BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vėtytų mėtytų kampelis

Sveiki. Prašau 5 minučių Jūsų laiko ir dėmesio. Atlieku apklausą ir noriu žinoti kuo didesnio skaičiaus žmonių nuomonę. Būsiu labai dėkinga, jei nukopijuosite anketą ir užpildę atsiųsite el. paštu obuolys3@inbox.lt.

1 Kaip dažnai valgote žuvį?     
  a Beveik kiekvieną dieną  
  b kartą per savaitę  
  c keletą kartų per savaitę  
  d kartą per mėnesį  
  e Kelis kartus per mėnesį  
  f Kelis kartus per metus  
  g Neturiu pinigų pirkti žuviai  
  h Nevalgau  
2 Kaip dažnai patys gaminate namuose žuvies patiekalus?    
  a kartą per savaitę  
  b keletą kartų per savaitę  
  c kartą per mėnesį  
  d Kelis kartus per mėnesį  
  e rečiau nei kartą per mėnesį  
  f Kelis kartus per metus  
  g Niekada  
3 Kas nulemia jūsų pasirinkimą parduotuvėje pirkti žuvį?    
  a planuoju iš anksto  
  b sugalvoju spontaniškai, eidamas/-a pro žuvies lentyną  
  c užsinoriu įvairovės  
  d pataria (mėgsta) sutuoktinis  
  e pamatau akciją (būnu girdėjęs)  
4 Kaip renkatės žuvies produktus?      
  a perkate bet kokią žuvį, kurios kaina ir pakuotės dydis atitinka Jūsų pageidavimus  
  b perkate tik išbandytus produktus  
  c perkate tik išbandytus to paties prekių ženklo produktus  
  d mėgstate išbandyti naujienas  
  e einate su receptu ir perkate jame nurodytą žuvį  
  f skambinate mamai, kad patartų  
5 Ar paieškote geresnio kainos ir kiekio santykio?    
  a atkreipiate dėmesį į akcijas  
  b imu ką visada, neieškau  
  c visada ieškau  
  d kartais ieškau  
  e man svarbiau kita (įvardinkite)  
6 Jei yra du ar keli panašiai kainuojantys ir sveriantys produktai, kam teikiate pirmenybę?     
  a išbandytam produktui  
  b mėgstamam prekės ženklui  
  c patogesnei pakuotei  
  d tam, kuris arčiau padėtas  
  e renkuosi neišbandytą produktą  
  f tyrinėju sudėtį  
7 Kas dar turi įtakos Jūsų pasirinkimui?    
  a reklama  
  b teigiami/ neigiami atsiliepimai  
  c Informacijos gausa  
  d Tai yra sveiki produktai  
  e Geras skonis  
  f Ekologiškai bei biologiškai švarūs produktai  
  g Gera, kokybiška produkcija  
  h Natūralu  
  i Platus asortimentas  
  k Tiesiog patinka  
  l Be konservantų  
  m Rūpinasi pakuotės išvaizda  
  n Ar skonis atitinka kainą  
  o Patinka skonis  
  p Kaina  atitinka produkto kokybę  
  r Kita  
8 Kokių gamintojų produktus renkatės?    
  a   (Įvardinkite, galima keletą)
  b man nesvarbu  
9 Kokiuose prekybos centruose dažniausiai perkate?    
  a    
  b man nesvarbu  
10 Kiek žinote žuvies patiekalų?     
  a vieną mėgstamiausią  
  b keletą   
  c daugiau nei keletą  
  d turiu sukaupęs nemažai  
11 Ar Jūsų šeimoje išbandomi nauji žuvies produktai?    
  a retai, gaminame tuos pačius, kuriuos mokame  
  b iškilmingoms vakarienėms  
  c dažnai, domiuosi naujovėmis  
12 Ar dažnai viešojo maitinimo įstaigose užsisakote žuvies patiekalą?    
  a dažnai  
  b retai, pabandymui, kai pabosta mėsos patiekalai  
  c niekada  
13 Jūsų amžius    
  a 20-25  
  b 26-30  
  c 31-35  
  d 36-40  
  e 41-50  
  f 51 ir daugiau  
14 Jūsų lytis    
  a vyras  
  moteris  
15 Kas Jūsų šeimoje sprendžia, kokie produktai bus perkami?    
  a  
  b sutuoktinis  
  c mama  
  d kita  

Rodyk draugams

Ne, ne apie krepšinį kalba. Nesiūlysiu vyrų krepšinio rinktinę vairuoti moteriai :-) Susidomėjimą kelia dabartiniai pokyčiai politikoje.

Lietuvos visuomenė jau turi Prezidentę, Krašto apsaugos ministerijos vadovę. Greičiausiai ir pirmoji Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė nebe laikinai eis Seimo Pirmininko pareigas. Betrūksta premjerės moters, kad visas tris svarbiausias valstybės pareigybes savo rankose laikytų moterys. Anksčiau tokia situacija buvo neįsivaizduojama. Įdomu būtų išgirsti politologų nuomonę, kas tam turėjo įtakos. Ar mūsų visuomenė jau išsivadavo iš stereotipų, o gal padėtis tokia beviltiška, kad niekas nesiveržia į tuos postus?

Pasaulyje moteris prie valstybės ar vyriausybės vairo jokia naujiena. Kokia situacija Lietuvoje? 54 procentai Lietuvos gyventojų yra moterys. Tačiau Seime jos sudaro vos 18 proc., 2007 m. į savivaldybių tarybas išrinktos moterys sudarė 22 procentus visų išrinktųjų.  1992-2000 m. Seimo narių moterų skaičius svyravo: 1992-1996 m., palyginus su Atkuriamuoju Seimu, sumažėjo iki 10 (7.1 %), o po 1996 m. rinkimų atrodė, kad senieji stereotipai apie vyrišką Lietuvos politikos pobūdį ima blukti. 2008 m. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinktos 26 moterys ir 115 vyrų. Moterų dalis Seime sumažėjo nuo 22 procentų 2004 m. iki 18 procentų 2008 m.

Dalia Grybauskaitė yra ta moteris, kuri pakeitė Lietuvos valdovų patriarchalinę tradiciją, esą aukštojoje politikoje karaliauja vyrai. Jduk videšimt metų valdė vyrai. Buvo laimoma, kad Lietuvos Prezidentas pagal tradiciją ir pagal pareigų pobūdį turi būti vyras: visgi šiame poste esantis asmuo yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir Valstybės gynimo tarybos pirmininkas, jau nekalbant apie visą eilę kitų sunkių ir sudėtingų pareigų ar atliekamų funkcijų (Pagal mūsų Konstitucijoje įtvirtintą modelį, Lietuvos Prezidentas turėtų būti: stipri asmenybė, vyriausiasis karinių pajėgų vadas, jo rankose - visa užsienio reikalų politika, visa teismų sistema ir teisingumo vykdymas, patirtis politikoje, užsienio kalbų mokėjimas).

Jei prieš devyneriusnerius metus moterys labiau buvo nustumiamos į sąrašo galą ir jų dalis sąrašų pirmuose dešimtukuose bei visame sąraše smarkiai skyrėsi (10 procentų bei 17,85 procento), tai paskui moterų atstovavimas sąrašo viršuje bei visame sąraše tapo tolygus ( 2004 m. 25,33 proc. bei 25,46 proc., 2008 m. 26,88 proc. ir 28,81 proc.). Moterų skaičius Seime labai priklauso nuo jų vietos partijų ir koalicijų sąrašuose. 2000 m. Seime buvo išrinkta tik 15 moterų (10,6 proc.). 2004 m. į Seimą jau išrinkta daugiau kaip dvigubai daugiau moterų - 31 (22 proc.).

