BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vėtytų mėtytų kampelis

Neseniai važiuojant pas gimines, teko pavežti vyrus pažvejoti į specialiai tam skirtus tvenkinius netoli Vilniaus. Puikus laisvalaikis tiems, kas nenori bandyti laimės ežeruose ar upėse - praktiškai garantuotas laimikis,  susimoki už ten praleidžiamą laiką ir sugautą žuvį. Lankiausi ten prieš kokius trejus metu vienai kompanijai vietoje įprastinio vakarėlio surengus žvejybos varžybas. Pamenu, suvažiavome draugės ir žmonos “susirinkti” laimingų vyrų. Nuo to laiko čia daug kas pasikeitė, ir tie pasikeitimai ne tik nustebino, bet ir privertė susimąstyti.

Pradėsiu nuo to, kad man žvejyba, kaip ir medžioklė, visada asociavosi su vyrų teritorija, jų laisvalaikiu. Žvejojo mano senelis, kuris vesdavo savotišką dienoraštį - kur, kokiu oru, su kokiu masalu, kokią žuvį sugavo. Žvejoja mano tėtis, užkrėtė šiuo hobiu ir brolį. Kiek save pamenu, savaitgaliais mūsų vyrija ruošdavosi įrankius, keldavosi paryčiais ir traukdavo prie ežero. Žiemą - stintų žvejyba. Ir tai buvo išskirtinai vyrų reikalas, močiutė ir mama nebent žuvį nuvalydavo. Nuo seno vyrai turėjo savo reikalus, moterys - savo. Namuose išmokau, kad reikia duoti erdvės vienas kitam ir hobiams. Mama turi savo pasisėdėjimus su draugėmis, parduotuves, kirpyklą, manikiūrą, gėlynus, tėtis - šeimos automobilių “parką” ir garažą, žvejybą. Tikriausiai daugelis supranta panašiai: štai mano brolio žmona, išleidusi brolį žvejoti, imasi savo hobio - rankradrbių, ir per savaitgalį dekupažo technika dekoruoja seną skrynią, vaiko lovytę ar tiesiog perskaito įdomią knygą, aplanko tėvus, drauges ir t.t. Tas pats ir mano namuose - duodu vyrui galimybę pabūti su draugais, atsipūsti nuo darbo ir namų rūpesčių, ir pati turiu laiko SAU, kurį galiu naudoti kaip tinkama.

Po šios įžangos tikriausiai suprasite mano nustebimą, kai atvažiavus šiemet, prie tvenkinių pamačiau vos keletą vyriškų kompanijų. Didžioji dauguma - porelės ir šeimos. Rašydama “šeimos”, turiu galvoje ne tėvą ir sūnų/ sūnus, bet žmoną su vaikais ir net kūdikiais ant rankų, įvairaus dydžio šunimis. Bent mano apsilankymo metu akiratyje šmėžavo palaidas nuolat kviečiamas šauksmais biglis ir panelė su jorkšyro terjeru, prižiūrinti dar ir kokių poros metų pyplį. Aplink meškeres į vandenį sumerkusius vyrus zuja mažyliai, mamos, pasiklojusios pledus, rengia piknikus. Viskas kaip ir puiku, bet pasigedau tradicinės žvejybos atmosferos - ramybės. Tvenkiniai virto šeimų laisvalaikio praleidimo vieta, prižiūrėtojai net pradėjo imti mokestį už kiekvieną poilsiautojo galvą. Žvejui - 5 Lt valanda, poilsiautojui - litas. Taip bandoma gintis nuo triukšmingų kompanijų, kurios atima visą malonumą atvykstantiems iš tikrųjų pažvejoti.

O labiausiai man gaila vyrų - matyt, juos į žvejybą dabar išleidžia tik su sąlyga, kad pasiims kartu visą šeimą. Be žmonos ir priežiūros - nė žingsnio. Betrūksta tik uošvės, nors girdėjom juokaujant, kad atvyksta ir jos. Stovi vargšai vyrai sumerkę meškeres per metrą nuo šeimynos - erdvės ten nėra tiek, kad namiškiai įsikurtų netrukdydami žvejui ir nebaidydami žuvies. Ir juokas kartu ima - negi moterys tiek bijo paleisti vyrą nuo pavadėlio ir nemoka pailsėti vienos? Negi ir į upes ir ežerus, valtis pas kabliukus ir sliekus irgi braunasi visa šeima? Matyt, braunasi, nes neseniai buvome priversti klausytis kolegės ginčų su vyru: šis keletą atostogų dienų planavo praleisti su draugu žvejyboje, aplankyti ir patikrinti kaip kimba senose “jų” vietose. Tačiau vietoje to vyko derybos apie būtinybę laiką leisti kartu ir planus keisti taip, kad į juos “įsipaišytų” ir žmonos, nors joms buvo skirta likusi atostogų dalis. Kiek žinau, principingas vyras žvejybai skirtas dienas ir gerą orą iškeitė į gulėjimą prie TV, bet nenusileido.

