BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Lengvas obuolių pyragas

Šiaip virtuvėje sukinėtis mėgstu (savotiškas relax’as po visos dienos protinio darbo), tačiau kepiniais užsiimu itin retai - paskaičiavau, kad per pastaruosius ketverius metus, kiek gyvenu savo (naujuose) namuose, nė karto nenaudojau pyragų formų. Tad suprasite, kad pyrago recepto obuoliams iš kaimo “sunaikinti” ieškojau ganėtinai nesudėtingo, kad pavyktų nepatyrusiam, ir kartu ne sauso (nenorėjau to paprastučio, kur dedi tik kiaušinius, cukrų ir miltus). Taigi, iš daugelio dėmesį patraukė ir pavyko šis variantas - rastas tavovaikas.lt svetainėje, tik šiek tiek pakoreguotas pagal tai, ką turėjau šaldytuve. Kolegos įvertino 10/10 - dėl lengvumo ir nesaldumo. Puikiai tiktų su ledais :)

Taigi, ko reikės:

• 250 gramų varškės;
• 200 gramų grietinės (dėjau 100 g graikiško jogurto ir 100 g 30% riebumo grietinės);
• 4 valgomųjų šaukštų cukraus;
• 3 kiaušinių;
• cinamono obuolių apibarstymui;
• žiupsnelio druskos;
• 3 valgomųjų šaukštų miltų;
• 4 obuolių;
• 3 šaukštų sviesto.

Gaminimas:

1. Teškos pasiruošimas. Atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. Dubenėlyje sumaišykite kiaušinių trynius, varškę ir cukrų. Pridėkite suplaktus baltymus, išmaišykite, tada į masę pridėkite grietinę. Per sietelį sijokite miltus, įberkite druską. Vėl viską kruopščiai išmaišykite.

2. Obuolius nulupkite, išpjaukite sėklas, supjaustykite skiltelėmis. Apibarstykite cinamonu (negailėkite). Keptuvėje ištirpinkite sviestą ir iš abiejų pusių keletą minučių apkepkite obuolius.

3. Supilkite obuolius į kepimo popieriumi išklotą indą, ant viršaus - varškės masę ir statykite į įkaitintą orkaitę. Kepkite 180 laipsnių temperatūroje 30-40 minučių.

Skanaus!

Rodyk draugams

Poilsis kaimo turizmo sodyboje: į ką atkreipti dėmesį renkantis

Pradžiai pasakysiu, kad dalinuosi ASMENINE patirtimi ir į žinovus nepretenduoju. Tiesiog tikiu, kad yra daug tokių, kas panašaus pobūdžio atostogų dairosi pirmą kartą ir noriu padėti neapsirikti ir nenusivilti. Nebūtinai mano pastabos teisingos 100 procentų, bet naudingų patarimų, tikiuosi, rasite - tinkamai padaryti namų darbai leis išvengti nesusipratimų.

Ko ieškojau aš. Kadangi:

  1. savos sodybos kol kas neturime,
  2. įsigijome šuniuką, kurio kol kas nenorime/ neturime kam laikinai palikti,
  3. įvairios trukmės atostogų metu esame išmaišę visą Europą nuo šiaurės iki pietų ir nuo rytų iki vakarų, lėktuvais/ automobiliu,

tai šiemet nutarėme atostogauti Lietuvoje (2x po savaitę ir keli ilgieji savaitgaliai). Pridėjus pernai metų patirtį (savaitė + 2 ilgieji savaitgaliai su draugais), draugų ir kolegų patirtį, galima jau bandyti apibendrinti, nes įspūdį susidaryti padėjo ir tos sodybos, kurias pastebėjome, bendravome su šeimininkais, bet nepasirinkome. Taigi, tiek įžangos.

Paieškų pradžia. Nutarus laiką praleisti kaime (nesvarbu - ieškote vietos šventei, atostogoms, savaitgaliui, vienai nakvynei praplaukdami baidarėmis) nepasitikėkite pirmąja pamatyta gražia reklama, aprašymu su idiliškomis nuotraukomis, kažkieno patarimu. Kas tiko vienam, nebūtinai bus patrauklu kitam - jei žmonės gerai praleido laiką švęsdami, nereiškia, kad vieta tinkama ramiam šeimyniniam poilsiui ir atvirkščiai.

Pradedame nuo to, kad į naršyklės paiešką surašome geriausiai jūsų poreikius ir tikslus apibūdinančius raktažodžius. Pvz., rajonas, poilsio tipas, nakvynės tipas. Sakykime, “žeimena baidarės kaimo turizmo sodyba” arba “žvejyba moletai sodyba”, “traku raj. sodybos poilsiui su šeima”, “Aukstaitija sodyba  vestuvėms” ir t.t. Tada pagal gautus rezultatus peržiūrime pasiūlą, ją tiksliname, keičiame, kol susidaro šioks toks sudominusių sodybų sąrašėlis.

Aprašymas. Nebūtinai poetizuoti aprašai atspindi realybę. Dėmesį patraukusią vietą būtina patikrinti per kitus šaltinius, gal rasite atsiliepimų, daugiau nuotraukų. Nepamirškite, kad kas vienam pasakiškai gražu, kitam gali atrodyti paprastas “alytnamis” vidur gyvenvietės, apsuptas kaimynų sklypų, šalia ganėtinai judrios gatvelės. Jei planuojate tokioje vietoje švęsti, gali tekti nusivilti - žinau atvejų, kai pasipiktinę kaimynai kvietė policiją. Klauskite - kas galima ir kas ne. Antra, atsižvelkite į žmonių pomėgį pasakojant pagražinti. Kartais iš pernelyg vaizdingo apibūdinimo nieko konkrečiai neaišku - ir palapinėje miške nakvodamas pabudęs girdi paukščių balsus. Ką siūlo konkrečiai? Ką turi atitinkančio jūsų poreikius?

Nuotraukos. Ar jų pakankamai daug, informatyvių, kad būtų galima susidaryti aiškų vaizdą, kas jūsų laukia atvažiavus? Viena kita geriausiu rakursu padaryta nuotraukėlė gali neatspindėti viso tikrojo vaizdo.

  • Atokiai įsikūręs beatrodantis namelis realybėje gali būti kone šeimininkų kieme, ir jūsų poilsis vietoje laukto privatumo praeis nuolatinio budraus stebėjimo atmosferoje.
  • Koks teritorijos dydis? Nuotraukose gali matytis ir tvora neatskirtas dailiai sutvarkytas kaimyno sklypas ar dalis paežerės. Atvažiavus paaiškėja, kad vietos nėra daug ir su kitais gyventojais būsite gana ankštai suspausti, vakarosite petys petin ir girdėsite kiekvieną kaimynų žodį. Keliais priėjimo prie vandens metrais ir tiltu gali tekti dalintis keletui šeimų, o tai nepatogu ne tik dėl jau minėto erdvės trūkumo, bet ir skirtingo laisvalaikio leidimo būdo. Pavyzdžiui, ant tiltelio įsikuria žvejai, jie trukdo maudynėms, o maudytis norintys mažamečiai kelia triukšmą ir trukdo žvejams. Kažkas nori degintis ar žaisti kamuoliu… Tokiu atveju viskas priklauso nuo žmonių geranoriškumo, o mūsų visuomenėje jo dažnokai pritrūksta, kiekvienas savo poreikius kelia aukščiau kito ir vietoje poilsio gaunasi visai nereikalingos konfliktinės situacijos.
  • Kada įkurta sodyba? Gali būti, kad reklaminės nuotraukos darytos atidarymo metu, kai patalpos buvo visiškai naujos, o atvykus po kelerių metų pamatai, kad jos nugyventos, ir vaizdas realybėje jau kitoks nei reklamoje.
  • Kuo daugiau nuotraukų, galbūt - virtualus turas, registracija tokiose sistemose kaip booking.com rodo, kad šeimininkai investuoja į klientų pritraukimą, atvirai rodo turimas valdas ir mažesnė nemalonių siurprizų tikimybė. Jei pavyksta rasti skirtingų autorių darytas nuotraukas, galima susidaryti išsamesnį vaizdą. Kuo daugiau informacijos, paminėjimų, tuo daugiau šansų, kad vieta lankoma, vadinasi - daugiau atsiliepimų, iš kurių jau galite susidaryti įspūdį ir susidomėti arba atmesti.
  • Jei nuotraukose nesimato jums rūpimi dalykai, nesidrovėkite klausti. Ar yra vietos vaikams žaisti, kokios pramogos jiems? Ar tiltelis ežere bendras, “valdiškas”, ar priklauso sodybai?

Žemėlapiai. Pradžiai - elementarus maršrutui reikalingas žemėlapis, kuris padės ir pamatyti realų sodybos atstumą iki vandens telkinio. Per Google Earth pamatai ir atstumus tarp namelių, bendrą teritorijos išplanavimą. Pavyzdžiui, “Pirtimi” pavadinta trobelė gali pasirodyti beesanti visai ne ant ežero kranto, o ganėtinai toli nuo pakrantės. Arba vienur “Žvejo” namelis stovi tiesiog ant vandens, kitur - ant kalno! Kartu matysis ir panašesnis į realų pastatėlio dydis - būna, kad nuotrauka neatspindi tikrojo vaizdo, ir su šeima atvykęs pamatai, kad, pvz., 4 žmonėms siūlomas tiesiog lentelėmis apkaltas ir gėlių vazonėliais apkaišytas palaikis statybininkų vagonėlis. Pažadu, per karščius jame dusite kaip tos žuvys, išmestos į krantą - oras jame įkais iki 30°C ir daugiau (čia naktį!).

Žemėlapyje pamatysite ir apylinkes, - ar yra kur pasivaikščioti, pabėgioti, pasivažinėti dviračiais. Aprašyme paminėtas takas per mišką gali pasitaikyti beesantis traktoriais išmaltas paprastas (prastas) tamsus kaimo keliukas, kuriuo bėgioti nei ankstų rytą, nei pavakarę nenorėsite. Jei važiuojate su kūdikiu, ar yra vietos pasivaikščioti su vežimėliu?

Interjeras. Kai matau nuotraukose senus tarybinius laikus menančius baldus, nunešiotus rakandus, senas dušo kabinas, iš karto atmetu tokį variantą kaip visiškai nepriimtiną. Jei žmogus taip supranta svetingumo verslą (”sustatau viską kas namie nebereikalinga, išmetama po remonto, atidavė giminės ar liko kaip nereikalingas senelių palikimas”), aš suprantu kaip nepagarbą klientui - mano poilsiui, mano įspūdžiams, mano pojūčiams. Jei miegoti siūloma ant trisdešimtmetės ar senesnės sofos/ lovos/ tachtos su pro apmušalą lendančiomis spyruoklėmis, nesvarbu kokia patraukli būtų kaina, kokia graži bebūtų vietovė, - tegu jose miega patys. Pagalvokit, kokio kiekio žmonių kvapų jos prisigėrę, kiek jose dulkių ir koks ant jų miegas. Maudynės gražiausiame ežere dieną man neatpirks nemalonių pojūčių miegant. Kartą kelionėje teko miegoti (kad ir vieną naktį) pakelės motelyje. Iki šiol pamenu pasišlykštėjimą jaučiant pagalvių kvapus - prakaito, rūkalų, nešvaros, nors patys užvalkalai buvo švarūs.