Lietuva nebėra šalis, kurioje lytis būtų kliūtis siekti aukščiausių postų valstybėje, nors tam tikrų sunkumų esama:

  • Moterų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sudaro tik 81,2 procento vyrų vidutinio darbo užmokesčio. 2007 m. moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis buvo beveik ketvirtadaliu (24,4%) mažesnis negu vyrų. 2007 m. moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis gamyboje ir paslaugose sudarė 9,57, vyrų - 12,66 lito (2006 m. -  atitinkamai 8,11 ir 10,41 Lt).
  • valstybiniame sektoriuje, kur darbo užmokesčiai yra didesni nei privačiame, moterų vidutinis uždarbis vidutiniškai yra 6,3 procento mažesnis nei privačiame sektoriuje ir sudaro vos 74,9 procento lyginant su vyrais.
  • Lietuvoje išlieka stipri darbo rinkos segregacija (griežtas pasidalinimas į tariamai vyriškus ir moteriškus darbus, o tai sąlygoja moterų bei vyrų pajamų skirtumus).
  • Visose veiklos srityse (net ten kur tradiciškai dominuoja moterys) daugiau vyrų nei moterų užima vadovaujančius postus, nepaisant to, kad statistikai moterys Lietuvoje turi aukštesnį išsilavinimą nei vyrai (2007 m. vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą turėjo 92 procentai 20-24 metų amžiaus Lietuvos moterų ir 87 procentai vyrų).
  • Trečiąjį 2008 m. ketvirtį moterų užimtumo lygis (15-64 metų amžiaus užimtų asmenų ir to paties amžiaus visų gyventojų santykis) buvo 62,7, vyrų - 67,5 procento, trečiąjį 2007 m. ketvirtį - atitinkamai 62,9 ir 69,4%.

“Kaltinti turbūt reikia tą patį senąjį pasaulėvaizdį, vis dar iškylantį net aukščiausiuose politikos sluoksniuose - viešajame gyvenime esą labiau tinka dalyvauti vyrams, o moters vaidmuo susijęs su šeima. Net jeigu nebesiginčijama, ar gali moterys aktyviai dalyvauti priimant politinius sprendimus, joms dažniausiai patikimos sritys, primenančios namų šeimininkės funkcijas: socialinė rūpyba, finansų tvarkymas, kultūros reikalai. <…> Kita moterims nepalanki Lietuvos politinės kultūros ypatybė yra ta, jog net užimdamos oficialius postus, jos dažnai praktiškai nedalyvauja politikos formavime, nes nėra integruotos į neformalius socialinius tinklus, tikrąsias sprendimų priėmimo grupes, generuojančias būsimų politinių ėjimų idėjas. Politika - tai ir medžioklės, pirtys ar sporto rungtynės, o ne tik posėdžiai ar oficialūs banketai” (“Ar reikalingos kvotos moterims arba koks moterų vaidmuo Lietuvos politikoje?”, Indrė Balčaitė).

Po Trečiojo Lietuvos moterų suvažiavimo (2000 m.) įsiplieskė diskusija dėl Lietuvos prezidentės - moters. Diskusijoje dalyvavęs rašytojas Kazys Saja šiuo požiūriu moterims - ypač negailestingas. Į klausimą: “Ar išsirinks kada nors Lietuva moterį prezidentę?” rašytojas atsakė: “Valstybei valdyti reikia proto! Ar Lietuvos moteris pribrendo valdyti valstybę - nestinga tam jai proto, išsilavinimo? Nepribrendo. Gal todėl, kad jai istorijos vingiuose buvo sunku rungtyniauti su vyru. Moterys, kurios neturėdamos kompetencijos siekia vadovauti, daro gėdą visai moterų giminei. Kol kas Lietuvoje nėra Margaret Tečer… (Dirbsim, ką gebam, ir augsim”", J.Kažemėkaitytė // Ūkininko patarėjas. 2000 12 16).

Kvotos renkant į nacionalinį parlamentą įtvirtintos 30 pasaulio šalių rinkimų įstatymuose bei 12 šalių konstitucijose. 17 šalių konstitucijose ar kituose įstatymuose įtvirtintos kvotos renkant į vietos valdžios institucijas. 61 pasaulio šalyje kvotas kandidatų sąrašams nustato 129 politinės partijos.

„Politikoje, jei norite, kad kas nors būtų pasakyta, paprašykite vyro, jei norite, kad kas nors būtų padaryta, kreipkitės į moterį”. Margaret Thatcher

Rodyk draugams

Gairės: ,

Orai tai jau keičiasi… Basutes jau greit pakeis aulinukai :-)

Laikas pasirūpinti savimi.

SVARBIAUSIA – IŠ ANKSTO GRŪDINTI ORGANIZMĄ :

  • Praustis kontrastiniu dušu (iš pradžių šiltu, po to šaltu vandeniu), mankštintis, tinkamai rengtis, neperšalti, nepervargti, nesušlapti kojų. (cha, visą tą darau :-)
  • Nepatartina lankytis renginiuose ir kitose vietose, kur susirenka daug žmonių. (nedarau)
  • Gyvenamojoje patalpoje laikyti susmulkinto česnako arba svogūno. (! darau, nes niekad nesunaudoju visos svogūno galvutės, o išmesti gaila, ir likusioji puselė “laukia”, kol bus panaudota arba išmesta vis tiek)
  • 2-3 minutes pakramtyti svogūno. (nekepto? veu :-) ne-a…)
  • Gerai vėdinti ir dezinfekuoti patalpas, nebendrauti su sergančiaisiais, vartoti maistą, kuriame daug vitaminų, ypač C, arba profilaktiškai gerti vitamino C preparatų. (ir šita darau :-)
  • Nerūkyti. (nerūkau !!!)

Ką daryti susirgus gripu?

  • Pirmosiomis dienomis geriausia pagulėti. Jei gripas nesikomplikuoja, jis praeina per savaitę.
  • Ligos pradžioje, kol temperatūra dar neaukšta (37,0-37,2°C), prieš miegą galima pakaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis.
  • Kelis kartus per dieną įkvėpti smulkinto česnako ar svogūno kvapo.
  • Nuo kosulio tinka virto piene ir pertrinto svogūno, rugiagėlių žiedų arbata.
  • Skaudančią gerklę reikėtų skalauti druskos tirpalu arba vandeniu su citrinos rūgštimi.
  • Gerklės skausmą malšinti karštu medaus ir citrinų gėrimu.
  • Naudinga gerti prakaitavimą sukeliančios karštos liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatos, vitamino C.
  • Temperatūrai mažinti tinka ramunėlių užpilas. Gerti kaip arbatą, po puodelį kasdien.
  • Pasveikti padeda citrininės melisos arbata – savaitę du kartus per dieną gerti po puoduką.
  • Kambarį, kuriame guli ligonis, reikia dažnai vėdinti ir valyti.

Kas 10-20 metų atsiranda visiškai naujų virusų

Naujas gripo virusas dažniausiai atsiranda Kinijoje ir vėliau paplinta po visą pasaulį. Kadangi naujajam virusui neturima imuniteto, didėja epidemijų grėsmė – jos kartais apima iki ketvirtadalio pasaulio gyventojų. 1918–  1919 metų epidemija nusinešė daugiau negu 20 milijonų žmonių gyvybių.

Apsaugokite save ir artimuosius

Prieš prasidedant gripo sezonui rekomenduojama skiepytis gripo sezonui skirta vakcina.
Skiepų nuo gripo tikslas - sumažinti sunkių gripo formų bei lėtinių ligų komplikacijų skaičių, išvengti sukėlėjo plitimo.
Skiepytis rekomenduojama:
1. Rizikos grupių atstovams, kuriems gripas gali sukelti pavojingas gyvybei komplikacijas:
- senų ir neįgalių žmonių globos namų gyventojams;
- suaugusiesiems ir vaikams, vyresniems kaip 6 mėn., sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis arba (ir) inkstų ligomis arba (ir) esantiems imunodefico būklės;
- vyresniems kaip 6 mėn. vaikams ir paaugliams, ilgai gydytiems aspirinu;
- moterims, gripo sezono metu nėščioms 3-9 mėnesį;
- kitiems 65 metų ir vyresniems asmenims;
2.  vadinamiesiems rizikos grupių kontaktiniams asmenims:
- asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir slaugos namų darbuotojams;
- rizikos grupių asmenų šeimų nariams.

Pasiskiepijus imunitetas susidaro tik gripo virusui ir neapsaugo nuo kitų peršalimo ligų. Jauniems sveikiems žmonėms skiepai 80-90% sumažina susirgimo gripu tikimybę; pagyvenusiems ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis dėl silpno imuninio atsako ne visada pavyksta visiškai išvengti susirgimo, tačiau skiepai juos apsaugo nuo sunkių gripo komplikacijų.

Skiepytis nuo gripo reikalinga kasmet prieš prasidedant gripo sezonui: geriausia - rugsėjo - lapkričio mėnesiais.

Prasidėjus epidemijai, skiepytis netikslinga. Karščiuojant ar atsiradus gripo požymiams skiepytis negalima.

Medikai, atliekantys skiepijimą, turėtų perspėti pacientus apie šalutinį vakcinos poveikį, galimas alergines reakcijas. Skiepų injekcija jokiu būdu nerekomenduojama žmonėms, ypač vaikams, kurie yra alergiški kiaušinio baltymui.

