header image
 

Ką reikia žinoti apie erkių platinamas ligas?

Ilgai lauktas pavasaris atnešė ne vien šilumą, saulės šviesą, žalumą, bet ir pabudino erkes, platinančias daugelį sveikatai ir gyvybei pavojingų ligų.


Erkių platinamoms ligoms buvo skirta balandžio 7 - 8 dienomis Palangoje vykusi 12-oji Baltijos ir Šiaurės šalių konferencija ,,Erkinės zoonozės”, kurią surengė Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos infektologų draugija. Pranešimus skaitę žymūs Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai papasakojo apie erkių platinamų ligų paplitimą Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, erkinio encefalito (EE) liekamuosius reiškinius, erkių platinamų ligų prevenciją, skiepus nuo EE. Nuo 1993 m. Lietuvoje (kaip ir kaimyninėse valstybėse) pastebėtas sergančiųjų EE pagausėjimas: 1997 m. Lietuvoje sirgo 645 asmenys, 1998 m. - 548, 1999 m. - 200, 2000 m. - 419 asmenų. Sergamumas EE (tenkantis 100000 gyventojų) Lietuvoje svyruoja nuo 4,6 iki 17,4 atvejo, Latvijoje - nuo 8,4 iki 25,8, Estijoje - nuo 5,8 iki 12,8, Rusijoje - nuo 50 iki 112 atvejų.

  Kas yra erkinis encefalitas?

   Erkinis encefalitas - tai viruso sukeltas nervų sistemos uždegimas (centrinės nervų sistemos infekcija),  ūminė klasikinė gamtinė židininė liga, būdinga daugeliui Europos regionų. Ja susergama, kai  užsikrėtusi erkinio encefalito virusu (EEV) erkė įsisiurbimo metu perduoda sukėlėją. Gyvūnams ši liga nesukelia jokių išorinių požymių. Iš pažiūros sveiki gyvūnai gali tapti užkrato šaltiniu kitoms erkėms, galinčioms užkrėsti arba perduoti infekciją vartojantiems nevirintą karvės ar ožkos pieną žmonėms. Erkė yra ne vabzdys, o nariuotakojis, priklausantis tai pačiai šeimai, kaip voragyviai, mažosios erkutės, skorpionai. Pasaulyje yra apie 850 erkių rūšių; 8 iš jų platina įvairių ligų sukėlėjus. EEV platina Ixodes šeimos erkės, paplitusios visoje Europoje (įskaitant Airiją) - 50-55° rytų ilgumos bei iki 65° šiaurės platumos teritorijoje. Šveicarijoje I.ricinus randama 600 m, rečiau 1000-1500 m aukštyje. Kai kurių erkių rūšių aptinkama Azijoje bei Japonijos salyne.

  Ką reikia žinoti apie erkes?

  Erkė - hematofaginis (krauju mintantis) ektoparazitas, kuris išgyvena tik siurbdama kraują iš stuburinių gyvūnų. I.ricinus minta apie 300 skirtingų gyvūnų krauju: 148  stuburinių, 149  paukščių ir 20 reptilijų. Paukščiai - natūrali erkių migracijos priemonė, padedanti joms įveikti didelius atstumus. Erkės tampa aktyvios ankstyvą pavasarį, vos žemės temperatūra pasiekia 5-7° C, jos neturi akių ir savo „grobį” pajunta  vadinamuoju Haller’io organu, kuris reaguoja į kvėpuojančio gyvūno išskiriamo CO2 koncentraciją ore ir į judančio gyvūno šiluminį spinduliavimą. Kovą - spalį sezoninis erkių aktyvumas didžiausias. Paros metu erkės aktyviausios ryte ir vakare, mažiausiai aktyvios apie vidudienį. Erkės gyvena vidutiniškai 3 metus, pereidamos šias raidos stadijas: lerva - nimfa - suaugusi erkė. Lytiškai subrendusi patelė yra ovalios formos ir neturi šarvo, todėl jos įprastinis dydis - 2,4-4,8 mm, o prisisiurbusi kraujo ji gali padidėti iki 12-30 mm (lervų dydis - 0,6 mm, nimfų - 1,2 mm). Kiekvienoje raidos stadijoje erkei būtina misti krauju, ji gali peržiemoti ir gyvuoti toliau. Kartais erkė išbūna ant gyvūno net keletą valandų, beieškodama tinkamos įsisiurbti vietos, po to ant odos išskiria seilių su nuskausminamosiomis bei kraujo krešėjimą stabdančiomis medžiagomis, praduria aukos odą bei poodį ir kartais net kelias paras siurbia kraują. Pasisotinusi krauju erkė vėl nukrenta ant žemės.  Tik apie 50 proc. žmonių randa ant savo kūno erkių, kiti jų nepastebi ir nežino, kad erkė buvo įsisiurbusi.

  Ar pavojingos erkių pernešamos ligos?