Jei sustatyti nudėvėti baldai, senamadiškos iš užsienio suvežtos olandams ir vokiečiams nebereikalingos sofos, patikėkite, viduje lauks ir nuotraukose neparodytos senos pridususios spintelės, dulkini vamzdžiai sanmazguose ir pripeliję dušai. Mačiau net tokį egzempliorių, kurį labai norėjau nufotografuoti - atrodė, kad kabina suklijuota iš kelių gabalų, sandūros vietos dar užteptos hermetiku ir galbūt dažytos, kad mažiau matytųsi. Matėsi super gerai, nes plyšeliuose, raukšlelėse kaupėsi pelėsiai ir nešvarumai, dugne paklotas kažkoks neaiškios spalvos guminis kilimėlis/ takelis, tad vaizdas kaip reikiant atstumiantis ir iš higienos vietos virstantis pasibjaurėjimą keliančiu gremėzdu, kuriuo pasinaudoti nesinori nė jokiu atveju. Žmogus tokią higienos patalpą siūlo klientams, už pinigus. Tai arba jis taip supranta tvarkos ir higienos sąvokas, ir tada man jo gaila, arba jis taip numoja ranka į savo nereiklius klientus, ir tada aš nenoriu jam vežti savo pinigų. Plius, nunaudota šluota, kažkoks nuskalbtas skuduras, paliktas džiūti ant vamzdžio šalia klozeto - su kokia mintimi jie čia palikti? Ar kad apsitvarkyčiau (tada pastatykite reikmenis, kuriuos nešlykštu būtų paimti), ar tiesiog kad išvažiavus klientui, šeimininkei/ valytojai nereikėtų neštis šluotos? Kartais žmonės, patys to nesuprasdami, labai daug atskleidžia apie savo kultūrą ir supratimą apie švarą.

Šiaip, dar prie interjero būtų galima priskirti šeimininkų skonį. Jei sodyba kuriama nuo nulio, o ne pritaikoma, daugiau tikimybės matyti normaliam viešbučiui įprastą interjero stilių. Didesnėse, ypač su ES lėšų parama pastatytose sodybose pasitelkiamas geresnis ar blogesnis, bet dizaineris, o kai apgyvendinimo verslo imasi vietiniai  (nenoriu nieko įžeisti), jų supratimas kažkaip keistai užstringa ties mintimi, kad kiekvienam lietuviui artimas archainis KAIMAS, o užsieniečiui tai irgi be galo patrauklu. Tik kaimas kaimui nelygu. Būna labai elegantiškai ir jaukiai viskas suderinta, o kartais akis bado stilius “padariau iš to, ką turėjau po ranka, o papuošiau nebereikalingais vaikų darbeliais”. Jau rašiau anksčiau apie išmetimui tinkamų tarybinių laikų baldų “derinius”, kuriuos apskritai jokiam stiliui nepriskirsi. Jau matai šeimininko požiūrį  - tam miestiečiui bus gerai, bile į babytės kaimą panašu, o iš tiesų tai primityvus pelno siekis su minimaliomis investicijomis. Ne kiekvienam, turinčiam gražų žemės gabalėlį, lemta būti verslininku, ir juolab - svetingumo versle.

Kaina. Pirma, malonu, bet ne visada nurodyta - tikslios paslaugų kainos. Sutaupo laiko abiems pusėms, kai iškart matai: kambarys tiek, toks namas tiek, toks tiek, pirtelė tiek, valtis tiek ir t.t. Viskas išdėstyta atvirai ir nereikia paskambinus klausytis mykimų suprantant, kad žmogus pokalbio metu bando išsiaiškinti, kiek čia iš tavęs užprašius ir eigoje skaičiuoja, kiek čia bus gyvenant daugiau dienų.

Jei svetainėje aiškiai matomoje vietoje skelbiamos akcijos ir nuolaidos, tai rodo, kad šeimininkams tenka imtis paslaugų nupiginimo. Nes sodyba matomai dažnai tuščia arba neužpildyta. Ką tai duoda jums? Jei norite sumokėti pigiai ir ieškote vienumos, gali būti visai neblogas variantas. Sumokėsite pusę kainos ir mėgausitės ramybe, su nieko galbūt neteks dalintis tilto. Minusas - dėl nuolaidos gali būti prisirinkusi kaip tik pilna sodyba ir ant to tilto nebus kur obuoliui nukristi. Tad pamačius kainą nereikia iškart pulti užsisakinėti, o pasitikrinti visus anksčiau išvardintus punktus (gal vieta, aplinka, vandens telkinio nebuvimas, neigiami atsiliepimai ir t.t. lemia, kad kaina mažinama ne veltui), plius paskambinus šeimininkams smulkiai viską išsiklausinėti - koks numatomas sodybos užimtumas, kiek sodybos gyventojų dalinasi prieiga prie vandens, koks jums siūlomo namelio atstumas nuo kitų pastatų, jei kambarys - kur jis būtų, kas jo kaimynystėje. Geriau, kad kambarys nebūtų šalia laiptinės ar bendro naudojimo patalpų - vonios, virtuvės.

Antra, ar kaina galutinė, kas į ją įeina? Geriau išsiaiškinkite prieš pervesdami avansą (viską išsiaiškinkite prieš pervesdami avansą, nes jo negrąžina, o sumokėjus ir nuvažiavus gali tekti nusivilti, tai kas tada? kitos vietos paieškos ar poilsis sukąstais dantimis?) Ar sumokėjus skelbime nurodytą kainą, nebus papildomo mokesčio už kepsninę, malkas, patalynę, židinį, etc.? Žinotina, kad dažnai papildomos paslaugos dabar tiek pat kainuoja eurais, kiek pernai kainavo litais. Jei pernai už naudojimąsi malkomis reikėjo mokėti 5 litus, šiemet jos jau 5 eurai. Jei kepsninė + malkos + valtis po 5 eurus, išvažiuodami galite primokėti visai pastebimą sumelę.

Dar dėl kainos - gerai įsižiūrėje nuotraukas, kartais galite suprasti, kad akcijos kaina ir yra tikroji kaina. T.y., kad paros kaina ne 45 eurai, o 20 eurų, tiek tevertas siūlomas objektas. O tie 45 eurai - nesąžiningas triukas, išpūsta kaina, kuria dar spaudžia bandydami “išpešti” daugiau naudos. Pavyzdžiui, pirties nuomos kaina. Išsimaudęs kaimynas pasakoja, kad mokėjo 30 eurų, o tau šeimininkas išpūtęs akis aiškina, kad tu “jau gyveni už akcijinę kainą, tad negali dar pirties tikėtis už pusę kainos, tad tau pirtis 60 eurų”. Čia realus atvejis, patirtas kolegės šeimos. “Akcijiniam” klientui galima nesuteikti kitiems savaime suprantamų paslaugų - neduoti patalynės, apmokestinti kepsninę, malkas. Taigi, vėl grįžtame prie to, kad prieš sumokant būtina išsiaiškinti, kas įeina į kainą: ką gausite, o už ką mokėti teks papildomai. Toks pokalbis gali padėti apsispręsti, “imti” šią vietą ar geriau ieškotis kitos.

Kaina už papildomą lovą ar augintinį. Ar 6-viečio namelio kaina stabili nepaisant gyventojų skaičiaus? Pasirodo, ir čia būna siurprizų, kai šeimininkai skelbia internete 4-6 vietų namelio kainą vienokią, o atvažiavus paaiškėja, kad skaičiuoja kitaip - paros kaina 1 žmogui. Maždaug taip: namelio kaina 50 eurų, telefonu neklausia kiek žmonių, sako bendrą pastato nuomos kainą. Atvažiavus suskaičiuoja, kad vis tik 6 žmonės - 4 suaugę ir 2 vaikai/ 2 šeimos, du automobiliai, tad skaičiuos “už galvą”. Vienos dienos mastu 10 eurų gal ir nesijaučia, bet jei atvažiuoji savaitei, bendra nakvynės kaina padidėja 70 eurų. Nors patalynė sava, į kainą neįeina.

Augintinis - atskira tema. Skambini, teiraujiesi, ar turi kur priimti 2 žmones su šunimi. Dėl jo klausi, ar yra sodyboje daugiau šunų. Klausi nakvynės kainos. Pasako, sutari, paprašo apmokėti iš anksto, “nes daug kas teiraujasi, baisu prarasti užsakymą jei išvažiuosite po poros dienų”. OK, sumoki. Atvažiuoji, ir staiga nustebęs veidas - “a, jūs su šuneliu? Tai už šunelį reikės mokėti papildomai”… Suma ne tokia, kaip aukščiau paminėtu draugų atveju, tad sumoki, bet nuosėda lieka. Kodėl atskiros kainos neminėjo dar teiraujantis telefonu? Nes svarbu prisitraukti klientą, o jau su papildomais mokesčiais supažindinsime atvykus. Tad klauskite iš karto. Viešbučiuose normalu imti mokestį už augintinį, sodyboje tai irgi suprantama, bet sakykite iš karto. Kai slepia, lieka apgavystės jausmas :)

Na, lyg ir viską paminėjau. Jauskitės laisvai komentaruose aprašydami savo patirtį.

Tik neužsiimkite reklama, trinsiu :)

Rodyk draugams

Nelieka vyrų užuovėjos - žvejybos?

Neseniai važiuojant pas gimines, teko pavežti vyrus pažvejoti į specialiai tam skirtus tvenkinius netoli Vilniaus. Puikus laisvalaikis tiems, kas nenori bandyti laimės ežeruose ar upėse - praktiškai garantuotas laimikis,  susimoki už ten praleidžiamą laiką ir sugautą žuvį. Lankiausi ten prieš kokius trejus metu vienai kompanijai vietoje įprastinio vakarėlio surengus žvejybos varžybas. Pamenu, suvažiavome draugės ir žmonos “susirinkti” laimingų vyrų. Nuo to laiko čia daug kas pasikeitė, ir tie pasikeitimai ne tik nustebino, bet ir privertė susimąstyti.

Pradėsiu nuo to, kad man žvejyba, kaip ir medžioklė, visada asociavosi su vyrų teritorija, jų laisvalaikiu. Žvejojo mano senelis, kuris vesdavo savotišką dienoraštį - kur, kokiu oru, su kokiu masalu, kokią žuvį sugavo. Žvejoja mano tėtis, užkrėtė šiuo hobiu ir brolį. Kiek save pamenu, savaitgaliais mūsų vyrija ruošdavosi įrankius, keldavosi paryčiais ir traukdavo prie ežero. Žiemą - stintų žvejyba. Ir tai buvo išskirtinai vyrų reikalas, močiutė ir mama nebent žuvį nuvalydavo. Nuo seno vyrai turėjo savo reikalus, moterys - savo. Namuose išmokau, kad reikia duoti erdvės vienas kitam ir hobiams. Mama turi savo pasisėdėjimus su draugėmis, parduotuves, kirpyklą, manikiūrą, gėlynus, tėtis - šeimos automobilių “parką” ir garažą, žvejybą. Tikriausiai daugelis supranta panašiai: štai mano brolio žmona, išleidusi brolį žvejoti, imasi savo hobio - rankradrbių, ir per savaitgalį dekupažo technika dekoruoja seną skrynią, vaiko lovytę ar tiesiog perskaito įdomią knygą, aplanko tėvus, drauges ir t.t. Tas pats ir mano namuose - duodu vyrui galimybę pabūti su draugais, atsipūsti nuo darbo ir namų rūpesčių, ir pati turiu laiko SAU, kurį galiu naudoti kaip tinkama.