Pasiskiepyti galima artimiausioje poliklinikoje, skiepų kabinete.

Kaip užsikrečiama gripu?

Paprastai užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, kuris gripo sukėlėjus platina ne tik kosėdamas ar čiaudėdamas, bet ir ramiai kvėpuodamas. Į orą patenka viruso lašelių, kuriuos įkvepia sveikieji. Susirgęs žmogus sloguoja, kosti. Pakyla temperatūra, skauda galvą, akis, gerklę, raumenis. Pila prakaitas, ligonis jaučiasi labai pavargęs, jam silpna. Itin jautrūs gripo virusui sergantys kitomis ligomis, pervargę, neužsigrūdinę žmonės. Netinkamai gydomas gripas gali sukelti sunkias, kartais net pavojingas gyvybei komplikacijas (plaučių uždegimą, bronchitą, sinusitą, vidurinės ausies, smegenų, ypač dažnai – širdies raumens uždegimą).

Kaip ir kitos ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos, gripas suaktyvėja šaltuoju metų laiku, kai žmonės dažniau peršąla ir tampa imlesni infekcijai, kai pagerėja sąlygos virusams plisti. Epidemija kyla beveik kasmet, dažniausiai sausį – vasarį, ir trunka keletą savaičių.

Pasaulyje kasmet gripu perserga apie 500 mln. žmonių.

Šaltinis: SAM

Rodyk draugams

Gairės: ,

Ne vienas iš mūsų neesame sau priešas. Na, nekalbu apie tuos, kas su savimi susipykę. Visi stengiamės save palepinti, taip pat ir suteikti sau malonios veiklos ir išvaduoti nuo nemalonios. Kai kuriuos nemalonius ar ne tokius įdomius darbus, pokalbius atidėliojame iki paskutinės minutės, sąmoningai. Galbūt jie nieko gera nežadantys, gal sugadins nuotaiką. Tokiam savo elgesiui pateisinimų randame lengvai. Todėl užuot vykdę užduotį, užsiimame malonesne, tačiau ne tokia svarbia veikla… 

Darbai kasdien atidėliojami vis nuraminant save ” rytoj tai TIKRAI atliksiu”. Rytoj vėl tas pats. Visose srityse - darbe, moksluose ir t.t. Tyrimai rodo, kad net 90 proc. žmonių kartkartėmis atidėlioja darbus. Pamenu, vaikystėje su broliu turėjome savo pareigas: aš - išplauti indus, brolis - nuvalyti dulkes. Darbeliai paprasčiausi, užimantys daugiausia 10 minučių, bet nemėgstami, todėl atidėliodavome juos iki paskutinės minutės, t.y., galų gale jų imdavomės tik žinodami, kad netrukus grįš kuris nors iš tėvų :-) Dabar va pas gydytoją niekaip neužsiregistruoju jau nuo rugsėjo pradžios, o jis jau eina į pabaigą. Na, šiandien būsiu netoliese, užeisiu.

Reikia valios - imti ir pradėti daryti ką reikia. Ne žaisti šaudant burbuliukus, ne važiuoti su drauge paieškoti naujų džinsų, o imtis rašyti magistrinį darbą.

Atidėliojama dėl įvairių priežasčių: nepasitikėjimo savo jėgomis, nesėkmės baimės, savęs apgaudinėjimo, nemokėjimo skirstyti prioritetus, priešiškumo skyrusiam užduotį, susidomėjimo užduotimi trūkumo, užduoties painumo arba įgūdžių stokos, atsakomybės vengimo, tikėjimosi, kad tą užduotį perims kažkas kitas. Atidėliojant paprastai vadovaujamasi  iliuzijomis, kad rytoj sąlygos bus tinkamenės - ateis įkvėpimas, tinkama nuotaika ir pan., ir mėginama save įtikinti, kad situacija yra kontroliuojama.

Kitas pasiteisina, kad jis geriausiai dirba baigiantis terminams - daugelis darbuotojų geriausiai dirba tada, kai jaučia spaudimą, ar bent jau tvirtina, kad taip yra. Tačiau užduočių atidėliojimas iki paskutinės minutės gali sukelti nemažai problemų, net jei ir tikimasi, kad galutinis rezultatas bus nuostabus. Be to, taip elgiantis rizikuojama „pražiopsoti” užduoties atlikimo terminus. Nuolatinis svarbių darbų atidėliojimas ir atsakomybės vengimas, nepareigingumas neigiamai veikia asmeninį ir profesinį žmonių gyvenimą. Atidėliodami prioritetines užduotis, sujaukiame visą savo darbo grafiką. Kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau darbų susikaups, tada dėmesį reikės dalinti jau didesniam skaičiui darbų. Kuo ilgiau vilkinsi nemalonų pokalbį, tuo sunkiau bus spręsti problemą.

Atidėliojimas - tiesos vengimas, nenoras pažvelgti tiesai, situacijai į akis, vengimas, gyvenimas iliuzijose, tiesos neigimas, savęs apgaudinėjimas.

atsakomybės vengimas -> nedarymas to, ką reikia, atidėliojimas -> kaltės perkėlimas (galios, atsakomybės perkėlimas) -> nesėkmė.

atsakomybė -> darymas to, kas reikia -> sugebėjimų išaugimas -> sėkmė.

Svarbu pradėti. Kaip sako patarlė, “akys baisininkės, rankos darbininkės”. Medžiagos paieškos magistriniam darbui gali pasirodyti beesąs ne nuobodus, o netgi įtraukiantis darbas. Pamenu, diplominio rašymą atidėliojau tol, kol užgriuvo darbų peržiūra ir grupiokai jau buvo nemažai nudirbę. Tada supratau, kad laiko linksmintis nebeturiu, jo trūks ir darbui. Tad tiesiu taikymu nudrožiau į biblioteką, pasiėmiau, berods, 17 knygų (pradžiai) ir STARTAVAU. Kaip juokaujama, “5 ryto, poliot normalnij”. Na ką, pasirodė, kad stengiantis padaryti kuo geriau, pagavo azartas, ir numetusi kelis kg, darbą apsigyniau puikiai. Koks moralas? Ne toks vilkas baisus buvo, kokį jį mano vaizduotė piešė (nors b8na ir labai baisių). OK, dabar reikia save įtikinti, kad šiemet su dovanomis Kalėdoms nebus tas pat, kas kasmet. Rugsėjį-spalį žiūri - oba, pora mėnesių ir reikės dėti po egle dovanas. Apie tai vis pagalvoji visą lapkritį, vitrinos jau pradeda įkyriai priminti artėjančias šventes, pagalvoji, kad geriau nelaukti, kol parduotuves užplūs minios tokių pat atidėliojančių. Deja deja, kasmet tas pats, - dovanas nuperku likus geriausiu atveju porai savaičių iki švenčių. Murkdausi eilėse, pasižadu sau, kad “kitais metais tai jau tikrai apsipirksiu iš anksto”…

Kaip išvengti atidėliojimo? Bėdą išspręsti galėtų padėti pats paprasčiausias laiko planavimas. Susirašai kokius darbus reikia šiandien atlikti, o tada lygiai taip pat suplanuoji ir mėgiamą veiklą, kaip atlygį už nuveiktus suplanuotus darbus. Svarbiausia pradėti ne nuo apdovanojimo (kavos, laikraščio ar naujienų paskaitymo), o nuo darbo. Nuteiki save, kad padirbėsiu porą valandų, tada kava su pyragaičiu, paskui dar pora valandų darbo, paskui - pietūs su drauge.

Nereikia ieškoti pasiteisinimų, geriau išsiaiškinti priežastis, kas gąsdina, kas stabdo, dėl ko darbas atrodo nepatrauklus.  Kodėl renkatės paplepėti su drauge per skype, o ne užduotį?  Gal iš tiesų ji lengva ir atims mažiau laiko, nei tikiesi? Tada galėsi plepėti su drauge be baimės ir sąžinės graužimo?

  • Atidėliojimas - laiko vagis.

vetyta metyta

Rodyk draugams

Aišku, apie vairavimo kultūrą Lietuvoje sunku ką nors naujo pasakyti. Bet negaliu “nepasiputojusi”… :-) Klausimas toks: kaip manote, ar nereikėtų kažkaip testuoti į Vilnių atvažiuojančių kitų miestų gyventojų, besimokiusių ir vairuotojo teises išlaikiusių kokiame nors Balbieriškyje?