Aišku, požiūris į žvejybą nevienodas - vienam tai rimtas hobis, kitam tik išvyka į gamtą, ir jam net smagu, kad artimieji šalia. Bet kai prie vieno tvenkinio šalia įsikuria abiejų požiūrių šalininkai, matosi ir nepasitenkinimo: žmogus vyko ramiai susižvejoti karpį, o yra priverstas kelis kartus keisti vietą, nes šalia su kamuoliu duodasi vaikai, amsi šuo, virkauja kūdikis, plepa moterys - kaip tokioje aplinkoje sugauti baikščią žuvį? Tai ir eina vargšai susirinkę mantą į pačias tolimiausias vietas, kad tik toliau nuo triukšmo. Juk atvažiavo nemenką kelią, moka už išbūtą laiką, nori grįžti su laimikiu.

Pabaigai trumpas pamąstymas: ar ne įdomiau vaikams ir pačioms mamoms su draugėmis būtų tą laiką, kai išleidžia vyrą pažvejoti, praleisti Vingio parke, kur pilna vietos ir pledui pasitiesti, ir pramogų vaikams, ir galimybė nusipirkti ledų ar kavos? Arba prie Baltojo tilto? Belmonte? Kam brautis į vyrų teritoriją ir iš žvejybos padaryti cirką su šunimis ir uošvienėmis?

(Nuotrauka asociatyvi, vietoje kažkaip nedrįsau įamžinti savo įspūdžių, nors gal ir vertėjo)…

Rodyk draugams

Padaroma labai paprastai, o suvalgoma skaniai ir greitai. Vyrai dėkingi sulapnos prie alaus, moterys - pažadu - neatsiliks.

Apie 80 sumuštinukų Jums reikės:

sumuštinių duonos;
250 g krabų lazdelių;
apie 300-350 g fermentinio sūrio;
2 kietai virtų kiaušinių;
4-6 did. šaukštų kečiupo (arba pomidorų padažo);
4-5 did. šaukštų majonezo;
2-3 arbatinių šaukštelių adžika padažo.

Krabų lazdeles smulkiai supjaustyti. Kietai virtus kiaušinius sugrūsti (puikiai tinka įrankis, skirtas bulvių košei grūsti). Į indą su krabų lazdelėmis sudėti susmulkintus kiaušinius, sutarkuotą fermentinį sūrį, majonezą, kečiupą (arba pomidorų padažą) ir adžikos padažą. Viską labai gerai išmaišyti. Gausis ne itin gražiai atrodanti masė :-)

Sumuštinių duonos riekę patartina susipjaustyti į keturias dalis (gausis vieno kąsnio sumuštinukai) arba pikrti specialiai tas mažesnes riekeles. Ant  riekės tepkite pasiruoštos masės. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kol pradės lydytis sūris ir sumuštinukai pasidarys gelsvi.

Galite papuošti žalumynais :-)

Skanaus!!!

Rodyk draugams

Iš karto sakau, kad įrašiukas - ne mano autorystės. Tai vieno straipsnelio komentaras, sudominęs trumpai ir aiškiai išdėstyta informacija, kuri gali kažkam labai pagelbėti. Įkeliu čia, nes kometarą per paiešką sunkiau rasti :-)

1) Nemokėti šalies, į kurią važiuoji, kalbos. Nebūtina mokėti gerai, bet tvirtus pagrindus turėti yra būtina. Turint pagrindus pažanga ten gyvenant vyks labai sparčiai, ypač jauniems. O be kalbos labai kentėsit.

2) Ieškoti bet kokio darbo. Jei žmogus ieško bet kokio darbo, reiškia yra bemokslis. O jei virš 30 metų sulaukęs neturi jokios specialybės ir nemoka jokio amato, reiškia, kažkas su tuo žmogum netvarkoj.