Po šios įžangos tikriausiai suprasite mano nustebimą, kai atvažiavus šiemet, prie tvenkinių pamačiau vos keletą vyriškų kompanijų. Didžioji dauguma - porelės ir šeimos. Rašydama “šeimos”, turiu galvoje ne tėvą ir sūnų/ sūnus, bet žmoną su vaikais ir net kūdikiais ant rankų, įvairaus dydžio šunimis. Bent mano apsilankymo metu akiratyje šmėžavo palaidas nuolat kviečiamas šauksmais biglis ir panelė su jorkšyro terjeru, prižiūrinti dar ir kokių poros metų pyplį. Aplink meškeres į vandenį sumerkusius vyrus zuja mažyliai, mamos, pasiklojusios pledus, rengia piknikus. Viskas kaip ir puiku, bet pasigedau tradicinės žvejybos atmosferos - ramybės. Tvenkiniai virto šeimų laisvalaikio praleidimo vieta, prižiūrėtojai net pradėjo imti mokestį už kiekvieną poilsiautojo galvą. Žvejui - 5 Lt valanda, poilsiautojui - litas. Taip bandoma gintis nuo triukšmingų kompanijų, kurios atima visą malonumą atvykstantiems iš tikrųjų pažvejoti.

O labiausiai man gaila vyrų - matyt, juos į žvejybą dabar išleidžia tik su sąlyga, kad pasiims kartu visą šeimą. Be žmonos ir priežiūros - nė žingsnio. Betrūksta tik uošvės, nors girdėjom juokaujant, kad atvyksta ir jos. Stovi vargšai vyrai sumerkę meškeres per metrą nuo šeimynos - erdvės ten nėra tiek, kad namiškiai įsikurtų netrukdydami žvejui ir nebaidydami žuvies. Ir juokas kartu ima - negi moterys tiek bijo paleisti vyrą nuo pavadėlio ir nemoka pailsėti vienos? Negi ir į upes ir ežerus, valtis pas kabliukus ir sliekus irgi braunasi visa šeima? Matyt, braunasi, nes neseniai buvome priversti klausytis kolegės ginčų su vyru: šis keletą atostogų dienų planavo praleisti su draugu žvejyboje, aplankyti ir patikrinti kaip kimba senose “jų” vietose. Tačiau vietoje to vyko derybos apie būtinybę laiką leisti kartu ir planus keisti taip, kad į juos “įsipaišytų” ir žmonos, nors joms buvo skirta likusi atostogų dalis. Kiek žinau, principingas vyras žvejybai skirtas dienas ir gerą orą iškeitė į gulėjimą prie TV, bet nenusileido.

Aišku, požiūris į žvejybą nevienodas - vienam tai rimtas hobis, kitam tik išvyka į gamtą, ir jam net smagu, kad artimieji šalia. Bet kai prie vieno tvenkinio šalia įsikuria abiejų požiūrių šalininkai, matosi ir nepasitenkinimo: žmogus vyko ramiai susižvejoti karpį, o yra priverstas kelis kartus keisti vietą, nes šalia su kamuoliu duodasi vaikai, amsi šuo, virkauja kūdikis, plepa moterys - kaip tokioje aplinkoje sugauti baikščią žuvį? Tai ir eina vargšai susirinkę mantą į pačias tolimiausias vietas, kad tik toliau nuo triukšmo. Juk atvažiavo nemenką kelią, moka už išbūtą laiką, nori grįžti su laimikiu.

Pabaigai trumpas pamąstymas: ar ne įdomiau vaikams ir pačioms mamoms su draugėmis būtų tą laiką, kai išleidžia vyrą pažvejoti, praleisti Vingio parke, kur pilna vietos ir pledui pasitiesti, ir pramogų vaikams, ir galimybė nusipirkti ledų ar kavos? Arba prie Baltojo tilto? Belmonte? Kam brautis į vyrų teritoriją ir iš žvejybos padaryti cirką su šunimis ir uošvienėmis?

(Nuotrauka asociatyvi, vietoje kažkaip nedrįsau įamžinti savo įspūdžių, nors gal ir vertėjo)…

Rodyk draugams

Mikriukų karai: aš prieš

Kiek teko skaityti, nuo liepos pradžios Vilniuje nebeliks keleivinių maršrutinių mikroautobusų. O girdėti tenka įvairių nuomonių dėl to, pablogės sąlygos žmonėms ar ne. Man mikriukų negaila. Ir ne dėl to, kad mažai jais važinėju. Labiau - dėl to, kad kartais tenka jais pavažiuoti.

Pradžiai - dėl ko žmonės renkasi šią visuomeninio transporto priemonę? Atsakymas turbūt vienas, - dėl greičio. Mat mikriukų vairuotojai neprivalo stoti kiekvienoje stotelėje, dėl savo dydžio vėlgi gali važiuoti greičiau. Pridėkime dar tai, kad mikroautobusų vairuotojai ne itin linkę paisyti kelių eismo taisyklių. Kam neteko važiuoti jais, turbūt matė gatvėse, kaip šie stoja staiga, nerodydami posūkio, užlenda į priekį sankryžose ir t.t.

Taigi, greitis prieš:

NEPUNKTUALUMĄ: mikroautobusų grafikas jei kažkur ir skelbiamas, laikymasis jo turbūt neprivalomas. Tai, matyt, sudėtinga, nes vienas vairuotojas tame pat maršrute - “ralistas“, kitas - “atsipūtęs”. Prognozuoti atsiradimo darbe laiką, jei viską statai ant mikriuko, yra daugiau nei naivu. Vieną dieną atsidursi per anksti, kitą - vėluosi pusvalandį, nors stotelėje būni tuo pat laiku. Kartais jie važiuoja kas 10 minučių, kartais pralauki ir 20, ir daugiau. Ir sulaukęs dar nebūtinai važiuosi - gali tiesiog netilpti. Taigi, prastovi stotelėje pusvalandį ir sprendi galvosūkį - ar pasiduodi ir lipi į autobusą (kuriuo jau būtum įveikęs du trečdalius kelio), ar bandyti laimę ir laukti dar.

VAIRUOTOJŲ NEMANDAGUMĄ: susidaro toks įspūdis, kad mikroautobusų vairuotojai bent jau didžiąją dalį savo keleivių laiko priešais, kvailiais, nevertais pagarbos. Aprėktas, apibambėtas gali būti bet kokiu pretekstu, nepaisant lyties ar amžiaus. Kliūva viskas: ir kaip žmonės įlipa (”nebraukykit durimis per šaligatvį”, nors pats sustojo kone ant to šaligatvio), ir kaip stovi, ir kada pasako apie sustojimą (nors žmogus aiškiai ir garsiai pasako iš anksto, bet vairuotojas visu garsu klausosi “Lietaus” ar “RR”). Apibaubia susimokėjusį žmogų, kad šis važiuoja zuikiu. Sutinku, būna visokių žmonių, vieni tikrai paskutinę minutę prisimena, kad jiems būtent čia reikia išlipti, kitas tarpduryje centukus skaičiuoja.. Bet visi esame žmonės; keleivis, mokėdamas už bilietą, perka paslaugą, ir vairuotojas tą paslaugą turi atlikti kiek įmanoma mandagiai. Aš bent negirdėjau išimčių, kad mikriukų pilotams būtų suteiktos teisės tukinti keleivius ir rėkti ant jų. Atskiras klausimas apie bilietėlių davimą. Sakykime, man svetima kišenė nerūpi, kita vertus, jei nutiktų koks incidentas, neturėčiau jokio pirktos paslaugos ir mokėtų pinigų įrodymo. Iš čia seka sekantis punktas.

NESAUGUMĄ. Lengvuosiuose automobiliuose keleiviai privalo prisisegti, autobusuose pristatyta atramų ir pakabų, kad visi galėtų įsikibti. Mikriukams šie dalykai negalioja, čia tarsi a priori niekas negali atsitikti. Deja, nuo avarinių situacijų niekas nėra apdraustas, juolab kai ne visada laikomasi eismo taisyklių. Žinoma, kurdami mikriukus, jų gamintojai numatė kažkokias saugumo priemones, tačiau mūsų gatvėmis rieda palaikiai automobiliai, be to, dažnai PERPILDYTI. Vardan to greičio žmonės spraudžiasi kaip išprotėję - stovinčiųjų skaičius dažnai siekia ir viršija sėdimų vietų skaičių. Kadangi šios transporto priemonės nėra pritaikytos vežioti keleivius stačiomis, jose ir nėra pakankamai atramų įsikibimui. Tokiu būdu žmonės važiuoja remdamiesi vienas į kitą, bandydami ranka pasiekti lubas (remtis į jas), langus ir pan. Apie komfortą tokio važiavimo nekalbu - akių lygyje langų nėra, susilenkęs vos sugebi per kitų nugaras įžiūrėti detales pro kur važiuoji. Taip esu ir pravažiavusi savo stotelę, nes iš mikroautobuso galo tiesiog nebuvo galimybių per žmones prasigrūsti iki vairuotojo. O šis nė nemanė sustoti ir leisti išlipti. Maršrutai ilgi, kartais įlipus ties Savanorių pr. žiedu, stovėti tenka iki pat Antakalnio. O kur dar žmonių bagažas… Na, ir dar vienas pastebėjimas saugumo tema - kaip minėjau, teko matyti nemažai piktų, irzlių ir lengvai suerzinamų vairuotojų. Neduok Dieve, tokiam pasirodys, kad kažkas “nemoka važiuoti” ar kažkaip pažeidė jo teises į vietą gatvėje. Vysis su visais keleiviais, tapusiais įniršio įkaitais, kol pavyks “užkišti”, pavijus papypsinti ar kitaip atkeršyti nusižengėliui. Kad vargšė transporto priemonė tuo metu veža kelis šimtus kg gyvo krovinio, tuo metu niekam nerūpi. Patys gi keleiviai bijo kažką pasakyti - gaus atgal taip, kad ilgai nepamirš. Taip ir atvažiuoji numindytomis kojomis, kai kokia tetulė posūkyje neišlaiko pusiausvyros (plius nėra juk kur įsikibti).

NEŠVARĄ. Mikriukais vadinamieji bomžai nevažinėja, tačiau ar dėl nuolatinio mašinų eksploatavimo trasose, ar savininkų požiūrio šios nėra itin švarios ir prižiūrėtos.