Kaip policija ir įspėjo, turbūt vilniečiai jau susidūrėte su visiškai “žaliais” sostinės eismo dalyviais - tiuninguotų golfukų, audi “bulkų” ir t.t. vairuotojais. Šiandien mašinėlė, pilnutėlė didelėmis išsigandusiomis akimis besidairančių vaikinukų, Olandų žiede sukėlė avarinę situaciją; vairuotojas tiesiog sustojo tarp eilių ir bandė važiuoti tai pirmyn, tai trauktis, o paskui, kažkokiu stebuklingu būdu įveikęs šia kliūtį, spausdamas garso signalą, nusivijo jiems “papypsinusį” automobilį. Dar šiandien Geležinio Vilko gatvėje mane bandė “nukirsti” - skersai rikiavosi iš trečiosios eilės į pirmąją, visiškai nekreipdami dėmėsio, kad ir antrąja eile yra važiuojančių. Anądien mačiau atbuline eiga sankryžoje važiuojantį renault… Tiesiog žmogus suko į kairę, bet pataikė ne į savo, o į priešingą esimo juostą. Švitrigailos gatvėje vos išsisukom nuo čiuožiančios dideliu greičiu atlėkusios mazdos, bandančios įsipaišyti į posūkį… Vyrukus aiškiai įkvėpė Kenas Blokas…. Draugai, kolegos nuolat pasakoja panašius nuotykius.

Kyla natūralus klausimas - ar lygiavertės Vilniuje išlaikytos vairuotojo teisės, ir, pvz., Mažeikiuose? Plungėje? Telšiuose? Viena pažįstama, pasimokiusi vairavimo mokykloje teorijos, mokytis vairuoti išvyko per atostogas į savo gimtąjį miestelį ir, padedama tėvų pažinčių, teises išlaikė ten. Ar jau gali važinėti sostinėje, jei su instruktoriumi Veisiejuose arba Prienuose pavažinėjai 10 pamokų? Juk Vilniuje besimokantys vairuoti su instruktoriumi iš pradžių ne piko valandomis, o paskui ir piko, pravažiuoja sudėtingiausias, avaringiausias sankryžas. Gal kažkas jautėsi asu savo kaime, bet atvykus į didesnį miestą, gal reikėtų vakare pasivažinėti šalia labiau patyrusio vairuotojo? O gal susirasti vairavimo mokyklą, kur galėtų susimokėti už kelias vairavimo pamokas ir paklausyti instruktoriaus patarimų?

Patikėkite, nenoriu nieko įžeisti, sumenkinti ir vaidinti viską išmanančią. Ir nė kiek “nesikeliu” prieš kitų miestų gyventojus. Tiesiog tokia, mano akimis, būtų išeitis, leisianti sutaupyti ne tik nervų, bet ir automobilių remonto sąskaita….

Vetyta metyta

Rodyk draugams

Draugė planuoja pirkti butą. Kai ėmė domėtis rimtai, žiūrėti pasiūlą, pamatė, kad lemia ne tik kaina: kas iš to, jei pas butas įrengtas puikiai, kokybiškai, stilingai, jaukiai, jei susisiekimas sudėtingas, baisi aplinka, nesaugi kaimynystė ir t.t. Juk gyvenamosios vietos patrauklumą nulemia ne tik būsto dydis, būklė, bet ir mikrorajonas, kuriame jis yra.

Agentai ir butų savininkai nesuinteresuoti pasakyti būsto ir aplinkos trūkumų, tenka jų ieškoti patiems, kad paskui nebūtų per vėlu. Beje, susidarė įspūdis, kad NT rinkoje nėra jokios krizės, kad ten nėra kam nuo žemės pinigų pakelti. Nesakau apie visas agentūras, pagirčiau dvi - prasidedančias raidėmis O ir R, bet ir ten, kiek girdėjau, viskas priklauso nuo žmogaus, su kuriuo turi reikalų. Su kitais - susitari apžiūrėti butą, sutartu laiku nepaskambina, perkėlinėja susitikimo laiką, nesužino jiems nežinomų dalykų (pvz., ar parkingo vieta įeina į buto kainą arba ar tai yra atskiras objektas, ar priklauso butui), tiesiog tingi aprodyti būstą, bando “visą informaciją” pateikti telefonu (suprantama,  bando apsisaugoti nuo vadinamųjų turistų, taupo laiką ir kurą, bet nemačius būsto nuomonę susidaryti tik pagal agento pateikiamą nupasakojimą sunkiai įmanoma), menkina kliento nuomonę, savininkai, įsikibę į aplinkinio rajono skelbimuose nurodytas kainas, dažnai neina į jokias derybas, agentai nenori perduoti pasiūlymo nuleisti kainą, nes tada tikriausiai gaus mažesnius komisinius. Įdomiausa, kai butą pardavinėja agentūra, bet parodymui neturi raktų, ir reikia laukti savininko, gyvenančio užsienyje, kol parvyks. O parvyks, tik jei bus “rimtas” pirkėjas. Tik kaip pagal keletą nuotraukų spręsti, ar tavo ketinimai rimti, neaišku. Arba butą parduoda pats savininkas, bet išvykęs kelioms savaitėms atostogų, niekam nepalikęs raktų, ir dar nepatenkintas, kam trukdai. Tai gal reikia prierašą prie skelbimo įdėti arba skelbtis, kai grįši??

Draugė labai norėjo buto kur nors arčiau centro, bet pamatėme tooookių variantų (turėdama laiko važiuoju kartu palaikyti kompaniją). Pvz. šv. Stepono gatvėje. Butas nuotraukose švyti, bet pasirodo, namo laiptinė trenkia šlapimu, pats atrodo kažkoks perpuvęs, kaimynai asocialūs. Suprantu savininkus, parduoti norisi, investavo į buto remontą nemažai, bet kas tokioje aplinkoje norėtų gyventi?.. Ypač vieniša mergina.. Nesinori net pusvelčiui.

Šiaip nemažai laiko sugaišome iškart neatkreipusios dėmesio į vieną šiuolaikinę gydrybę. Pardavėjai jau išmoko ne tik gražiai aprašyti butą, bet ir pasidaryti patrauklias nuotraukas. Taigi, fotografuojama taip, kad būstas atrodytų kuo erdvesnis, vizualiai erdvesni atstumai. Viena vertus, pardavėjui tai suteikia progą sudominti daugiau potencialių pirkėjų, tačiau pirkėjas turėtų kritiškai vertinti nuotraukas nepamiršdamas buto ploto ir logikos. Jei butas 56 m² ploto, turi miegamąjį, vonios, tamsųjį kambarėlį, bendra su virtuve erdvė nebus labai didelė, nesvarbu, kad nuotraukoje atrodo lyg salė. Tai tiesiog gudrybė, kurią vertą turėti galvoje ir būtinai pasižiūrėti buto planą.

Dar taupant laiką - žiūrėkite buto kvadratinio metro kainą. Štai sudomino išskirtinio dizaino butelis, tiesa, pusantro kambario. Vienam žmogui gyventi tinka, jauku, tvarkinga, būtų viskas OK. Minusas - m² kaina šiame bute išeina virš 7000 Lt. Jei tai būtų senamiestis ar šiaip išskirtinis objektas, galvočiau, kad normalu. Bet 275 000 Lt už 38 m² ploto butą be baldų miegamajame rajone, kur nėra kur pastatyti automobilį (reikia papildomai pirkti požeminio parkingo vietą, kuri, pasirodo, dar 30 000 Lt) yra daugoka. Agento paaiškinimas - geros kokybės apdaila vonioje ir grindys, plius prieš ketvertą metų bustas įrengtas padedant interjero dizainerei, kuriai irgi mokėta. Pradėjus skaičiuoti kas sudaro šio buto m² kainą, iškilo klausimas, ar naujasis savininkas turi mokėti pilną kainą už 4 metus naudotą buitinę techniką, prieš 4 metus klotas grindis ir kokią buto kainos dalį sudaro mažiau nei 20 m² medinių grindų (nes visa kita plyteles), santechniką (čiaupai, dušo galvutė ir t.t.). Aišku, savininko reikalas kuo remiantis (”bumo” metu kainomis ar realybe dabar) ir kaip vertinti savo turtą, bet jei neinama net į simbolines derybas, belieka ilgai ir kantriai pardavinėti būstą, mokėti komunalinius mokesčius, už tuščio buto šildymą, važiuoti dešimtis kartų rodyti butą (kuras ir laikas) ir tikėtis, kad kartą pasitaikys pirkėjas, neužduodantis klausimų ir iškart mokantis užprašytą kainą. Kiek pastebėjome, skelbimas “kabėjo” daugiau nei pusmetį, vėliau, matyt, vis dėlto rado savo pirkėją arba pardavėja tapo sukalbamesnė.