3) Ieškoti darbo per lietuvius. Kur kas daugiau šansų rasti gerą darbą, nepakliūti ant sukčių kabliuko kai ieškai darbo pagal skelbimus laikraščiuose ar interneto portaluose. Be to, svarbu ir jaustis nebe Lietuvoje, taip greičiau priprasite prie naujos šalies, jos įpročių, ištobulinsit kalbos mokėjimą.

4) Venkite alkoholio. Lietuviai labai dažnai užsienyje geria, o tai atima taip reikalingą energiją, gaišina laiką, ne vienam atneša ir nemalonumų, kaip darbo praradimą ar reikalų su policija.

Rodyk draugams

Gairės:

Theodore S. Thurston Vertimas iš anglų kalbos.

Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų.  Ir vis dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų būtų galėjusi sukurti, ne tik veiksmažodžių šaknyse, bet ir taip pat ir gramatinės struktūros formose bei žodžių morfologinėj konstrukcijoj.  Toks aiškus giminingumas, kad bet koks filologas gali matyti labai aiškiai, kad sanskritas, graikų ir lotyno kalbos turėjo išssivystyti  iš bendro šaltinio - lietuvių kalbos.  Dėl panašios priežasties galima daryti prielaidą, kad heruliai, rugiai, gotai, senprūsiai, latviai ir jų kalbos buvo tos pačios kilmės, nes jie buvo senovės lietuviai. Mokslininkai yra pripažinę lietuvius primityvios arijų kultūros ir civilizacijos atstovais. Įžymūs filologai sutinka, kad lietuvių kalba yra ne tik seniausia kalba pasaulyje šiandien, bet ir arijų pripažinta kaip jų kalbų šaltinis prieš pastebint sanskrito evoliuciją.  Lietuvių kalbos senumas ir jos gramatinė struktūra priskiria ją tam pačiam laikotarpiui kaip ir seniausias sanskritas - 2000m. pr.m.e. arba dar anksčiau.

Lietuvių kalba yra arijų prokalbė ir žymiems kalbininkams buvo žinoma, kad ji buvo šnekamoji - nerašytinė kalba, vartojama Europoje daugelį šimtmečių.  Tačiau naujausi lingvistiniai tyrinėjimai aiškiai įrodo,  kad lietuvių kalba buvo rašoma netgi prieš krikščionybės erą,  nors kaip seniai prieš krikščionybės erą  yra sunku nustatyti. Bet remiantis ligvistiniais įrodymais ir senoviniais raštais Indijoj ir Persijoj, galima manyti, kad lietuvių kalba buvo rašoma net 1000 metų prieš Kristaus gimimą.

Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba, kuri yra vienas iš didžiausių žmonijos pasiekimų.  Ji pralenkia visas kitas Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia gramatine struktūra.  Galima aiškiai matyti aukščiausiai išvystytos gramatikos ir iš natūralių ir gražių jų kalbos garsų, kad lietuviai iš tiesų turėjo kūrybingumo genijų labai ankstyvoje mūsų civilizacijos eroje. Lietuvių kalbos balsių sistema yra labiausiai antikinė savo stiliumi.  Ji yra senesnė, negu sanskritas, latvių, graikų ir lotynų kalbos čia išdėstyta tvarka.

Lingvistinės paleontologijos duomenimis yra tiesa, kad iš visų kalbų tik lietuvių kalba išlaikė primityviosios arijų šnekamosios kalbos grynumą nuo to tolimo antikinio laikotarpio iki šių dienų. Daugelis antikinių kalbų seniai išnyko iš žmonijos istorijos, tačiau lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas, kuris tebestovi  neapneštas laiko dulkėmis po daugelio šimtmečių ilgaamžės žmonijos istorijos.

Lietuvių kalbos morfologija aiškiai mums atskleidžia daug neišaiškintų senovės civilizacijos istorinių paslapčių, žymiai išplečia lingvistikos mokslo horizontus ir praplečia žmonijos žinias apie jos dar neatskleistą praeitį.  Atradimas lietuvių kalbos stebėtino panašumo su avesta (senąja persų kalba) ir su sanskritu akivaizdžiai atvėrė naujus horizontus lingvistikos mokslo srityje, remiantis lyginamosios morfologijos išvadomis.  Dar daugiau, lietuvių kalbos morfologija įtikinamai įrodo, kad valdančioji klasė arva senovės hititų ( Hittite-Gititis) valdovai turėjo pavardes, panašias į lietuvių.  Žymus anglų mokslininkas Robert G. Latham buvo absoliučiai teisus, kai jis pareiškė: “Pačioje kalboje glūdi daugiau, negu bet kuriuose jos kūriniuose…”      Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi didžiausią brangenybę pasaulyje - savo senovinę gražią kalbą.