Šiam įrašui mintį davė kolegė, pirmą kartą per keletą gyvenimo Vilniuje metų vykusi į darbą mikroautobusu. Įspūdžių užteko ilgam. Nepriklausome politikuojantiems, bet kaip keleiviai apkalbėjome, kad nėra ko gailėti tų mikriukų - nei jie miesto gatves puošia, nei saugu jais važinėti. Mes gi vis tik europiečiai. Va, Panevėžys atsisakė mikroautobusų, ir, sako, niekas jų labai nepasigedo.

Rodyk draugams

Pikantiški sumuštinukai (puiki užkandėlė piknikams)

Padaroma labai paprastai, o suvalgoma skaniai ir greitai. Vyrai dėkingi sulapnos prie alaus, moterys - pažadu - neatsiliks.

Apie 80 sumuštinukų Jums reikės:

sumuštinių duonos;
250 g krabų lazdelių;
apie 300-350 g fermentinio sūrio;
2 kietai virtų kiaušinių;
4-6 did. šaukštų kečiupo (arba pomidorų padažo);
4-5 did. šaukštų majonezo;
2-3 arbatinių šaukštelių adžika padažo.

Krabų lazdeles smulkiai supjaustyti. Kietai virtus kiaušinius sugrūsti (puikiai tinka įrankis, skirtas bulvių košei grūsti). Į indą su krabų lazdelėmis sudėti susmulkintus kiaušinius, sutarkuotą fermentinį sūrį, majonezą, kečiupą (arba pomidorų padažą) ir adžikos padažą. Viską labai gerai išmaišyti. Gausis ne itin gražiai atrodanti masė :-)

Sumuštinių duonos riekę patartina susipjaustyti į keturias dalis (gausis vieno kąsnio sumuštinukai) arba pikrti specialiai tas mažesnes riekeles. Ant  riekės tepkite pasiruoštos masės. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kol pradės lydytis sūris ir sumuštinukai pasidarys gelsvi.

Galite papuošti žalumynais :-)

Skanaus!!!

Rodyk draugams

Mano rytas

Šį rašinėlį (nuorodą) nusiųsiu draugėms, kurios ne visada supranta mano argumentus - kodėl labiau noriu likti namie nei pusryčiauti jų kompanijoje mieste ;) (Mirksiukas šioje vietoje būtinas, nes rašydama matau veidus tų, kas skaitys šį tekstą ir šypsosis: Jurga, Justė, Simona, Jovita, Aušra, Vilma, Jolanta, Vaida, Rita, Ramunė, Violeta…. Bučkis Jums!)

Pradėsiu nuo to, kad SAVO rytą dažniausiai turiu tik kartą per mėnesį. MANO rytas būna tik šeštadieniais. Darbo dienomis juk reikia spėti pabėgioti, nusiprausti, pasirūpinti abiejų apranga, užkandžiais į darbą, bėgte sukrimsti kelis kąsnius mini pusryčių, užgerti juos gurkšneliu arbatos ar kavos ir stoti į eilę transporto kamščiuose. Šeštadienį viskas kitaip, niekur skubėti nereikia. Mėgstu šeštadienius ir dviese, kai keliamės kartu ir patogiai įsitaisę svetainėje dalinamės laikraščiu. Bet MANO šeštadieniais aš iki pietų, o kartais ir ilgiau, būnu viena, ir labai branginu šitą laiką. Nenupasakočiau vienu sakiniu, ką veikiu: apytiksliai galima apibūdinti žodžiu “trainiojuosi po namus”. Truputį tvarkausi, truputį gulinėju, truputį balkone gurkšnoju arbatą, truputį skaitinėju laikraštį, truputį plepu telefonu, truputį užsiiminėju grožio procedūromis (veido ir plaukų kaukės, pedikiūras), truputį mankštinuosi (įsijungiu TRAVEL kanalą ir svajodama apie keliones suku lanką)…. Na, veikiu kaip ir nieko, nors kartais spėju ir ką nors skanaus pagaminti pietums. Svarbiausia, kad niekur neskubu ir viską darau nestresuodama, nejausdama jokios pareigos, užsiimu tik man malonia veikla. Realiai ilsiuosi. Nejungiu muzikos, nes man už lango - miškas, ir geriausia muzika MANO rytą - vėjo šnarėjimas ir paukščių dainos, kaip banaliai tas neskambėtų (turbūt šioje vietoje jau kikenat). Bet taip yra. Pykit nepykit, kartais užeina noras pabūti vienai, su savimi. Ir geriausias laikas tam - rytas, kai tavęs dar nesuerzino joks skambutis, joks elektroninis laiškas, joks pokalbis, kada neslegia ir streso nekelia žinojimas apie laukiantį darbą ar susitikimą. SAVO rytais neturiu jokių įsipareigojimų. Žinau, mielosios, kad visoms sunku ištaikyti laiko nuo šeimų mergaitiškiems pasiplepėjimams prie kavos. Ir labai myliu tuos mūsų retokus susibėgimus. Ir nenoriu, kad mane išbrauktumėt iš sąrašo ir bent dviese susitinkant kokioje senamiesčio kavinukėje blynelių, neskambintumėt man.. Mano “bėda” tik ta, kad nesu iš tų, kurios nemoka namie pabūti vienos ir skuba kažkur tą laiką prastumti. Man MANO rytas ne per ilgas - priešingai, nepastebiu, kaip ateina popietė ir prasideda aktyvioji savaitgalio dalis. Nenoriu SAVO ryto praleisti kokiame nors prekybos centre palaikydama kompaniją apsipirkimui - geriau darykim tą po darbų. Nenoriu SAVO rytą skubėti kažkur rengtis - galiu iki pietų vaikščioti įsisupusi į chalatą (beje, dar niekam nerodžiau kokį nusipirkau beieškodama dovanos vienai iš jūsų)… Jis man kažkodėl primena atostogas, kurių senokai neturėjau ir kurių amžinai jums pavydžiu. MANO rytas - mano atostogos, kad ir kelias valandas jos truktų. Štai dabar rašau įsikūrusi balkone priešais saulę, pasipuošusi galvą maišeliu (lepinu plaukus kauke - juk manęs niekas nemato), turiu ant stalelio (nerealų a la senobinį nusipirkau vos už 40 Lt) šviežiai spaustų sulčių ir tiesiog mėgaujuosi ramybe. Tai viskas, ko šiuo metu noriu. Pasidalinsiu, kokius skanius, lengvus ir sveikus pusryčius pasidariau:

Tereikia 1 apelsino, 1 obuolio, 2 morkų ir šlakelio aliejaus (alyvuogių, bet šįryt bandžiau su linų sėmenų). Galima tik morkas su apelsinu, galima pridėti razinų ar riešutų. Pridedu dar savo auginamų žalumynų. Puikus ryto maistas, labai greitai pagaminama, o ir akį džiugina.

Ką gi, baigiasi rytas, baigiu ir savo rašinėlį - gal susitiksim šiandien vakare kaime ;)

Rodyk draugams

Laimingų Kalėdų paveikslas ir realybė

Reklama ir žiniasklaida mėgsta vaizduoti Kalėdas kaip džiaugsmingą laiką, kai laiminga šeima susirenka prie gražiai padengto, skaniais valgiais nukrauto stalo. Gražūs modelių išvaizdos madingai apsirengę žmonės meilūs vienas kitam, atrodytų, jie neturi jokių rūpesčių. Dailūs vaikiukai, dažniausiai porelė, berniukas ir mergaitė. Tą nuostabų, geistiną paveikslą sukūrė Holivudo kinematografininkai ir reklamos specialistai. Įtariu, daugybė žmonių norėtų patirti tokią tobulą šventę. Reklamos įpirštas paveikslas verčia galvoti, kad visų Kalėdos turėtų būti būtent tokios.

Deja deja, toli gražu ne visų Kalėdos “holivudinės”. Kažkas yra vienišas, kažkas serga, kažkas nelaimingas, kažkas skiriasi, o kažkieno šeima pykstasi. Ar tėvas girtuoklis, kitos nepriima ir ignoriuoja anyta, kažkas vengia giminių dėl atšalusių santykių ar skirtingų požiūrių į gyvenimo būdą, kartų skirtumų, kažkas negali atleisti senų skriaudų… Pastebiu, nemažai žmonių Kalėdų laukia su nerimu būtent dėl to reklamuojamo laimės jausmo, „tradicinio” laimingos šeimos paveikslo. Pirma niurzgomis vadinau tuos, kas abejingi Kalėdų šurmuliui, ragindavau “be laiko nepasenti”. Tačiau vėliau pamačiau, kad dalis žmonių nelaukia visuotinai priimtų švenčių ne dėl tingulio ar idėjų dovanoms stygiaus, o žinodami, kad neišeis „kaip visiems”. Sako, norisi tiesiog peršokti tas dienas, ignoruoti „visuotinę prekybininkų sugalvotą ir skatinamą dovanų pirkimo psichozę” ir ieškoti pateisinamų priežasčių, kodėl per Kalėdas būsi namuose, neturi planų kažkur važiuoti. Žinoma, ne visi apsimeta, kad Kalėdų nėra ir jos nieko nereiškia, bet negali visi būti vienodai laimingi. Nors rinkodaros specialistai  visais įmanomais kanalais ir stengiasi įpiršti mintį, kad šis metas yra išimtinai džiaugsmingas, pozityvus, nerūpestingas ir pilnas optimizmo, kad nebūna kitokių Kalėdų, kaip tik laimingos linksmos šeimos apsuptyje.

Aš mėgstu šventes ir nesistengiu šiais pamąstymais numušti pasirengimo ūpą arba pasakyti, kad nieko džiaugsmingo tose šventėse nėra. Rašau todėl, kad užsisukę savo rutinoje, atbukę nuo reklaminių labdaros akcijų, ne visada suprantame kitaip galvojantį. Štai aš keletą metų vis bandydavau “užkurti” šventine nuotaika draugę. Šventas bukume, - žinodama jos istoriją ir palaikiusi sunkiausiu metu, pamiršau, kad mergina po keleto metų kartu ir bendros ateities kūrimo be paaiškinimo buvo išvaryta iš bendrų namų paprasčiausiai pakeitus durų spyną ir pašalinus visus įmanomus kontaktus. Visiems išvykus namo, pas artimuosius, draugė naktį bandė aiškintis situaciją, prisiskambinti telefoną išjungusiam mylimajam. Prireikė keleto mėnesių depresijos, savianalizės, saviplakos, gyvenimo prasmės ir naujo kelio paieškų. Prisiminusi tai, suprantu, kad turėtume būti supratingesni aplinkiniams ir girdėti, matyti padėtį ir neaštrinti jos kalbomis, kad jie nenormalūs, nelaukdami Kalėdų. Kai besiskirianti kolegė imasi papildomo darbo vakarais, kad padidintų savo pajamas ir neprarastų vaiko globos, nereikėtų smerkti, kad ji nepalaiko kalėdinės nuotaikos, kad „pati kalta”, kad ateina neišsimiegojusi. Tiesiog nei galime žinoti visko apie žmogaus gyvenimą, nei mūsų prerogatyva yra yra mokyti jį ar dalinti patarimus. Kai žmogus kabinasi į gyvenimą ir ieško “įkandamo” būsto sau su vaikeliu, galvoje sukasi ne mintys ne apie biuro dekoracijas, o paprasčiausiai kaip išlikti. Kartais supratimas yra geriausia dovana, kokią galime tuo metu duoti.