   Taip, nes erkės platina šias ligas: erkinį encefalitą, japoniškąjį encefalitą,  dėmėtąją  šiltinę, tuliaremiją,  Laimo ligą, Tibola ligą (erkinę limfadenopatiją). Daugelį EE virusų platina moskitai. Sergant EE gali būti pažeidžiami smegenų dangalai, galvos ir nugaros smegenys. Erkinis encefalitas yra sunkesnė liga, nei kitų virusų sukeltos nervų sistemos infekcijos. Vaikai, mažesni nei 16 metų, sudaro 6 - 20 proc. sergančiųjų EE. Meningitinė forma būna 80 - 95 proc. vaikų. Liekamieji reiškiniai tarp vaikų labai reti. Žinomi tik du vaikų mirties nuo EE atvejai Europoje. Deja, net 30 proc. sirgusiųjų erkiniu encefalitu lieka sunkių arba vidutinių liekamųjų reiškinių,, nuo kurių sutrinka darbingumas ir pablogėja gyvenimo kokybė.

  Kaip virusas patenka į žmogaus kraują ir smegenis, kaip jis sukelia sunkias pasekmes?

  Pirmoji fazė - erkės įsisiurbimas. Vėliau virusas su seilėmis patenka į odos ląsteles ir išplinta regioniniuose limfmazgiuose. Pats svarbiausias etapas yra viruso patekimas į kraują. Pirminės viremijos fazėje pasireiškia panašūs į gripo požymiai: karščiavimas > 38°C, nuovargis, galvos, kaklo, raumenų, juosmens, akių obuolių skausmai, gali būti virškinamojo trakto sutrikimų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, skrandžio skausmai. Nors ir nėra meninginių simptomų, aprašytieji simptomai kartais būna interpretuojami kaip meningitas, bet tuo metu atlikus juosmeninę punkciją pakitimų nerandama, o imunologiniai tyrimai taip pat dar negatyvūs. Vieninteliai patologiniai pokyčiai - leukopenija, trombocitopenija, labai retai - kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas. Šis periodas trunka 1-8 dienas. Po jo būna besimptomis intervalas, galintis trukti nuo 4 iki 14 dienų. Antrinė viremija (kai infekuojama CNS) pasireiškia tik 35 proc. ligonių, jos inkubacinis periodas trunka 7 -30 dienų. Antroji viremijos fazė prasideda staiga, kyla stiprūs galvos skausmai, vargina aukšta temperatūra. Ligos eiga būna įvairi: 43-55 proc. atvejų ji pasireiškia meningitu, 40-55 proc. - meningoencefalitu, 0-15 proc. - meningoencefalomielitu ir meningoencefaloradikulitu. Nerimauti reikia, jei pasirodo meningitui ar encefalitui būdingų požymių:  galvos skausmai, karščiavimas, kaklo raumenų įsitempimas, pykinimas, vėmimas, juslių sutrikimai, galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimas, gebėjimo susikaupti bei atminties sutrikimai, tremoras, kvėpavimo bei kraujotakos sutrikimai.
  Ar yra efektyvus susirgusiųjų erkiniu encefalitu ar meningitu gydymas?

  Etiotropinio sergančiųjų EE gydymo nėra, visi žinomi antivirusiniai vaistai EEV neveikia. Donorinis priešerkinis imunoglobulinas nevartotinas jokioje ligos stadijoje (tai išskirtinė profilaktikos priemonė, vartotina ne vėliau nei 96 val. nuo galimo erkės įsisiurbimo). Gydymas tik simptominis - skysčiai, nuskausminamieji, trombozės profilaktika, gydymas nuo traukulių.

Kokia pirmoji pagalba?

  Labai menka. Galima išgerti paracetamolio ar kitų karščiavimą, skausmą bei uždegimą mažinančių vaistų ir skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Atsiradus galvos skausmų, pakilus temperatūrai, esant pykinimui, vėmimui ir įtariant apsikrėtimą EE, patartina kreiptis ne į šeimos gydytoją, bet skubiai vykti į stacionarinę pagalbą teikiančią įstaigą. Prieš tai galima pasikonsultuoti su telefonines  konsultacijas teikiančiu specialistu ar šeimos gydytoju.

  Kas gresia persirgus erkiniu encefalitu?

  Apie 30 proc. persirgusiųjų EE po metų išlieka poencefalitinio sindromo požymių. Mirtingumas nuo EE, sukelto EEV 1 subtipo, siekia 0,5-2 proc., o nuo sukelto EEV 2 subtipo EE - iki 30 procentų.

  Ar galima išvengti erkinio encefalito?

  Taip, galima. Vienintelė efektyvi apsaugos priemonė - skiepai. Tai svarbu asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse. Lietuvoje įregistruota TicoVac  vakcina  nuo EE yra dviejų rūšių: viena jų skirta vyresniems nei 16 metų asmenims,  kita - 1 - 16 metų vaikams.

Sergančiųjų erkiniu encefalitu gausėjimas, prasidėjęs 1993 m., tęsiasi toliau. Tai rodo, kad erkinis encefalitas - opi ne tik medicinos, bet ir  ekologijos problema Lietuvoje, tapusioje šios ligos endemine vietove.

Skiepai yra efektyviausia priemonė ligai išvengti.

SAM

Patiko (0)

Rodyk draugams

~ vetytaametyta | 2009-07-15. Temos: ,

Palikti komentarą