Lietuvių kalba išaukštinta dėl jos antikiškumo bei grožio ir dėl jos didelės reikšmės lyginamosios filologijos mokslui ne tik žinomų kalbininkų, bet ir didžiausio iš visų filosofų – Imanuelio Kanto. Sekančios fragmentinės citatos iš garsių kalbotyros mokslininkų darbų parodys lietuvių kalbos vertingumą ir svarbą pasaulio kultūrai. Benjamin W. Dwight savo knygoje Modernioji filologija (Modern Philology) labai stipriai pabrėžia didžiulę lietuvių kalbos reikšmę kalbotyros mokslui.  Jis taip sako apie lietuvių kalbą:  “Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių maloninių ir mažybinių žodžių, daugiau, negu ispanų ar italų kalbos, netgi rusų, ir jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos prie veiksmažodžių ir prieveiksmių, lygiai kaip prie būdvardžių ir daiktavardžių.  Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta  turėtų užimti  pirmą vietą Europos tautų tarpe”.

Įžymus anglų lingvistas Isaac Taylor savo knygoje Arijų kilmė (The Origins of the Aryans) pareiškia labai įdomų ir svarbų komentarą apie lietuvių kalbą.  Jis teigia, kad arijų civilizacija turėjo būti lietuvių gyvenamose vietose.  Jis komentuoja taip: “Galima spėlioti, kad, jeigu turėtume lietuvių literatūros iš to laikotarpio, kaip seniausia indų literatūra, galėtume su didesniu tikrumu teigti, kad arijų kalbos lopšys turėjo būti lietuvių apgyventoje teritorijoje”.

Anot žinomo anglų mokslininko Robert G. Latham, lietuvių kalba turi daugiau giminingumo su sanskrito kalba, negu bet kokia kita, gyva ar mirusia, kalba pasaulyje. Savo knygoje Aprašomi etnoligija (Descriptive Ethology) jis taip išsireiškia apie lietuvių kalbą: “Be abejonės sanskrito giminingumas su lietuvių kalba yra didesnis, negu bet kokia kita kalba šioje Žemėje”.

Lietuvių kalbos svarbumą taip pat pripažino naujųjų laikų didžiausias filosofas Immanuel Kant (1724-1804), kuris buvo gimęs Rytprūsiuose (Prussian Lithuania) ir gerai mokėjo lietuvių kalbą.  Savo Lietuvių-vokiečių kalbų žodyno (Lithuanian and German Dictionary) pratarmėje jis rašė, kad lietuvių kalba nusipelno būti valstybės apsaugoma.  Jo komentaras apie lietuvių kalbą turi didelę istorinę reikšmę, nes jis yra autoritetingas ir patikimas. Jis buvo ne tik filosofas, bet ir kalbininkas.   Jis taip komentuoja apie lietuvių kalbą:  “Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrimų kaip lietuvių kalba.  Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą, lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai”.

The New York Times

LITHUANIAN LANGUAGE

By Theodore S. Thurston

Rodyk draugams

Pirmasis birželio sekmadienis paskelbtas Tėvo diena. Šią dieną oficialiai pirmiausiai pradėjo švęsti JAV, kur tėvo diena švenčiama panašiai kaip ir motinos diena. Kaip žinia, vyrai nemėgsta viešai rodomų sentimentų, tačiau, kaip ir visi, labai mėgsta dovanas. Rimtas ir linksmas, - svarbu parodytas dėmesys, kuris, ką čia slėpti, - visad sušildo širdį.

Besvarstydama, kuo čia nudžiuginus savo tėtį, kilo įvairiausių idėjų, kurios kažkam gal bus naudingos.

Puodelis su mėgstamiausiais tėčio posakiais (pamenate? “Pinigai ant medžių neauga“, “Kiaušinis neluptas? Mesk per tvorą“, “Aš tave auklėsiu ir kai būsi penkiasdešimties“, “Nes AŠ taip pasakiau” ir panašūs smagūs tėvizmai gali kas rytą linksmai nuteikti dienai.