Kai žmogus yra skyrybų procese arba neseniai išsiskyrė, artėjančios šventės gali būti dar vienos sudužusios svajonės priminimas. Kitas bijosi susitikimų su gimine, nes tarp „gerai ištekėjusių” seserų ar puikią karjerą padariusio brolio ir pasipūtusios jo žmonos jaučiasi vargšas ir nevykęs. Kad nesijaustumėte vienintelis „kitoks”, „netelpantis į kontekstą”, užduosiu keletą klausimų:

1. Kiek Jūsų praeities šventės iš tikrųjų primena žiniasklaidoje vaizduojamą viziją?
2. Kiek pažįstate tų, kieno šventės atitinka “tikrai tobulos šeimos ” viziją?
3. Kiek iš jūsų draugų, pažįstamų ar kolegų yra užsiminę apie kokius nors nesklandumus, įtampą arba santykių su šeima ar giminėms problemas? Pavyzdžiui, turi šeimą, kurioje šventės kelia ne džiaugsmą, o stresą dėl priklausomybės problemų, asmeninių nesutarimų, depresijos, kartų konfliktų, skirtingų šeimyninių tradicijų, auklėjimo stilių, ginčų dėl kontrolės, per didelių išlaidų, neišsipildžiusių tėvų vilčių ir t.t.
4. Kiek pažįstate tokių, kas bijosi šeimos švenčių? Užsideda “laimingo veido” kaukę ir stengiasi “išgyventi”, užuot mėgavęsi? Galbūt jie bijosi netaktiškų klausimų („tai kodėl jūs vis dėlto išsiskyrėte?”, „o jis tikrai neteko darbo dėl…?”, „kaip ketini gyventi likusi su dviem vaikais?”, „tai po skyrybų vis dar esi vienas/-a.. ” - tokio tipo klausimai ir pamokymai sukuria tokią „šventinę nuotaiką”, kad nors skradžiai žemę prasmek).
5. Galbūt jūs ar kas iš jūsų artimųjų yra iš išsiskyrusios šeimos ir turi dalyvauti keliose šeimos šventėse? Bandymas visiems įtikti ir organizuotis kelionės tvarkaraštį, padalinti dėmesį, dovanas gali būti sudėtingas ir įtemptas. Kitos šeimos ignoravimas, pyktis, kad kiti irgi svarbūs, labai apsunkina. Labai labai nemaža dalis mano draugų ir pažįstamų yra išsiskyrę, gyvena su antra šeima. Matau, kiek derinimosi tos šventės atneša: reikia dėmesio ir naujai šeimai, ir tėvams, ir vaikams iš pirmosios šeimos, jei tokių yra. Dažnai nauja šeima šventes sutinka atskirai - abu su savo tėvų šeimomis ir vaikais. Dažnai tokiu atveju šventės tiesiog „atbūnamos”, bet tokia jau gyvenimo proza.

Kita vertus, turintis savą švenčių supratimą neturėtų jaustis kaltu, kad nepataiko koja į koją su reklamos paveikslėliais. Gyvenimas toli gražu ne visada toks, kaip kalėdiniuose filmuose, nepaisant to, kad žmonės stengiasi to viešai nerodyti. Kai vieniems rūpi tik dovanos, kažkas yra pokyčių-kliūčių ruože, galbūt liūdnas, vienišas, skiriasi, išgyvena netektį, skausmą, nusivylimą, nostalgiją laimingai praeičiai - jo išgyvenamos emocijos gali būti toli nuo to, ką vadiname smagiu laukimu. Kažkam tai eilinės kalendoriaus dienos ir jokio stebuklo. Aišku, kitos Kalėdos gal jau bus kitokios, laukiamos…

Kai atrodo, kad visi kiti aplink yra laimingi, išskyrus jus, atsakykite sau į anksčiau mano pateiktus klausimus. Galbūt dar kažkas iš jūsų pažįstamų išgyvena sudėtingą situaciją? Visiems pažįstamas jausmas, kai atrodo, kad sekasi visiems kitiems, kad kai pykstatės su išrinktuoju, aplink, kaip tyčia, vien laimingos poros. Kai išgyvenate skyrybų procesą, gali atrodyti, kad visi kiti laimingai vedę, nepasisekė tik jums. Nepalieka jausmas, kad jūs vienintelis šiuo metu vienišas. Uždavus sau mano anksčiau užduotus klausimus, suprasite, kad tai nėra tiesa. Tiesiog mus supanti reklama, jos primetami vaizdiniai nėra tikslus gyvenimo atspindys, ir mintys, kad neatitikdamas tų vizijų esate prastesnis, blogesnis neturėtų apsunkinti galvos. Įvykiai, dėl kurių nerimaujame, vis tiek ateina ir galop pareina, tad reikėtų fokusuotis ne į baimes, o teigiamus, šiuo metu džiaugsmą atnešančius dalykus. Ir mažiau nerimauti, kaip atrodome kitiems.

Rodyk draugams

Gyvenimo ritmas - poilsio ir atostogų svarba

Prisiminkite, kaip paskutinę dieną mokykloje laukdavome skambučio - net sulaikę kvėpavimą. Skambutis skelbė laisvę - atostogų pradžią, reiškė mokslų ir mokytojų „tironijos” klasėje pabaigą. „Pirmyn ir ragauk vasaros atostogų malonumus, semk pilnomis rieškutėmis!” Atsiminkite jausmą žinojimo, kad prieš akis visi trys mėnesiai - ištisa vasara - atostogų, gali ilsėtis ir nukreipti savo vaikystės energiją į draugus, žaidimus, stovyklas, atradimus, kelionės jaudulį, žvejybą, ir visų svarbiausią “nieko neveikti”! Laisvė, poilsis, gyvenimo džiaugsmas - štai ką mums reiškė vasara.

Atostogas galima apibrėžti kaip “laiko tarpą, skirtą malonumui, poilsiui ir atsipalaidavimui.” Atostogų esmė ir yra tokia, kad žmogus atgautų jėgas. Statistika rodo, kad nemažai kas neina atostogauti, nes nenori prarasti pajamų. Ypač tie, kurių didžioji dalis atlygio priklauso nuo darbo rezultatų. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonės darbuotojai oficialiai atostogauja, tačiau vis tiek eina į darbą. O ir kai kurie darbdaviai džiaugiasi, kad jų darbuotojai vengia atostogauti. Asmeniškai pažįstu tokių, kurie didžiuojasi „sukaupę” pusmetį ar net daugiau atostogų. Tačiau čia nėra kuo didžiuotis - „nepakeičiamieji” ir besinešantys darbą namo pervargsta, perdega, dažniau serga, - nes niekada nedaro realios pertraukos poilsiui. Ne vienas sako, „aš nebemoku ilsėtis, turiu kažką dirbti”. Dažnai vadovas darbovietėje „užduoda toną” darbui ir perteikia jei ne žodžiais, tai asmeniniu pavyzdžiu, kad baigti darbą ne 19 val. nuodėmė, dirbti savaitgaliais - normalu, atsisakantis poilsio - „saviškis”, “mūsų žmogus”… Kažkaip mes praradome supratimą apie poilsio svarbą ir poreikį bei sugebėjimą mėgautis juo - atsipalaidavimu ir pramogomis. Galbūt mes pamiršome kaip arba kodėl mums reikia pailsėti. Būna tokių atvejų, kai pertraukos yra neįmanomos. Finansai ar atsakomybė laiko mus lyg spąstuose. Tiesa yra ta, kad mes negalime sau leisti prabangos NEatsipūsti -NEpailsėti ir NEpamaitinti mūsų sielų. Negalime suktis kaip žiurkėnai rate be sustojimo. Kodėl?

Galime peržvelgti visus publikuotus mokslinius darbus, susijusius su poilsio nauda, pavyzdžiui, tyrimus, rodančius didesnį produktyvumą, kai žmonės grįžta iš ramių švenčių. Statistika rodo, kad kūrybiškumas ir motyvacija išauga po to, kai žmonės yra gerai pailsėję ir padarę pertrauką nuo darbo. Tačiau šie dalykai paprastai naudingi darbdaviui. Kokia poilsio nauda MUMS asmeniškai?

Nieko nenustebins moksliniaai įrodymai, kad pertraukos nuo darbo turi teigiamą poveikį mūsų sveikatai. 2000 m. paskelbtas mokslinis tyrimas atskleidė, kad reguliarios atostogos yra susijusios su ilgesniu sveikesniu gyvenimu. Iš tiesų atostogos, poilsis, sportas, mankšta ir laisvalaikis suteikia tarsi tvirtą skydą nuo neigiamo streso poveikio. Mes neturime savęs nuolat stumti, mes turime gyventi subalansuotą gyvenimą - darbo periodus turi keisti poilsio periodai.

Pažvelkime į gamtą. Kas ten vyksta? Viskas aplink mus rodo, kad gyvenimas vyksta sezonais. Gamta juda subalansuotais ciklais, kurie užleidžia vietą vienas kitam metai po metų. Ir mes galime taip gyventi. Apskritai, žmonės dažniausiai linkę mąstyti linijiniu būdu. Yra pradžia (gimimas) ir pabaiga (mirtis), ir mūsų darbas yra tarsi erdvė tarp šių dviejų taškų. “Išsimiegosiu, kai numirsiu” - toks daugelio požiūris juk taip pažįstamas ir tiek kartų girdėtas.

Gamta, kaip minėta, veikia ciklais. Yra sezonai augimui ir gamybai ir sezonai lėtėjimo ir poilsio. Net kasdieninė para yra ciklas, bet mes tą užmiršome. Su dirbtine šviesa, televizija ir internetu ištisą parą, mes užmiršome natūralų šviesos ir tamsos ciklą. Mes apgauname sistemą, ir, tuo pačiu, save.

Štai keletas dalykų, apie ką verta pamąstyti - kai planuojate atostogas ar kaip galima pagerinti poilsio kokybę.