Čia pateikiu šiek tiek surinktos informacijos (bandėme sudaryti pliusų-minusų sąrašą), šiek tiek subjektvių pastebėjimų. Panaudojome ne tik savo, bet ir draugų patirtį, atsiliepimus ir susidarėme tokią kaip ir atskirų Vilniaus  gyvenamųjų rajonų apžvalgą - juose išvystytą infrastruktūrą, privalumus ir trūkumus.. Gal ir Jums pravers. O jei dėl kažkurio rajono turite savų pamąstymų, rašykite :-)

Vienose seniūnijose koncentruojasi gyvenamieji rajonai (Viršuliškės, Karoliniškės, Lazdynai ir kt.), kituose įsikūrusios pramonės įmonės, pavyzdžiui, Paneriuose. Skiriasi seniūnijų apgyvendinimo tankis, dominuojančių pastatų aukštingumas ir paskirtis.

Antakalnis. Seniausias kairiajame Neries krante išsidėstęs Vilniaus miesto mikrorajonas. Antakalnio seniūnija yra antra pagal teritorijos dydį tarp kitų Vilniaus miesto seniūnijų. Vienas prestižiškiausių Vilniaus mikrorajonų.

Darželiai,  vidurinės mokyklos, gydymo įstaigos, yra studentų miestelis. Gyventojai mikrorajone pasiskirstę nevienodai. Tankiausia gyvenama pietinėje Antakalnio mikrorajono dalyje, kadangi ta dalis arčiausiai centro. Šiaurinė dalis yra mažiau apgyvendinta dėl stambių miškų. Antakalnio mikrorajonas užima antrą vietą Vilniuje pagal gyventojų skaičių. Pagal šį rodiklį Antakalnį lenkia tik Žirmūnų mikrorajonas. Antakalnis išsiskiria savo gamta. Tarp miškų - net keturi ežerai ( Antavilių, Baldžio, Tapelio bei Juodžio), vakariniu rajono pakraščiu teka Neris. Susisiekimui ypač svarbūs yra Žirmūnų, Šilo ir Valakupių tiltai. Jie išsidėstę ties tankiausiai gyvenama Antakalnio mikrorajono vieta.

lrytas.lt nuotr.

  • + Netoli centro, paėjus kelias minutes galima atsidurti prie upės ar parke. Puikiai išvystyta susisiekimo infrastruktūra, netoli Senamiestis, pušynai ir Neries vingis. Tai pats žaliausias miesto rajonas - miškai ir parkai sudaro 70% teritorijos, puikios sąlygos rekreacijai. Laikomas vienu švariausių Vilniaus miesto gyvenamųjų mikrorajonų.  Susisiekimas tiek su kitais mikrorajonais, tiek pačiame Antakalnyje yra geras.
  • - Antakalnyje yra nemažai aptriušusių daugiabučių, ne ką geresnių nei Žirmūnuose. Dėl kai kurių Antakalnio vietų paabejočiau, ar ten gyventi prestižas. Aplinka šalia Antakalnio turgelio prestižu nė nekvepia, aplink polikliniką - taipogi.

Baltupiai užima 26 km² ploto, priklauso Verkių seniūnijai.  Išsidėstę Baltupio kairiajame ir Neries dešiniajame krante. Rajone vyrauja tarybinis masinis daugiabučių statymo stilius, vėliau pastatyta naujos statybos namų. Vaikų lopšeliai - darželiai, mokyklos, MRU, kitos švietimo įstaigos. Baltupiai - piečiausias Verkių seniūnijos mikrorajonas, nuo centro nutolęs apie 6 kilometrus. Nors susisiekimas iš čia gana patogus, ypač dviračiais, didžiausias mikrorajono trūkumas - didžiulės spūstys piko metu. Problematiškiausia  - Kalvarijų ir Ozo gatvių sankryža, kurioje didelis automobilių srautas. Visgi net ir piko metu sostinės centras iš Baltupių automobiliu pasiekiamas per 20 minučių, gerokai ilgiau kelionė truks viešuoju transportu (11 rūšių maršrutai). Dauguma senos statybos daugiabučių šiame mikrorajone - mūriniai, laikomi vienais kokybiškiausių sostinėje. Tad čia užaugę žmonės dažniausiai niekur kitur nesikrausto. Senuose namuose gyvena daugiausiai vidutinio amžiaus žmonių arba studentų, naujuose - jaunos šeimos. Senuose daugiabučiuose, kaip ir įprasta, šildymas centralizuotas ir mažai tereguliuojamas. Naujuose daugiabučiuose įrengtas kolektorinis bei autonominis dujinis šildymas, tad maždaug perpus pigesnis. Didžiausia problema senuose namuose - radiatoriai laiptinėje. Kadangi ji gana kiaura, daug mokama ne tik už namų, bet ir už laiptinės šildymą, naujuose namuose didesnę mokesčių dalį sudaro komunaliniai mokesčiai. Senų daugiabučių kokybė gera, konstrukcijos patvarios, garso izoliacija patikima, be to, namai pastatyti atokiau vienas nuo kito. Kita vertus, dažniausiai tokių namų laiptinės netvarkingos, liftai pasenę, o kiemai labai maži. Renovacijos čia reikalauja ir vamzdynai bei elektros instaliacijos. Naujų daugiabučių privalumai - šiltas ir erdvus būstas, patrauklus išplanavimas, vieta automobiliui. Minusai - ne visada kokybiškos statybinės medžiagos, prasta garso izoliacija, silpnos konstrukcijos, be to, namai pastatyti arti vienas kito. Gana tvarkingas ir prižiūrimas mikrorajonas, tad skųstis galėtų nebent senųjų namų gyventojai, kur kiemai siauri, o automobiliams vietos išvis nepalikta. Mikrorajone vietos automobiliams pastatyti akivaizdžiai neužtenka, tad buvo teikta daugybė projektų ir pasiūlymų, kaip reikėtų padėtį pagerinti. Deja, nei vienas jų kol kas neįgyvendintas. Dažnai gyventojai transporto priemones stato tiesiog ten, kur yra vietos, nesvarbu, ar tai pieva, ar takelis.

Fabijoniškės. Šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje esantis mikrorajonas užima 5,8 kv.km. Čia gyvena beveik 37 tūkst. gyventojų.

  • + Mikrorajone pakankamai gerai išvystyta komercinė infrastruktūra: daug maisto prekių parduotuvių, šviežiomis daržovėmis ir vaisiais prekiaujančių kioskelių, netoli veikia vienas didžiausių prekybos centrų Vilniuje - „Akropolis”. Puikus susisiekimas su miesto centru, daug žaliųjų erdvių.
  • - Nors Fabijoniškėse veikia nemažai vaikų darželių (8) ir mokyklų (6), tačiau jų vis tiek nepakanka mikrorajono gyventojų poreikiams patenkinti. Čia nėra poliklinikos ar kitokios valstybinės gydymo įstaigos. Rytais ir vakarais mikrorajono gyventojai nemažai laiko priversti praleisti transporto kamsčiuose. Be to, šis mikrorajonas vienas nesaugiausių Vilniuje.

Grigiškės. Čiaaip po lietaus pradėjo dygti prabangūs namai, pastatyta trijų aukštų automobilių stovėjimo aikštelė, moderni vidurinė mokykla.

Jeruzalė priklauso Verkių seniūnijai. Šalia yra Kalvarijų šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia su Kalvarijų kryžiaus kelio kompleksu, kuris davė vardą gyvenamajam rajonui. Mikrorajone veikia Vilniaus Jeruzalės vidurinė mokykla, dirba RIMI, IKI, NORFA ir AIBĖ prekybos centrai.

  • + Gyvenamieji namai išsidėstę tarp Baltupių, Santariškių ir Verkių regioninio parko.
  • - Dideli transporto kamščiai, mažai mokyklų, darželių.

Justiniškės. Šešių gatvių mikrorajonas, įsikūręs piečiau nuo Pašilaičių, pakankamai nedidelis, bet tankiai apgyvendintas. Jis užima beveik 3 kv.km. plotą. Čia gyvena 31 tūkst. gyventojų.