Chalatas su išsiuvinėtais tėčio inicialais. Toks būtų vienintelis ir nepakartojamas :-) O jei dar rankšluostį pridėti…. Irgi su monograma


Taurė “geriausiam tėčiui”. Gan paprasta gauti ir galima sugalvoti smagią įteikimo ceremoniją su sveikinimo kalba už ką įteikiamas apdovanojimas. Puikiai tiktų paskui pasistatyti ant lentynos ar net darbo stalo - šalia šeimyninių nuotraukų (kas mėgsta).

Rankų darbo rėmelis nuotraukai - beribės erdvės fantazijai, medžiagoms, puošybai, ir vėlgi - vienibtelis ir nepakartojamas darbelis, sušildytas rankų šiluma. Plius - kuo daugiau pastangų, įdėto darbo, tuo rankdarbis vertingesnis - juk kas šiame beprotiškai skubančiame pasaulyje yra brangiau už dovanotą savo laiką…

Paveikslas - nuotraukų-linksmų gyvenimo momentų koliažas. Seni albumai itin retai vartimi, o ir laiko tam reikia, o kai albumo turinys tampa smagiu koliažu, pasigrožėti ir pasinerti į prisiminimus galima nuolat.

Knyga su  Jūsų tėčio gyvenimo momentais (tokias dabar jau galima išleisti ir 1 egz. tiražu). Dauguma dabar jau turime fotoaparatus, galinčius fotografuoti itin kokybiškai, tad surinkti iš tokių nuotraukų gražų, išskirtinį albumą - įveikiamas darbas. Tokia knyga tikrai bus garbingiausioje vietoje ir taps pasididžiavimo objektu ir taps relikvija ateinančioms kartoms.

Drožinėta iškaba virš garažo durų ar kitos tėčio priebėgos. Jei jau tai ir taip jo teritorija, kodėl patraukliai nepažymėjus? Nereikia pirkti, paprastesnis variantas lengvai padaromas savarankiškai, na, o mėgėjai drožinėti gali turėti smagaus užsiėmimo kol pagamins puošnią originalią iškabą.

Graviruotas peilis žvejybai ar medžioklei - tokie daikteliai paprastai itin vertinami, bet dažniausiai jiems labai gaila pinigų. Juk visad atsiranda svarbesnių išlaidų…


Bilietai į mėgstamos grupės koncertą. Kas tai bebūtų - klasika, komedija teatre ar jaunystės laikų rokeriai - vis vien tai puiki proga pasižmonėti ir gauti daug gerų įspūdžių.

Graviruotas žiebtuvėlis. Metaliniai žiebtuvėliai ilgaamžiai ir neužpučiami vėjo. Dėl šių priežasčių Zippo itin mėgsta karininkai, žvejai ir romantikai.

Kuponas į žvejybos parduotuvę - mėgstantiems žvejoti tai bus gera proga pasidomėti naujienomis ir įsigyti tai, kamk gal pagailėtų pinigų. Nors laikoma, kad kuponas - viena banaliausių dovanų, tačiau niekas geriau už išmanantį faną neparinks ko jam reikia iš tiesų. Tad nepirkime ko nereikia ir nemėtykime pinigų veltui:-)


Hamakas - nusotabiam poilsiui po sunkios darbo savaitės.


Pypkė - jei jau rūko, tada geriau vyšnių, o ne kokį Bond tabaką…


Ženkliukas


Medinis dekupažinis laikrodis


Marškinėliai (labai tinka kartu su puodeliu)


Kosmetikos rinkinys (ne ne, ne putos po skutimosi, o prabangus rinkinys - juk ir brandžią vyrų odą reikia palepinti - jie patys to niekada nepadarys)

Prijuostė mėgstančiam virtuvėje sukinėtis tėčiui

Kaklaraištis - banalu, bet gal kolekcionuoja

Na, o jei nekolekcionuoja, arba jau nekolekcionuoja, senus kaklaraiščius galima panaudoti mėgstamo krėslo atnaujinimui

Gertuvė pravers daug lauke būnančiam tėčiui

Mini “tėtis” - lėlė

Įrankių dėžė

Dėžutė smulkmenoms (rankų darbo)

Tėčiui baikeriui

Norinčiam sportuoti - abonementas į sporto klubą

Galvosūkį? Skėtį? Svarbiausia, nepamiršti šios dienos :-)

Pasidalinkite savo idėjomis ir Jūs.

Publikuoti galima tik su autorės sutikimu.