  • Kokia veikla padeda Jums geriausiai atsipalaiduoti? Ką Jūs asmeniškai mėgstate daryti? Nepamiršote per pareigas? Galbūt savaitė Palangoje gaminant maistą bendroje virtuvėje ir naudojantis bendrais patogumais nėra tai, kas patinka būtent Jums, ir geriau rinktis kitokį poilsio būdą?
  • Kokios atostogos skatintų šeimos bendrumo puoselėjimą?
  • Kokias turite galimybes pailsėti? Pradėkite nuo mažų dalykų planavimo, jų sėkmė paskatins imtis didesnių poilsio „projektų” ir ilgesnių pertraukų. Jei esate ribojami aplinkybių (pavyzdžiui, vieniša mama be pagalbos), tada raskite paprastų dalykų, kurie jums teikia atgaivą ir maitina sielą. Valanda su gera knyga gali būti mini atostogos.
  • Kokios pramogos yra išsvajotos seniau ir galbūt pamirštos? Gal dabar galite įgyvendinti svajonę? Galbūt kažkur nukeliauti trukdė pinigų ar bendraminčių stoka, o dabar situacija pasikeitė? O gal kažkada svajojote išbandyti jėgas bėgant maratoną? Reklama skelbia, kad „euforija išlieka ilgai”, nesvarbu, kokio ilgumo distanciją įveiksite. Juk pirmiausia įveiksite save - savo atsikalbinėjimą, tingėjimą, atidėliojimą, nesėkmės baimę. Kas pasakė, kad asmeninis „maratonas” negali būti 4 km? Galbūt dalyvavimo džiaugsmas padrąsins siekti daugiau ir Jūsų gyvenimą užpildys jau ne tik darbas ir jo problemos?
  • Ar žinote, kad vien jau kelionės planavimas suteikia daugybę teigiamų akimirkų, padeda nukreipti mintis nuo problemų darbe? Tegu tikri ar menami kelionių maršrutai suteikia jums keletą akliratį plečiančių poilsio valandėlių.
  • Galite duoti sau leidimą pailsėti ir pradėti žvelgti į gyvenimą koks jis yra - sezonai ir ciklai, o ne finišo linija?

Nereikia sulaukti traumos tam, kad gulėdamas ligoninėje būtum priverstas padaryti pertrauką ir permąstyti savo gyvenimą, kaip mano labai artimas žmogus. Apmąstykite dabar, kaip jūs tikrai norėtumėte gyventi. Galbūt ne darbas biure ir kasdieninė įtampa yra Jūsų svajonė? Juk gyvenimas vienas, patys renkamės, kaip jį gyventi. Jis mūsų. Būkite kūrybingi ir ieškokite, kaip galima bent nežymiai jį pakeisti ir pridėti poilsio ir atjaunėjimo minučių. Jūs esate to verti, bet kad įvyktų teigiami poslinkiai, reikės įdėti pastangų patiems. Niekas netrauks jūsų iš žiurkėno rato. Prisiminkite vėl vaikystės džiaugsmą, kai ateidavo vasara ir būdavote laisvi. Suteikite sau leidimą vėl pasijusti laisvais - leiskite pailsėti savo širdžiai ir protui. Net jei vasarą tam neradote laiko, dar ne viskas prarasta - kokybiškam poilsiui visi sezonai tinkami!

P.s. Pradžiai:

Pasiplanuokite, iš kur gausite papildomų minučių poilsiui, priešingu atveju, viskas liks tik norais ir išsisklaidys kaip rūkas. Peržiūrėkite savo kiekvienos dienos veiklą ir užsiėmimus ir susirašykite į kairę lentelės pusę. Dešiniojoje įrašykite poilsiui priskiriamus užsiėmimus. Ieškokite, kokių darbų sąskaita galite „išplėšti” daugiau laiko sau. Sėkmės!

Norint cituoti, būtina gauti autorės sutikimą ir nurodyti šaltinį.

Rodyk draugams

Įveik vasaros karštį

Vasarą moterys  išgražėja. Tačiau neretai saulės vonios palieka ne visai tokius pėdsakus, kokių tikėjomės:  įdegimas, kuris taip gerai slepia odos trūkumus, ir kurio trokšta bene visos moterys, nekreipdamos dėmesio  nusilupa, plaukai atrodo lyg pakulos, o ant odos atsiranda smulkios raukšlelės. Kaip to išvengti?

Karščiai sugrįžta, laukia sausos saulėtos dienos. Karštis gali daugiau nei pakelti jūsų kūno temperatūrą:  jis sukelia dehidraciją, išdžiovina odą ir plaukus,  odos dirglumą, ir netgi virškinimo problemas. Tiesioginiai saulės spinduliai, karštas oras, sūrus jūros vanduo, įvairios cheminės medžiagos skatina  ir plaukų slinkimą. Per karščius daug prakaituojame, mūsų organizmas netenka daug būtinų skysčių, druskų, mikroelementų. Todėl reikia nuolat papildyti jų atsargas: gerti dažniau nei troškina, geriausia - vandenį, natūralias sultis, nesaldintą arbatą. Labai svarbu ir maistas, valgykite lengvai virškinamą.

Ajurvedoje vasara vadinama Pitta sezonu, - tai reiškia, kad ji yra susijusi su tais pačiais elementais kaip pittadoša - ugnimi ir vandeniu. Štai kodėl mes vyraujant pittadoša, karštaisiais mėnesiais, kartais jaučiamės labiau suirzę, dirglūs ir  prarandame tiek dvasinę, tiek fizinę pusiausvyrą. Tiems, kurie manote, kad tai skamba neįtikinamai ir rašydamos remiamės senovės šaltiniais, pasakysime, kad moksliniai straipsniai šuos teiginius patvirtina:  net jei natūraliai esate “karšto” asmenybės tipo,  karščiai, tvankuma  dar paskatina pykčio ir nepakantumo proveržius. Kiti tampa vangūs, mieguisti, greitai pavargsta.

Mes visi labai mėgstame nieko neveikimo dienas vasaros dieną paplūdimyje ar prie baseino. Įsimetame užkandžių, knygą, pasikviečiame keletą gerų draugų ir mėgaujatės saule, maudynėmis, smėliu… Bet vasara atneša ir sausą odą, sausus plaukus ir galimus nudegimus. Deja. Dažnai į mūsų parduotuves atėję poilsiautojai ieško ne prevencinių, o jau gydomųjų priemonių, tad norėdami įspėti, surašėme  patarimus, padėsiančius jums geriau jaustis per karščius, kad nereikėtų slėptis vėsiuose namuose ir praleisti vasaros malonumus:

Dieta. Venkite pernelyg sūraus ar aštraus maisto ir fermentuoto maisto ir gėrimų, pavyzdžiui, alkoholio. Švieži vaisiai, daržovės, nesmulkinti grūdai yra  būtini vasaros meniu. Venkite citrusinių vaisių, o raudonieji vaisiai ir daržovės rekomenduojami šiuo metų laiku. Maistas turi būti lengvas ir šviežias. Vasara - laikotarpis, kada galima iki soties atsivalgyti ŠVIEŽIŲ daržovių. Mėgaukitės geriausia, ką gali pasiūlyti savas, tėvų ar ūkininko daržas:  šviežias salotas, daržoves, sultis ir gaminkite lengvus, neriebius patiekalus. Dabar laikas išbandyti Viduržemio jūros regiono dietas, grilius - kepkite daržoves, žuvį garuose, pašlakstykite alyvuogių aliejumi, citrinos sultimis ir apiberkite prieskoninėmis žolelėmis, žiupsneliu druskos. Paįvairinkite savo meniu ir neapkraukite savo virškinamojo trakto! Mitybos specialistams liūdna matyti meniu, pvz., Lietuvos poilsio Mekoje - Palangoje: cepelinus keičia įvairūs riebūs kepsniai. Vienas iš mūsų šios vasaros  atradimų  -  greitos ir paprastos šparagų ir brokolių salotos. Išbandykite namie su žuvies kepsniu, virtomis bulvėmis, apibarstytomis su petražolėmis ir apšlakstytomis alyvuogių aliejumi.

Šparagų ir brokolių salotos
1 brokolių galva, padalyta žiedynais
2 ryšeliai šparagų (apie  20), padalyti į tris dalis
1 citrina
2 šaukštai alyvuogių aliejaus
druska

Virkite brokolius garuose apie 5 minute, šparagus - vieną minutę. Sumaišykite. Išspauskite citrinos sultis ant brokolių su šparagais, apliekite alyvuogių aliejumi ir apibarstykite stambia druska pagal skonį. Lengva ir skanu!

Sušaldyti vaisiai, uogos. Kai norisi atsigaivinti, neskubėkite pirkti ledų. Šią vasarą mėgaukitės savo šaldytais ledinukais -  užšaldytais šviežiais vaisiais.

Šaldykite atskirai arba ledo formelėse - turėsite dar ir ledukų gėrimui vėsinti :-) Pabandykite užšaldyti mažus arbūzo gabaliukus,  vynuoges, arba lietviškus lobius - mėlynes, avietes!  Vaikai (ir suaugę) eina iš proto dėl spalvingų ledukų  ir su malonumu atsisako gazuotų gėrimų.

Ir taip, - šaldytos uogos ir vaisiai - visai sveikas užkandis!

Judėkite. Plaukimas - TOP pasirinkimas vasarą. Jkitos galimybės - bėgiojimas (bet ryte, kol ne per karšta; aš bandžiau bėgioti Turkijoje jau 8 val. temperatūrai 30 laipsnių, kančia). Tai taip pat fantastiškas metų laikas lauko tenisui, dviračiams, jogos užsiėmimams. Pakeiskite tvankų troleibusą ir patogų automobilį su kondicionieriumi kelionėse į darbą ir atgal dviračiu - ne tik daugiau pabūsite lauke, džiaugsitės puikia nuotaika, bet ir nesunkiai tirpdysite kilogramus!

Darbas vasarą gali paversti robotu - eini, mechaniškai atlieki pareigas ir lauki vakaro, gaivos. Kai karšta ir treniruoklių salėje,  arba ji pilna tokių pat norinčių atsipalaiduoti, lieka sportas lauke. Tai puiki proga ištrūkti iš tvankių ar net kondicionuojamų patalpų.  Kada gi atsibūti lauke, jei ne vasarą? Ilgos dienos ir geri orai puikiai tinka atsikėlus anksti bėgioti, vietoje dušo išsimaudyti ežere, žaisti tenisą ar važinėtis dviračiu, ir nebūtinai vienam - pasikvieskite draugiją ir  ne tik pailsėsite, greitai atgausite jėgas, bet ir smagiai pabendrausite (TV tegu lieka ilgiems tamsiems žiemos vakarams). Pabandykite dviračiu važiuoti į darbą, įtraukite kolegas - galbūt gyvenate tame pačiame rajone ir keliese daug smagiau važinėti. Neturite dviračio? Eikite pėsčiomis!  Mačiau reklamą, kad kai kur organizuojami šokiai po atviru dangumi.

Beje, dar idėja - mes su kaimyne vakarais žaidžiame badmintoną - išsitraukėme senas raketes, nusipirkome keletą skraidukų ir jau užkrėtėme šiuo užsiėmimu gatvės vaikus. Smagu, kad jie atranda mūsų vaikystės žaidimus, užuot leidę laiką prie kompiuterio.

Drėkinimas. Ilgesnis šilumos poveikis gali sukelti galvos skausmą, rėmenį, odos ir plaukų išsausėjimą. Norėdami to išvengti, taip pat išlaikyti sveiką odą ir kūną, nepamirškite gerti daug vandens. Prisiminkite - kai prakaituojame, netenkame daug skysčių.