  • + Neblogai išplėtota socialinė ir inžinerinė infrastruktūra: pakankamai daug vaikų darželių (7) ir mokyklų (6), neblogai sutvarkyti keliai, geras susiekimas su miesto centru ar kitais mikrorajonais. Vakarinėje pusėje, prie Buivydiškių gyvenvietės, yra keli tvenkiniai, šalia kurių kuriamos rekreacinės teritorijos.
  • - Gana silpnai išvystytas prekybos, paslaugų ir aptarnavimo tinklas. Šalia nėra didelių prekybos centrų. Man pasirodė gan slogus rajonas.

Karoliniškės. Piečiau nuo Pilaitės įsikūręs mikrorajonas užima 3,7 kv.km. plotą. Čia gyvena 31 tūkst. gyventojų. Veikia nemažai ugdymo įstaigų (7), 10 vaikų darželių, yra didelė poliklinika, prekybos centrai, bankų skyriai.

  • + Patogi geografinė padėtis, puikus susisiekimas Narbuto gatve ir Laisvės prospektu su bet kuriuo Vilniaus mikrrajonu.
  • - Gyvenamieji namai seni, aptriušę, reikalingi renovacijos. Dauguma Karoliniškių gatvių taip pat seniai remontuotos.

Lazdynai. Vakarinėje Vilniaus miesto dalyje esantis vienas seniausių Vilniaus mikrorajonų užima beveik 10 kv.km. plotą. Čia gyvena 32 tūkst. gyventojų. Yra Lazdynų vidurinė mokykla, keli vaikų darželiai, vandens sporto rūmai su baseinu, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, parodų centras „Litexpo”.

  • + Pakankamai daug gamtos ir puikiai išvystyta infrastruktūra.
  • - Senos statybos butai, daugiabučiai namai prašosi renovacijos. Palyginus nemažas atstumas iki miesto centro. Lazdynų bendruomenės nariai kenčia nuo dvoko, ateinančio nuo miesto nuotekų valyklos, netoli stovi medicininių atliekų deginimo gamykla. Numatoma statyti regioninė komunalinių atliekų gamykla, kurioje bus deginamos Vilniaus ir Utenos regionų šiukšlės.

Girdėjau nuomonių, kad nežinia, ar dar kur nors yra taip puikiai suplanuotas, toks patogus, toks gražus, toks žalias mikrorajonas, toks ramus, miškingas kaip Lazdynai. Buvom žiūrėti ir naujos, ir senos statybos butų. Taip, yra daug gražių vietų. Bet, jei atvirai, kur vieta patiko, ten arba namas senas, arba gyventojų kaip skruzdėlių.. Žodžiu, man šis rajonas beveik niekuo neypatingas. Išskyrus kad kiemuose yra pušų…

Markučiai. Vietovė ribojasi su Ribiškėmis, Leoniškimis, Tuputiškėmis, Rasomis, Belmontu, Paupiu, Užupiu, Vilniaus senamiesčiu, su kuriuo ją jungia Subačiaus gatvė. Vilnios vingis, jos dešiniajame krante dunkso vaizdingas Belmonto miškas. Gamtovaizdį pagyvina išlikę du tvenkiniai ir nuostabus, apie 8 ha ploto užimantis parkas, kuris 1958 m . paskelbtas valstybės saugomu.

  • - Nuo senamiescio 5 min kelio masina, o ten nuvaziavus jautiesi patekes, kaip i koki getą: kažkokie apleisti fabrikai, nutriušę daugiabučiai bendrabučiai ir medinės trobos. Markučių gyventojai žino: nenori prisišaukti bėdos - vakarais geriau nevaikščiok, nors skaičiau nuomonių, kad nusikalstamumas čia mažesnis nei Naujininkuose, Antakalnyje, Šeškinėje. Policija taip pat neigia, kad kriminogeninė padėtis ne prastesnė nei kitur.

Naujamiestis. Užima beveik  5 kv.km. Čia gyvena28 tūkst. gyventojų.

  • + Netoli Vilniaus centro ir pagrindinių šalies institucijų. Be to, čia neblogai sutvarkyta infrastruktūra: patogus susisiekimas, veikia keli dideli prekybos centrai, kino teatras „Forum Cinemas”, Naujamiesčio vidurinė mokykla, keli vaikų darželiai, yra didelė rekreacinė zona - Vingio parkas.
  • - Apverktina dalies pastatų būklė, tamsiu paros metu nemažai žmonių šiame mikrorajone jaučiasi nesaugūs.

Naujininkai. Vilniaus pietvakariuose esantis mikrorajonas užima 37,6 kv.km. Jame gyvena beveik 33,5 tūkst. vilniečių.

  • + Mažesnės nei kitur Vilniuje nekilnojamojo turto kainos, patogi padėtis, neblogai išvystyta infrastruktūra su Naujininkų vidurine mokykla, keletu vaikų darželių, prekybos centrais.
  • - Vienas nesaugiausių sostinės mikrorajonų, daugelį miestiečių gąsdinantis aptriušusiais bendrabučio tipo namais. Naujininkų prestižą menkina ir Kirtimuose įsikūręs čigonų taboras. Dėl šių priežasčių Naujininkai tapo bene vieninteliu sostinės mikrorajonu, kur praktiškai nebuvo vystoma naujų gyvenamųjų butų statyba.

Naujoji Vilnia - mikrorajonas, esantis į rytus nuo miesto centro. Elektrinių traukinių Kaunas-Vilnius galutinė stotelė. Tai rytinė Vilniaus miesto dalis nutolusi nuo Vilniaus miesto apie 8 km. Plotas 39.25 kv. km. Seniūnijoje 308 gatvės, 33 000 gyventojų. Daugiabučių namų -256-7980 butai - 24 500 gyventojų, individualių namų valdų - 2400, sodininkų bendrijų - 41, garažų bendrijų - 11, įvairių organizacijų - 2007, bendrojo lavinimo mokyklos - 8, jose mokosi 4700 moksleivių, vaikų darželiai - lopšeliai - 7, 3-ioji politechnikos mokykla, Kultūros ir laisvalaikio centras, Naujosios Vilnios nakvynės namai, Lietuvos Jaunųjų gamtininkų centras, 4-asis policijos komisariatas, 4 pasų poskyris,  4 apylinkės teismas, UAB „Bendruva” - 7 bendrabučiai, asfaltuotų gatvių 50 %, gatvių ilgis (be naujai priskirtų) 1148 km., VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, Darbo birža, Vaikų poliklinika, Poliklinika, Vaikų teisių apsaugos tarnyba, 3 bendruomenės, 3 bibliotekos, Naujosios Vilnios geležinkelio stotis, Naujosios Vilnios muzikos mokykla, Vilniaus Vienožinskio dailės mokykla, Pavilnio girininkija, „Draugystės” Vilniaus futbolo sporto klubas.

  • + Susisiekimas puikus, vietiniai sako, kad nebūna jokių kamščių, centras pasiekimas per 7-10 min.

Pavilnys. Miesto dalis, esanti į rytus nuo miesto centro, tarp Naujosios Vilnios ir Rasų. Eglių apsuptoje kalvoje įsikūręs sostinės priemiestis susideda iš dviejų dalių: Žemojo ir Aukštojo Pavilnio. Priklauso Naujosios Vilnios seniūnijai. Yra Vilniaus „Vilnies” pagrindinė mokykla, Pavilnio biblioteka, Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus bažnyčia, geležinkelio stotis.

Pašilaičiai. Šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje esantis mikrorajonas užima 7,9 kv.km., beveik 26 tūkst. gyventojų.

  • + Infrastruktūra: dauguma gyvenamųjų namų statyti pakankamai neseniai arba yra naujos statybos; neblogas susisiekimas su miesto centru ir kitais mikrorajonais tiek nuosavu, tiek visuomeniniu transportu; darželių (5), mokyklų (4) ir sporto aikštynų skaičius atitinka poreikius; nemažai parduotuvių ir prekybos centrų; palyginus daug rekreacinių zonų su įrengtais pėsčiųjų takais.
  • - Nuo mikrorajono centro nutolusių gatvių gyventojams tenka ilgai pėdinti iki visuomeninio transporto stotelių; rytais ir vakarais sunku išvažiuoti/įvažiuoti į mikrorajoną dėl didelių automobilių spūsčių; trūksta nemokamų automobilių stovėjimo aikštelių, todėl gyvenamųjų namų kiemus juosiančios gatvelės dažnai yra sunkiai pravažiuojamos.