Rodyk draugams

Prasidėjo baidarių sezonas, į miškus, paežeres patraukė ir tie, kas žiemą nesižavėjo iškylomis į gamtą.

Taigi, ko reikia, važiuojant nakvynei su palapine? Kad ko nors svarbaus neužmirščiau, paieškojau informacijos internete, pateikiu santrauką (rekomendacinę):

Ko reikia iškylai?

  • Palapinės.
  • Pripučiamo čiužinio.
  • Miegmaišių.
  • Prožektoriaus.
  • Maudymosi kostiumėlio, rakšluosčio.
  • Vienkartinių indų: lėkščių, stiklinių arba puodelių, šaukštų ir šakučių, dubenėlių (salotoms, šašlykams).
  • Šašlykinės arba kepsninės, iešmų, kibiro žuvienei.
  • Aštraus peilio mėsai, žuviai, daržovėms pjaustyti.
  • Celofano ir vienkartinių servetėlių.
  • Popierinių ir drėgnų servetėlių, rankšluosčių.
  • Kirvio, malkų, jeigu žinote, kad vietoje nebus sausuolių, anglių, degtukų ir senų laikraščių laužui užkurti.
  • Sulankstomų kėdžių, staliuko.
  • Šiukšlių maišų.
  • Geriamojo vandens.
  • Vaistinėlės ir priemonių nuo uodų.
  • Duonos, aliejaus, prieskonių, druskos, arbatos, kavos, saldumynų, cukraus ir t.t.
  • Pledų arba kilimėlių.

Bendra taisyklė, vienijanti iškylų maistą, nesvarbu, kuriame pasaulio krašte jos būtų organizuojamos, - viskas turi būti paruošiama kuo paprasčiau. Sluoksniuoti sumuštinukai - geri tuo, kad juos galima pagaminti iš bet ko. Užkandžiams gamtoje tinka krekeriai, traškučiai, sausainiai, kukurūzų dribsniai, traški duonelė. Vienas labai paprastas ir populiarus variantas: paimi ilgą prancūzišką batoną, perpjauni per pusę, tepi sviestą, dedi vytinto kumpio, sūrio, apšlakstai alyvuogių aliejumi ir balzaminiu actu, suvynioji ir nešiesi. Kitas variantas - paimkite kokios nors minkštos duonos, geriausia - čiabatos. Perpjaukite, išimkite jos vidų. Tada pasidarykite salotų. Tuomet visą tą mišinį dėkite į išskobtą duoną ir uždenkite likusia duonos dalimi.

Geriau į išvyką imti fasuotus nedideliais kiekiais vakuuminiuose maišeliuose maisto produktus.

© Kelionių maršrutai

Rodyk draugams

Sveika, veiksminga, natūralu

Atšilus orams taip traukia laisvalaikį praleisti gamtoje, bet su vasaros malonumais ateina ir nepatogumų. Vos ištrūksti iš miesto, nuotaiką ima temdyti iškart užpuolanti nesuskaičiuojami pardavimų spiečiai - įvairūs skaudžiai geliantys kraujasiurbiai. Deja, uodų, mašalų ar kitų vabzdžių atakos - neatskiriama lietuviškos vasaros ir miškų ir drėgnesnių vietų dalis. Negana to, pasitaiko ir baisiau - grįžus aptikti įsisiurbusią erkę.

Pasaulyje žinoma apie 3 000 rūšių uodų, Lietuvoje jų gyvena apie 300. Žmogų puola ne visų rūšių uodai, ne visi uodai yra kraugeriai. Kraują siurbia vadinamieji tikrieji uodai (lot. Culicidae), ir tik patelės. Joms reikia maisto - kraujo, kad galėtų subrandinti kiaušinėlius. Auką uodo patelės gali užuosti per 60-70 m, o suranda pagal skleidžiamą šilumą, išskiriamą anglies dioksidą, prakaito kvapą bei kitas chemines medžiagas. Uodė gali prisisiurbti 4 kartus didesnį kraujo kiekį nei pati sveria.

Uodų įkandimai skausmingi, sukelia niežulį, o alergiškiems žmonėms - įvairius odos patologinius simptomus. Niežėjimas ir raudonos odos dėmės, atsiradusios įkandus uodui - tai alerginė odos reakcija į proteinus, esančius uodo seilėse.

Uodai labiausiai puola vaikus (dėl plonesnės odos) ir smarkiai prakaituojančius suaugusius bei nėščiąsias. Mokslinių tyrimų metu įrodyta, kad nėščiosios išskiria uodams itin patrauklias medžiagas.