Hidratacija iš iš vidaus į išorę yra itin svarbi. Pirmiausia, gerkite vandenį nuolat visą dieną, taip išvengsite šilumos smūgio ir dehidratacijos (skysčių netekimo). Negazuoto mineralinio vandens buteliukas turi tapti  būtinu vasaros aksesuaru! Dušas ir plaukų plovimas - primygtinai rekomenduojami grįžus iš paplūdimio. Po to - drėkinamosios odos priežiūros priemonės, maitinamosios kaukės plaukams. Kaukę rekomenduojame palaikyti per naktį. Drėkinamoji veido kaukė nuramins ir pamaitins jūsų saulės prisigėrusią odą.  Priemonės su alavijo sultimis, sviestmedžio sviestu, migdolų aliejumi ar medumi itin tiks.

Nepamirškite ir drėkinamojo  viso kūno kremo, pėdų priežiūros priemonių - atviroje avalynėje oda ypač greitai sausėja. Rojus!

Apsaugos nuo saulės faktorius. Tai atrodo gana akivaizdus dalykas, tačiau ši tema visada aktuali. Ji apima ne tik dėl tepamas ar purškiamas priemones su SPF, bet ir kitus apsaugos nuo saulės būdus, kurių nedera pamiršti. Pvz., nešiokite skrybėlę ar kepuraitę, paplūdimyje įsitaisykite po skėčiu - išvengsite pavojingiausių vidurdienio saulės, spindulių.

Akiniai nuo saulės - ne tik madingas aksesuaras, bet ir būtinybė.  Odą nuo nereikalingo saulės poveikio  apsaugoti padės ir laisva natūralaus audinio suknelė arba šviesūs marškinėliai (odai irgi reikia duoti pailsėti, tad ne pliaže reikėtų pridengti ją). Per didelės saulės dozės pagreitina odos senėjimą - taip, atrodysite vyresni.

Visada tepkite sapsaugą nuo saulės bent 20 minučių iki išėjimo į lauką ir nepamirškite dėvėti laisvus apsauginius drabužius, kai tik įmanoma. Ribokite deginimosi laiką - mėgaukitės saule 20 minučių , tada darykite pertrauką!

Skubi alavijų pagalba. Patepus nuo  šilumos  ar prakaito išbertas ar nudegusias saulėje vietas alavijo preparatais (kremais, pieneliais, žele), poveikis greitas ir veiksmingas (tik žiūrėkite į priemonės sudėtį, nurodytą ant pakuotės - kad tikrai būtų aloe vera ..). Geriamosios alavijo sultys taip pat rekomenduojamos dėl naudingųjų savybių ir išlikimo vėsiomis.

Stenkitės vengti streso. Pyktis ir nerimas turi tendenciją mus įkaitinti. Norėdami  atsispieti streso poveikiui, išbandykite  meditaciją. Nenorite? Paprasti gilaus kvėpavimo pratimai (netgi tik triskart giliai įkvėpus) su jūsų būsena padarys stebuklus!

Kvėpinkitės vasariškai. Mėtų, rožių, jazminų ir sandalmedžio aromatai vėsina. Pabandykite eterinio aliejaus  lašelį ant riešų - tai tikra aromaterapija.

Rodyk draugams

Kosmetika kelionėms. Ką pasiimti vykstant atostogų?

BENDRIEJI PRINCIPAI - MINIMALIZMAS, SAIKAS, PATOGUMAS

Be ko į kelionę neišsirengia jokia moteris? Aišku, be kosmetikos! Kur beišsiruoštume – į prabangų paplūdimio kurortą, pažintinę kelionę, kempingą atokiose nuo civilizacijos vietose ar kelioms savaitėms į kaimą - mes visada išliekame moterimis, ir visada norime atrodyti gražiai ir patraukliai! Vis dėlto, kelionės krepšys yra ne beribis, ir vežtis visų vonios turtų negalime. Kaip ir spintos. Mano vyras juokauja, kad aš atostogauju, o jis tik nešioja lagaminus. Kaip dažnai ruošdamiesi atostogauti mes būname apsėsti minties “visko gali prireikti,” pripildome lagaminus dešimtimi porų batelių, rūbų komplektų, įvairios kosmetikos - tiek daug, kad kelionę apkartina bagažo svoris, o ir dažniausiai didžioji dalis daiktų lieka nepanaudota. Atvykus paaiškėja, kad pamiršome įsidėti ko tikrai reikia (pavyzdžiui, pernai sugaišome gerą pusdienį 43 laipsnių karštyje ieškodami vaistinės, turinčios priemonių nuo nudegimo), nors atrodo, kelionei ruoštasi prideramai ir bagažo sudėtis kruopščiai planuota!

Siekiant tinkamai pasirengti artėjančiai kelionei, pabandykite įsivaizduoti kiekvieną poilsio dieną. Na, visų pirma apskritai pagalvoti apie tai, ką norite veikti. Pasitaiko merginų, plaukiančių baidarėmis ar susiruošusių į žygį kalnų tarpeliu avint aukštakulniais, pilna rankine makiažo priemonių, bet neturinčių jokios odos apsaugos nuo saulės. Priešingai, besistengiančių kuo ilgiau joje būti. Nudegusi ir besilupanti oda ne tik nepatraukliai atrodo, bet ir greičiau sensta.

Talpi patogi kosmetinė sutaupys ir laiko, ir vietos

Talpi patogi kosmetinė sutaupys ir laiko, ir vietos

Pradedame nuo kosmetinės – talpos, padėsiančios į vieną vietą surinkti visas kosmetikos ir higienos priemones. Patogi kosmetinė taupo vietą ir laiką, nereikia knaisiotis po visą rankinę, kad rastumėte dantų šepetėlį. Renkantis didžiausią dėmesį reikia skirti ne kosmetinės kainai ar raštams, o formai ir naudojimo patogumui. Kosmetinė turi būti ergonomiško dizaino, lengvai tilpti į lagaminą ar sportinį krepšį. Įmantrus lagaminėlis atrodo labai gražiai, bet vežtis gali būti itin nepatogus. Gerai, jei turi keletą skyrelių. Audinys turėtų nebijoti drėgmės (juk tenka neštis į dušines, be to, gali koks nors produktas atsidaryti ir išbėgti). Paprastai moterys turi ne vieną kosmetinę: mažą – kasdienai, į kurią telpa vos keletas kosmetikos priemonių, nešiojamą rankinėje, ir didesnę, skirtą kelionėms. Kosmetinės būna dviejų tipų: skirtos tik makiažo reikmenims, su kišenėlėmis teptukams, o didžiosios talpina net šampūnus. Pasirinkę kelioninę kosmetinę su keletu skyrelių, turėsite kur sudėti atskirai makiažo priemones. Tokiose kosmetinėse patogiai susidėsite visas priemones pagal dydį ir mažesnė tikimybė, kad joms kas nors nutiks kelionės metu.

Būtinai nusipirk keletą mažų plastikinių buteliukų, juos galėsi užpildyti reikiamomis priemonėmis, kurių nepavyko įsigyti kelionei tinkamos talpos. Užklijuok lipduką su priemonės pavadinimu – dabar prisimeni, o vėliau gali tekti spėlioti pagal kvapą ir konsistenciją – patikėk, išbandyta. Be to, šiuo atveju visada gali imti šias priemones į rankinį bagažą. Geriausia (ir ne tik atostogų išvakarėse, tas puikiai tinka ir sporto klubų lankytojams) rinkti įvairias kelioninio dydžio kosmetikos priemones, testerius, o panaudojus patogiausių

Kosmetika kelionei turi būti supakuota pagal reikalavimus

Kosmetika kelionei turi būti supakuota pagal reikalavimus

buteliukų neišmesti. Taip pat įsiminti tas parduotuves ir vaistines, kur jų galima įsigyti bent keleto rūšių priemonių. Prieš kelionę ir taip būna pilna rūpesčių – atsinaujinti garderobą, pasirūpinti draudimu, kelionės programa… O dar jei vyksta daugiau šeimos narių, ruošimasis gali virsti tikrai varginančiu bėgiojimu po prekybos centrus. Maži buteliukai leidžia net sutaupyti, nes gali būti nuolat papildomi iš ekonomiškų didelių pakuočių (400-500 ml pakuotes vežtis nėra prasmės). Prisiminkime dar tokį dalyką kaip bagažo svoris, tad geriau nešti lengviau ar turėti daugiau erdvės suvenyrams, nei keliauti su 10 kg kosmetikos. „Juaroje“ kelionei apsipirksite be didelio galvos skausmo: 2 asmenims kelionės kosmetiką sutalpinome į vieną kosmetinę!

Tačiau, net sutaupant vietos lagamine, kyla klausimas, ką iš tikrųjų pasiimti su savimi?

Maitinimas ir priežiūra
Pamiršti apie odos priežiūrą negalima nei svarbiausiose mokslinėse konferencijose, nei per pačias trumpiausias atostogas. Kad priemonės tilptų į nedidelę kosmetinę, daugelio produktų galima įsigyti kelioninio dydžio talpose. Atkreipkite dėmesį ir į mėginėlius.
Nepamirškite:

  1. drėkinamojo kremo veidui (vykstant į šaltus kraštus – maitinamojo);
  2. rankų kremo ar balzamo;
  3. prausiklio, tinkamo ir makiažo pašalinimui;
  4. paakių priežiūros priemonės (laiko juostų pasikeitimas, skrydžiai ir persėdimai, įtemptas grafikas ir kiti stresai gali atsiliepti tamsiais ratilais ar maišeliais po akimis);
  5. intensyvios priežiūros priemonės pavyzdžiui, stangrinančios veido ar paakių kaukės (po dienos ekskursijose ar pajūryje atgaivinti odą prieš iškilmingą vakarą);
  6. šampūno ir kondicionieriaus plaukams ;
  7. losjono ar kremo kūnui (jį prireikus galima naudoti ir kaip skutimosi priemonę);
  8. balzamo lūpoms;
  9. pinceto, žnyplyčių;
  10. kvepalų arba tualetinio vandens mini-buteliuke;
  11. terminio vandens (nepakeičiamas lėktuve, traukinyje ir pliaže, - visur, kur odai prireikia papildomo drėkinimo);
  12. kremo kojoms, nuimančio nuovargį (pravers ar eitumėte į žygius, ar vaikščiotumėte aukštakulniais bateliais).

Prisiminkite, į kokią klimato zoną keliaujate! Susidėti kosmetiką kelionei kartais net sunkiau nei garderobą, nes, be kasdien naudojamų, reikia ir tam tikroms klimato sąlygoms pritaikytų priemonių. Turėtų būti atsižvelgiama į klimato ypatumus ir kaip jie gali paveikti odą. Kai kurių priemonių neturėjimas gali sugadinti atostogas ir atsiliepti ne tik odos išvaizdai, bet ir sveikatai.