Pilaitė. Šiaurės vakarinėje Vilniaus dalyje išsidėstęs mikrorajonas užima beveik 14 kv.km. plotą. Čia gyvena 16 tūkst. gyventojų. Mikrorajone pastaraisiais metais atsidarė keli dideli prekybos centrai, vaistinės, skalbykla, valykla, keli bankų padaliniai, veikia pora kavinių ir barų. Yra dvi vidurinės mokyklos - Pilaitės ir M. Mažvydo, vaikų darželis, bažnyčia, prekybos centrai „Maxima” ir „Rimi”. Jauniausias sostinės mikrorajonas iš kitų išsiskiria daugiaaukšte statyba uždarais kiemais, kur iš keturių daugiabučių sudarytame dideliame kvadrate įrengtos poilsio ir žaidimų erdvės.

  • + Geografinė Pilaitės padėtis užtikrina patogų susisiekimą viešuoju transportu su Vilniaus centru ir kitais miesto mikrorajonais. Pilaitės gyventojai gali džiaugtis ir švariausiu oru Vilniuje bei gamtos prieglobsčiu: Sudervės upelis, Gilužio ežeras, auga didelis miškas. Pilaitėje mažiausias nusikalstamumas Vilniaus mieste.

Naujoji Pilaitė

Senamiestis. Vilniaus turizmo traukos centras. 3,59 kv.km. užimančioje teritorijoje gyvena 8 tūkst. gyventojų. Pati brangiausia vieta apsigyventi, nes būsto ir jo nuomos kainos čia nepaiso net ekonominės krizės.

  • + Puikiai išvystyta infrastruktūra: čia veikia pagrindinės valstybinės įstaigos, nemažai mokyklų, vaikų darželių, vietų laisvalaikiui praleisti. Beveik nėra naujų statybų (nors dabar jos visur sustoję), storos namų sienos, dažnai nestandartiniai išplanavimai, mažai kaimynų.
  • - Nuolatinis triukšmas (pagrindinėse gatvėse), automobilių srautas, užterštas oras, automobilių kimšte prikimšti kiemai ir jų prieigos, žaliųjų plotų trūkumas, maisto prekių parduotuvių trūkumas. Senamiestyje, Užupyje amžinas smogas (žemiausia Vilniaus vieta).

Šeškinė. Mikrorajonas užima 4,6 kv.km. Jame gyvena beveik 37 tūkst. vilniečių. Yra 7 mokyklos ir 8 vaikų darželiai.

  • + Gana patogi vieta gyventi. Dauguma sovietmečiu statytų namų dar išlaikę pakankamai neblogą prekinę išvaizdą. Šeškinėje veikia viena didžiausių sostinės poliklinikų, čia susikoncentravę pakankamai daug paslaugų įmonių, veikia nemažas turgus, prekybos centras „Akropolis”. Netoli jo gal dar iškils ir Nacionalinis stadionas.
  • - Dėl didelių kasdieninių automobilių srautų (spūstys rytais ir vakarais) šis mikrorajonas laikomas vienu užterščiausių Vilniuje.

Šiaurės miestelis. Naujas, modernus gyvenamųjų namų rajonas beveik Vilniaus centre, Žirmūnuose. Riboja Apkasų, Verkių, Lakūnų, bei Žirmūnų gatvės. Čia gyvena virš 12 tūkst. gyventojų. Didelė dalis Šiaurės miestelio teritorijos užstatyta gyvenamaisiais pastatais, taip pat čia įsikūrę prekybos centrai „Domus galerija”, „Banginis”, Žirmūnų „Rimi” ir „Norfa”. Yra 4 mokyklos, 3 vaikų darželiai.

  • + Patogi geografinė padėtis - arti miesto centras, pagrindinės miesto komercinės zonos. Patogus susisiekimas su miesto centru, senamiesčiu ir kitais rajonais. Pilnai išvystyta Šiaurės miestelio infrastruktūra: pakankamai mokyklų, vaikų darželių, įvairias paslaugas ir patarnavimus teikiančių firmų, prekybos centrų ( „Maxima”, „Hyper Rimi”, „ Domus galerija” ir kt.).
  • - Šiaurės miestelio gyventojai skundžiasi dėl pastatų tankumo, švietimo įstaigų nebuvimo ir didėjančio automobilių skaičiaus. Man šis rajonas, nors patogiai suplanuotas, tačiau ne itin skiriasi nuo Perkūnkiemio.

Šnipiškės. Dešiniajame Neries krante įsikūręs rajonas užima 3 kv.km. Čia gyvena 19 tūkst. gyventojų. Kontrastingiausia sostinės dalis: greta lūšnynų į dangų stiebiasi naujojo Vilniaus simboliais tapę dangoraižiai.

  • - Kai kurios gatvės esutvarkytos ir neasfaltuotos, mediniai namai apgriuvę, be pagrindinių komunikacijų, nesaugu.
  • + Šnipiškių infrastruktūra pakankamai gerai išvystyta: čia daug parduotuvių, Kalvarijų turgus, netoli miesto centras, su kuriuo patogu susisiekti visuomeniniu transportu, 4 mokyklos, 7 vaikų darželiai, Vilniaus miesto savivaldybės būstinė ir kituose dangoraižiuose veikiantys įvairių įmonių bei valstybinių įstaigų biurai.

Užupis - miesto dalis, esanti į rytus nuo Senamiesčio. Užupio dydis yra apie 0,6 km². Tai gana uždara teritorija, kurią iš trijų pusių nuo Senamiesčio skiria upė, iš kitos pusės yra stačios kalvos ir pramoninis rajonas. Iki Nepriklausomybės atkūrimo tai buvo vienas labiausiai apleistų Vilniaus rajonų, daugelis namų neturėjo elektros ir sanitarinių įrenginių.

  • - Gan niūrus rajonas, grupiokė vakarais bijodavo viena grįžti ar iki parduotuves nueiti. Nėra jokio parko, jokių žalių plotų.

Verkiai. 56 kv.km. plote gyvena 30 tūkst. gyventojų. Verkių seniūnija apima kelis mikrorajonus: Santariškes, Jeruzalę, Baltupius. Verkiuose  įsikūręs regioninis parkas, čia veikia viena didžiausių ligoninių Lietuvoje - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos.

  • + Vienas nuošalesnių sostinės rajonų, tačiau susisiekimas su miesto centru gana patogus.
  • - Trunka kiek ilgiau pasiekti centrą. Naujakuriams pamėgus šį mikrorajoną, infrastruktūra žymiai pagerėjo, tačiau mokyklų (2) ir vaikų darželių (3) trūkumas jaučiamas iki šiol.

Vilkpėdės seniūnija išsidėsčiusi miesto vakarinėje dalyje. Ji tęsiasi nuo Jankiškių g. Neries upe iki Pakalnės g. pabaigos, Žemaitės g., Naugarduko g., Panerių g., nuo Panerių g. 62A tiesiąja iki geležinkelio, geležinkeliu (įskaitant Ūmėdžių g. ir Zuikių g.) tiesiąja per Savanorių pr. viaduką iki Neries upės. Seniūnijos teritorija 10,3 km2, 29,8 tūkst. gyventojų.

  • - Iš užstatytos teritorijos gyvenamoji zona sudaro apie 1/4 dalį ir 3/4 gamybiniai-administraciniai-komerciniai pastatai, sandėliai, mūriniai ir metaliniai garažai.

Viršuliškės. Vienas mažiausių Vilniaus miesto mikrorajonų, užimantis 2,6 kv.km. teritoriją. Čia gyvena 16 tūkst. vilniečių. Mikrorajonas gana tankiai aptatytas gyvenamaisiais daugiabučiais. Veikia Viršuliškių vidurinė mokykla, yra 2 vaikų darželiai.

  • + Patogi padėtis: netoli miesto centras ir kiti rajonai, su kuriais patogu susisiekti troleibusais, autobusais ar asmenine mašina.
  • - Kaip ir kitus miegamuosius rajonus kamuoja transporto spūstys. Beveik nėra žaliųjų poilsio zonų. Tiesa, Karoliniškių šlaito parką ar Salotės ežerą iš čia galima pasiekti pėsčiomis.

Žirmūnai. 5,7 kv.km. plote gyvena 47 tūkst. vilniečių. Vienas seniausių mieste mikrorajonas.

  • + Infrastruktūra (mokyklų (7) ir vaikų darželių (10)), įvairios parduotuvės, prekybos centrai, patogus susisiekimas su miesto centru ir kitais rajonais.
  • - Dauguma gyvenamųjų namų - senos statybos , kuriems būtina renovacija.