Namus nuo šių vabzdžių galima apsaugoti specialiais tinkleliais langams ir durims. Vykstantiems į gamtą apsisaugojimui nuo uodų įkandimų patartina naudoti repelentus (kraujasiurbius nariuotakojus atbaidančias medžiagas). Jų efektyvumas ir veikimo trukmė priklauso nuo rūšies, naudojimo būdo, aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės, vėjo), vabzdžių jautrumo repelentui. Uodai vengia eterinių aliejų.

Kitų kraujasiurbių - mašalų įkandimai skausmingi, sukelia stiprų niežulį, odos patinimą ir uždegimą įkandimo vietoje. Odos pokyčiai gali išsilaikyti ilgą laiką. Daugybiniai įkandimai sukelia simuliotoksikozę, kuri gali pasireikšti bendrais organizmo negalavimais: galvos skausmu, svaigimu, kraujospūdžio sutrikimais, silpnumu, kvėpavimo sutrikimu ir pan.

Su erkėmis susitinkame visur ir jų maitinimosi laikas ilgesnis nei uodų. Priešingai nei pastarųjų atveju, erkių populiacijos didumui vasaros drėgnumas įtakos neturi. Europinė miško erkė Ixodes ricinus - pagrindinis erkių platinamų ligų - Laimo ligos ir encefalito - platintojas Europoje ir Lietuvoje. Ši erkė paplitusi visuose šalies miškuose ir miestų parkuose, o aktyvusis periodas trunka nuo kovo iki lapkričio mėn. Iksodinėms erkėms labiausiai tinkama aplinka - lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Pušynuose šios erkės taip pat randamos, bet čia jų gausa mažesnė. Labiausiai išalkusios erkės visada būna pavasarį. Joms išgyventi būtinas kraujas - tam, kad išsivystytų į kitą stadiją arba, jei tai jau subrendusi patelė, subrandintų kiaušinius ir juos sudėtų. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 m.) laukdama tinkamos aukos.  Erkė dažniausiai įsisiurbia į tas kūno vietas, kur oda ploniausia - kaklą, paausius, kirkšnį, pažastį, kojų ar rankų lenkimo srityje. Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus infekuotai erkei. Net ir pasiskiepijus nuo erkinio encefalito, būtina saugotis erkių, nes jos perneša boreliozės, dar vadinamos Laimo liga, sukėlėją. Skiepų nuo šios ligos nėra, o sukėlėju Lietuvoje užsikrėtusios vidutiniškai apie 15 procentų erkių. Erkinio encefalito virusu - mažiau.

Patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas - tinkami drabužiai ir repelentai (apsaugines priemones). Žinoma, vasarą aklini apdarai poilsiui gamtoje netinka,  tad tenka gintis kitokiomis priemonėmis. Kol erkė suranda kur įsisiurbti, praeina maždaug valanda. Nėra tokių stebuklų, kad suleidus vakciną iškart atsirastų imunitetas nuo erkinio encefalito. Specialistai sutaria, kad veiksmingiausia gynyba nuo ligos - jos prevencija. Svarbu tinkamai pasirinkti repelentus, nes ne visi yra išties veiksmingi. Kokybiški repelentai, apsaugantys nuo erkių, uodų, sparvų, mašalų ar muselių, turi turėti kuo mažesnį pašalinį poveikį žmogui ir kuo ilgesnį veikimo laiką. Svarbu, kokia yra pagrindinė veiklioji medžiaga - preparatas neturi kenkti ir pačiam žmogui. Pavyzdžiui, žmogaus sveikatai pavojingi organiniai chloro, fosforo junginiai bei karbamatai, kenksmingos ir didelės dietiltuloamido ir dimetilftalato dozės.

Vaikams preparatus geriausia rinktis be dimetilftalato, o dietiltuolamido kiekis juose neturi viršyti 5-7,5 proc. Saugiau naudoti ne aerozolius, bet kremus, losjonus ir emulsijas, nes jie lėčiau įsigeria į odą, nepatenka į kvėpavimo takus ir akis. Apskritai vaikai yra jautresni tokiems dalykams, tad derėtų paieškoti specialiai jiems skirtų priemonių.