Taigi:

  • Jei vykstate prie jūros, nepamirškite apsaugos nuo saulės (su jūsų odos tipui tinkamu apsauga faktoriumi)! Kremas ar aliejus po deginimosi ir apsauginė purškiama plaukų priemonė taip pat labai pravers.
  • Jeigu vykstate prie ežero, į mišką, plaukimą upe, kremo nuo saulės jums taip pat reikės, bet ne mažiau svarbu rūpintis iš anksto apsauga nuo vabzdžių įkandimų!
  • Jei vykstate į kalnus ar turistinį žygį, būtinai pasiimkite priemonių kojoms – nuo nuospaudų, sumušimų ir patempimų. (Apie pleistrus, vandenilio peroksidą ir kt. neprimename - tai vaistinėlės dalys).

Priemonėms nuo saulės reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Kelionė prie jūros - ne tik poilsis ir gražus įdegis, bet ir savotiškas stresas mūsų organizmui ir odai. Būtinas kremas su aukšto lygio apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Ir tai turėtų būti apsauga ir veidui, ir paakiams, ir kūnui. Taip pat:

  • apsauginė priemonė plaukams nuo chloruoto vandens. Juk maudysitės ne tik jūroje, bet ir baseine;
  • skatinanti įdegį arba savaiminio įdegio priemonė tiems, kas nori neišsiskirti balta oda nuo pirmųjų atostogų dienų;
  • lūpų balzamas apsaugantis nuo saulės spindulių;
  • terminis vanduo ir drėkinamasis kremas po deginimosi.

Jei kyla abejonių, kad Jūsų lūkesčius atitinkančios kosmetikos nerasite nuvykę arba nesinori gaišti laiko jos paieškoms, vežkitės jau įsigytas priemones. Tokiu atveju nebus rizikos teptis tik tuo, ko yra vietos pasiūloje, arba apsaugos apskritai neturėti, ar jai naudoti prieinamas priemones (pvz., maistinį aliejų, kuris nėra efektyvus apsaugos nuo saulės srityje). Priemones nuo saulės taip pat galite įsigyti mini-pakuotėse – tas ypač patogu vykstant tik savaitgaliui. Taipogi ir ilgesnėje kelionėje mažas pakuotes patogu nešiotis į pliažą, o ir pasibaigus kelionei nereikės vežtis atgal.

Ir nepamirškite akinių nuo saulės - jei nenorite pasipuošti nelaukiamomis raukšlelėmis aplink akis. Susidoroti su jomis daug sunkiau, nei apsaugoti akis nuo ryškios saulės.
Intensyvus drėkinimas esant aukštai temperatūrai. Svilinančioje saulėje jūsų oda kaip jūs alpsta nuo karščio ir troškulio. Ją būtina pagirdyti! Įvairių pavidalų gaivinantis „vanduo“ tiesiog privalomas kelionėje. Vasarą rinkitės greitai susigeriančius losjono konsistencijos drėkinamuosius kremus.

Drėkinamasis kūno losjonas turėtų būti tepamas kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo to, ar buvote tą dieną degintis ar ne. Net šešėlyje oda praranda daug drėgmės, todėl vakarais būtina papildyti jos atsargas. Idealus pasirinkimas bet kokio tipo odai - terminis vanduo. Jame nėra riebalų komponentų, bet gausu mineralų ir mikroelementų.

Beje, plaukai kenčia nuo karščio ne mažiau. Jei nenorite, kad atostogų pabaigoje jie atrodytų kaip šiaudai, įsigykite drėkinamąjį purškiklį plaukams su UV apsauga. Taip pat manau, kad net ir labiausiai perpildytoje kosmetinėje turėtų rasti vietos masažiniam aliejui. Jis puikiai padeda atsipalaiduoti po sunkios dienos.

Iš visos dekoratyvinės kosmetikos įvairovės į atostogas ar darbo kelionę vertėtų imti tušą akims ir lūpų blizgį. Geras, tinkamai pasirinktas tušas padidina jūsų blakstienas, suteikia joms apimtį ir išraiškingumo akims, - šešėlių tikrai neprireiks. Vasarą galite sau leisti neįprastą tušo atspalvį, pavyzdžiui, rudą, akys atrodys natūraliai. Lūpų blizgis šiltuoju sezono atrodo natūraliau nei lūpų dažai, jis maitina, drėkina ir vizualiai didina lūpų apimtį.

Geriausias būdas papuošti vakarui kurorte - ne blizgučiai ir ne tamsiai raudoni lūpų dažai, o moteriško aromato šleifas. Galima naudoti tiek tradicinius kvepalus, tiek  ir kūno losjonus ar aliejus.

Duosime dar keletą patarimų:

  • Kūno švara - sveikatos pagrindas. Tavo arsenale turėtų būti žele-prausiklis, tonikas be spirito ir drėgnos servetėlės​​. Pastarosios ypač naudingos kelyje, kur vandens procedūros neprieinamos.
  • Imkite tik tas dekoratyvinės kosmetikos priemones, kurias naudojate kasdien. Principas paprastas: vietoj penkių lūpų blizgių – vienas. Apskritai, kuo mažiau – tuo geriau. Atostogos prie jūros - puiki galimybė duoti odai pailsėti nuo kosmetikos. Po svilinančiais saulės spinduliais, tvankiame transporte makiažas greitai lydosi ir užkemša poras. Nereikia nė sakyti, kad oda pradeda dusti, sudirgsta ir prasideda uždegimas.
  • Nepamirškite manikiūro rinkinuko. Daugelis gamintojų parduoda nedidelius kelioninius rinkinius, kurie užima labai mažai vietos. Arba įsidėkite tik būtiniausias priemones – jei vykstate į kelionę su ką tik padarytu manikiūru-pedikiūru, lazdelės nagų odelėms stumti jums neprireiks. Imkite žnykliukes, žirklutes, nedidelę dildę (jei nulūžtų nagas). Greitai džiūstantis lakas padės sutaupyti laiko, jei staiga reikia skubiai pataisyti nagų lako sluoksnį. Beje, apsidrausite nuo lūžių, jei prieš išvykdamos manikiūro meistrės  paprašysite, kad nagų ilgį paliktų ne daugiau nei 3-4 mm. Kartu tegu padengia kietinančia priemone.
  • Plaukų šalinimo priemones palikite namie, jei vykstate ne mėnesiui. Pasirūpinkite epiliacija iki atostogų!
  • Jei negalite apsieiti be plaukų lako, imkite su savimi mini flakoną.
  • Prausiklį ir dušo žele visiškai įmanoma pakeisti švelnia intymios higienos žele. Ja galima ir praustis ryte, ir nuplauti makiažą ar nešvarumus vakare. Rinkitės priemonę, tinkamą alergiškiems žmonėms – ji bus itin švelni. Priemones „du viename“ nuolat naudoti kosmetologai nerekomenduoja, bet atostogų metu „šampūnas+ kondicionierius“ ir pan. Padės sutaupyti nemažai vietos ir bagažas palengvės ne viena dešimtimi gramų.
  • Veido kaukes imkite tik mini-pakuotes.
  • Dantų pastos taip pat geriausia imti kelioninę versiją.
  • Dezodorantai. Būtina higienos priemonė, kurio poreikis yra neginčijamas. Privalomas visada ir bet kokioje pakuotėje (aprastai jos didelės ir nebūna. Svarbiau – sudėtis, kad sulaikytų efektyviai prakaitą ir neerzintų odos).
  • Dušo želė. Sprendimas taupant gali būti “du viename” priemonė.
  • Dieninis ir naktinis kremai. Neimkite dviejų skirtingų! Imkite vieną universalų kremą, kuris gali būti tepamas ir ryte, ir vakare, geriausia – drėkinamąjį. Pastaba: kremą imkite tik tą, kurį jau naudojate. Kelionės naujų priemonių bandymui netinka!
  • Kūno losjonas. Siūlome imti neriebų, lengvą maitinamąjį-drėkinamąjį kremą ar emulsiją. Beje, šios priemonės neretai tinka ir veidui.
  • Aliejų kūnui taip pat verta turėti su savimi, jei kelionės metu ketinate daug laiko praleisti saulėje. Ši priemonė atsakinga už intensyvų odos drėkinimą. Žinoma, jei vykstate į šiaurę, šią priemonę drąsiai palikite namuose.
  • Kvepalus sunkiuose, dideliuose buteliukuose palikite. Atostogoms jums pakaks vieno-dviejų mėginėlių ar kelioninio dydžio buteliuko.
  • Vatos diskeliai. Jų galima įsidėti dvigubai daugiau nei bus kelionės dienų, visos pakuotės vežtis nereikia (versija “vasara kaime” čia neapkalbama).
  • Jei dėl kažkokių priežasčių negalite atsisakyti daugelio savo mėgstamų kosmetikos priemonių ir norite vežtis viską, .. tiesiog įsipilkite jų į mažesnės talpos buteliukus! Net jei išvykstate mėnesiui, vargiai ar spėsite išnaudoti visą buteliuką šampūno, dušo želė, putų prausiklio ir ypač kvepalų.

Kadangi moterys be kosmetikos – nė kojos iš namų, čia aptarėme pirmiausia moterims skirtas priemones. Vykstant dviese ar su šeima, nemažai priemonių galima dalintis, pvz., dantų pasta, priemonėmis nuo saulės, kūno losjonu, šampūnu (jei tinka).

Ir pabaigai…

2011-uosius įsiminsiu kaip kelionių metus. Aišku, lyginant su skraidančiais dukart per savaitę penkios mano kelionės yra niekis, bet man tai nemažai. Fantastiškas šių kelionių šalutinis poveikis yra tas, kad dažnas lagamino pakavimas privertė mane pakeisti požiūrį į reikiamus kelionei daiktus. Pradėjau  metus kaip “Atsargiausia ir nieko nepamirštanti keliautoja”, lagaminą krauti pradedanti trys dienos iki kelionės, o baigiau kaip „Pažengusi ir žinanti naujų triukų bagažo erdvei sutaupyti“. Jei jau pradėjau nuo prisiminimų, turėčiau dar paminėti savo pirmąją savarankišką kelionę į užsienį – porai mėnesių vežiausi 3 milžiniškus lagaminus, nors vykau į pažangią Europos šalį ir turėjau pakankamai lėšų įsigyti ir reikiamoms kosmetikos priemonėms, ir rūbams. Viskas buvo lengva kol lydėjo tėvai, bet prisimenu save nepažįstamame oro uoste, bandančią judėti su tais trimis milžinais, veltui besidairančią vežimėlio, šlapią nuo prakaito… ir juokingiausia, kad grįžtant reikėjo nemažai išmesti ir išdalinti, kad tilptų nauji daiktai ir nereikėtų taip sunkiai tampyti. Nepasimokiau ir vėliau – savaitei atostogų vykdavau su septyniomis poromis batų ir septyneriais džinsais. Per praėjusius metus patobulėjau tiek, kad keliauju beveik su rankiniu bagažu – imu tik tai, kas iš tiesų būtina. Pavyzdys man – beveik kas savaitę keliaujančios mūsų bendrovės partnerių eksporto vadovės. Jos porai dienų atvyksta tik su rankiniu bagažu, į kurį telpa ir kompiuteris, ir kosmetika, ir būtiniausi  pakaitiniai rūbai.

Rodyk draugams