Rodyk draugams

Na, negaliu žiūrėti TV. Lietuviškų kanalų. Aišku, negyvenu miške ir be nūdienos aktualijų neišsiverčiu, kažką periferiniu matymu spėju pamatyti, ir ausys pagauna anonsus - nori nenori. Ir baisiuosi tuo, ką girdžiu ir matau…

Susidaro vaizdas, kad mums iš viso nereikalinga nei teisėsauga, nei gydytojai, nei kitokie specialistai. Mūsų TV ekranai teisia, gydo, ieško giminių, padeda aiškintis santykius, vardan “visuomenės intereso” demaskuoja esamus ar menamus piktadarius ir t.t. Tonas visažinis, dėmė - sunkiai nuplaunama… Iš kaimo žmogelių gyvenimo ir nuopuolių daromi nemokami šou, žurnalistai su kameromis ir mikrofonais braunasi net į laidotuves. Ir gedintieji mato reikalą duoti interviu… Kam tie, anot vis tų pačių ekranų balsų, “prokurorų paistalai” (ot skiepija “pagarbą” teisėsaugai, kokia ji bebūtų), jei žurnalistams bylas “narplioti” padeda vadinamieji “ekstrasensai”, astrologai, ir - neapsirikau - jie pateikia FAKTUS!!!!!!!! Faktus. Astrologai! Kuo laikomi TV žiūrovai? :-) Reklamuojama tikrų tikriausia profanacija. Tokios ir panašios laidos tikrai nepadeda niekam… Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Televizija pateikia daug ką sutirštintom spalvom :-) Žmogeliai naiviai tiki, kad TV ir spaudos šventa misija - padėti žmogui. Tiki, kad jie tikrai gali skambučiais įtakoti mėgstamų ar nelabai laidos dalyvių “LIKIMĄ” - viso labo dalyvavimą laidoje, ir tai - besitęsiantį tiek, kiek reikės prodiuseriams dėl reiktingų. Seniai supratau, kad televizija - laiko gaišimas. Net nebemoku nieko neveikdama žiūrėti televizoriaus. Nebent pažiūriu prieš miegą Discovery ar panašaus pobūdžio dokumentiką su minimaliu reklamų kiekiu (apie jas - kita kalba, - kada pas mus matėte originalią įdomiai pateiktą idėją, be tų visokių “maxima žino geriau ar apie viską pagalvojo”), arba filmą kokį. Kita vertus, perfrazavus žinomą posakį, turime tokią TV, kokios nusipelnėme :-)

Rodyk draugams

Gairės: ,

Vieną rytą besiparkuodama prie VCUP’o, apstulbau pamačiusi žydinčius medelius - buvau girdėjusi, kad kažkur mieste buvo sodinamos sakuros, bet tikslios vietos nežinojau, ir dešimtis kartų pravažiavau, praėjau pro šią vietą. O dabar gausiai apsipylusių žiedais jų nepastebėti neįmanoma… Šįryt nusprendžiau pabėgioti ten ir pasiėmiau fotoaparatą - juk tas žydėjimas ilgai nesitęs… 

 

O čia - lietuviškos vyšnios/obelys/ slyvos (? :-) )

Anketa: Atsakyk į klausimus ir laimėk 25 Lt vertės kuponą!

Be autoriaus sutikimo kopijuoti draudžiama

Rodyk draugams

Pernai į darbą važinėdavau anksčiau, nei prasidės rytinis transporto pikas,  o grįždavau dažnai jau vakarėjant, ir ne dairymasis pro langą rūpėjo. Tiesiog buvo padidėjęs darbo krūvis, įtampa darė savo, ir nė nemačiau, kas vyksta aplink.

Šiemet gi situacija kardinaliai pasikeitė (pakeičiau darbą), keliuosi šeštą ryto ir bėgioju. Arba savaitgalį išsitraukiu dviratį. Ir kasryt matau, kaip keičiasi gamta, kur prasikalė žolė, kur medis tik pradeda žaliuoti, o kur jau lapeliai gerokai ūgtelėjo. Kur įkeltas inkilas, o kur surinktos šiukšlės… Kasryt stebiu kažką naujo, ir diena prasideda visai kitaip, nei pernai. Aš judu, aš pilna planų, prieš mane nauji horizontai.

Radau nukirstų medžių, parsinešiau jų šakelių.

Gražaus pavasario ir šviesios galvos,

vėtyta metyta

Rodyk draugams

Gairės:

Draugai

Norintiems išmokti vairuoti

Žvejams

...

free counters

Jei reikia padangų

 

Gruodis 2019
P A T K P Š S
« Bir    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031