Žvėrynas. 2,6 kv.km. teritorijoje gyvena 12 tūkst. vilniečių. Vienas iš geriausiai vertinamų ir brangiausių sostinės mikrorajonų. + Šalia centro, lyg užmiestyje: gyvenamieji namai, sodai, parkai, tyras oras ir palyginus nedidelis triukšmingumas. Puiki infrastruktūra (yra prekybos centrų, 2 mokyklos, 6 vaikų darželiai, kavinių, restoranų ir kt.)

  • - Daugumai medinių Žvėryno namų būtina skubi renovacija.

Faktai

  • Daugiau nei du trečdaliai Panerių gyventojų teigia, kad jų rajone nepatogu apsipirkti, gauti paslaugų, nėra patogių pėsčiųjų takų, šaligatvių, nepatogu nuvykti į norimas vietas viešuoju transportu).
  • Daugiau nei du trečdaliai Fabijoniškių gyventojų skundžiasi, kad rajone trūksta žalumos.
  • Daugiau nei du trečdaliai Naujininkų, Naujamiesčio ir Senamiesčio gyventojų savo rajone susiduria su intensyvaus eismo, užteršto oro problema.
  • Nesaugumu dažniausiai skundžiasi Naujininkų, Vilkpėdės, Senamiesčio ir Grigiškių gyventojai (daugiau nei du trečdaliai).
  • Daugiau nei du trečdaliai Šnipiškių ir Naujininkų gyventojų mano, kad jų rajonuose negraži, netvarkinga namų aplinka.
  • Daugiau nei pusės Pilaitės, Naujosios Vilnios, Panerių ir Grigiškių gyventojų nuomone, jų rajonuose yra laisvų plotų, kuriuos reikia užstatyti.
  • Daugiau nei du trečdaliai Karoliniškių, Senamiesčio, Viršuliškių, Fabijoniškių, Naujamiesčio ir Šeškinės gyventojų mano, kad jų rajone nieko nereikėtų statyti.
  • Pagrindiniai veiksniai, keliantys vilniečių nepasitenkinimą - namo nusidėvėjimas, nešvara laiptinėse, lifte, bloga termoizoliacija, nerakinamos lauko durys. Kad namas jau nusidėvėjęs, jam reikia kapitalinio remonto, daugiausia manančių Šnipiškėse, Žvėryne, Naujojoje Vilnioje, Rasose ir Senamiestyje (daugiau nei 40% gyventojų).
  • Nešvara ir netvarka laiptinėse, lifte dažniausiai skundžiasi Šeškinės, Lazdynų, Viršuliškių ir Karoliniškių gyventojai (apie trečdalį).
  • Bloga namo termoizoliacija dažniausiai skundžiasi Justiniškių, Fabijoniškių, Karoliniškių ir Pašilaičių gyventojai (daugiau nei penktadalis).
  • Nerakinamos lauko durys didžiausia problema Vilkpėdėje, Šeškinėje, Naujininkuose ir Pilaitėje (apie penktadaliui gyventojų).
  • Šaltu vandeniu labiausiai patenkinti Lazdynų, Karoliniškių ir Naujosios Vilnios gyventojai (daugiau nei du trečdaliai), labiausiai nepatenkinti gyvenantys Pašilaičiuose, Viršuliškėse, Fabijoniškėse ir Justiniškėse (daugiau nei trečdalis).
  • Daugiausia patenkintų karštu vandeniu yra Lazdynuose ir Pilaitėje (daugiau nei du trečdaliai), daugiausia nepatenkintų - Justiniškėse ir Pašilaičiuose (apie trečdalį gyventojų).
  • Būsto šildymu patenkintų daugiausia yra Lazdynuose ir Antakalnyje (daugiau nei du trečdaliai). Prasčiausiai šią paslaugą vertina Justiniškių gyventojai - 42%.
  • Šiukšlių išvežimu dažniausiai nepatenkinti Rasų (24%) ir Verkių (16%) gyventojai.
  • Naujamiestyje ir Senamiestyje penktadalis respondentų nepatenkinti kiemų tvarkymu. (Šaltinis: “Vilniaus gyventojų ir ekspertų nuomonės tyrimai“)

P.S. Prėjome prie išvados, kad ir rajonas dar ne viską nusako: viename rajono gale gali būti ideali vieta gyvenimui, o vos už kelių gatvių - nesinori net apžiūrinėti buto, kai kiemas ir laiptinė iš tolo atstumia…

Atnaujinta: aruodas.lt apklausos duomenysGrįždami tamsiuoju paros metu namo, tikimės, kad namus pasieksime saugiai, kad nebūsime apvogti, įvelti į nusikaltimą, išgąsdinti. Vienų Vilniaus miesto mikrorajonų gyventojai jaučiasi visiškai saugiai, o kai kurie baiminasi kišti nosį iš namų sutemus. Nekilnojamojo turto portalas Aruodas.lt atliko Vilniaus mikrorajonų apžvalgą, kokią miesto dalį patys gyventojai laiko saugiausia ir nesaugiausia.

Daugiausia sostinės gyventojų teigia, kad bent kartą per mėnesį išgirsta apie Naujininkuose ir Pašilaičiuose įvykusius nusikaltimus. Kiek mažiau nusikaltimų (bet vis tiek beveik daugiausia) nei šiuose dviejuose mikrorajonuose įvyksta Antakalnyje, Justiniškėse, Naujamiestyje, Viršuliškėse ir Verkiuose, rodo Aruodas.lt apklausa. Apie netoliese įvykusius nusikaltimus mažiausiai yra girdėję Pavilnio, Šiaurės miestelio, Žvėryno, Vilkpėdės ir Užupio gyventojai.

Neretai gatvių apšvietimas turi įtakos nusikalstamumo lygiui. Neapšviestos gatvės, tamsūs užkampiai - niša nusikaltėliams veikti. Aruodas.lt apklausoje dalyvavę respondentai teigia, kad dėl gatvių apšvietimo tamsiuoju paros metu labiausiai gali džiaugtis keturių mikrorajonų gyventojai. Pasak respondentų, gatvės visada apšviestos Fabijoniškėse, Pilaitėje, Antakalnyje ir Lazdynuose. Nemažai neapšviestų vietų gyventojai pastebi Pašilaičiuose, Naujojoje Vilnioje, Žirmūnuose, Verkiuose, Naujininkuose ir Karoliniškėse.

Respondentai taip pat bandė įvertinti, kokie mikrorajonai yra ramiausi ir triukšmingiausi. Fabijoniškės, Pilaitė, Antakalnis, Lazdynai ir Naujoji Vilnia - ramiausių Vilniaus mikrorajonų penketukas, rodo Aruodas.lt apklausos rezultatai. Pasak gyventojų, Fabijoniškėse ir Antakalnyje taip pat pats mažiausias eismo intensyvumas naktį, o kartu su Pilaite šiuose mikrorajonuose dar ir mažiausias triukšmo lygis.

Priešingybė ramiausių mikrorajonų penketukui - Lazdynai, Naujininkai, Pašilaičiai, Senamiestis. Šiuos mikrorajonus miesto gyventojai vertina kaip neramiausius. Didžiausias eismo intensyvumas naktį būna Pilaitėje, Verkiuose, Justiniškėse, Lazdynuose, Pašilaičiuose ir Senamiestyje.

Pateikti duomenys gauti apibendrinus portalo Aruodas.lt atliktos Vilniuje gyvenančių respondentų apklausos atsakymus. Gauti duomenys susisteminti, tačiau gali būti subjektyvūs, nes kai kurie Vilniaus mikrorajonai yra itin dideli ir tik atskiroms jų dalims galima pritaikyti vienus ar kitus požymius.

Rodyk draugams

Dabartinė visas sritis apėmusi krizė palietė ir žmonių santykius. Nekalbėsiu apie tai, kaip ima pyktis pinigų pristigę sutuoktiniai. Rašau apie DRAUGYSTĘ. Apie tai, kaip ją įtakoja visuotinis finansinis nuosmukis. Ir ar tokia sąvoka, kaip sąžinė, dar aktuali šiais laikais.

Kas gi yra ta sąžinė? Tai vidinis balsas, kurį kartais stengiamės nuslopinti. Sąžinė apibūdinama kaip galutinis praktinis sprendimas apie konkretaus veiksmo moralumą, liepantis daryti gera ir vengti blogo.  Dėl savo įvairiapusiškumo sąžinė yra painus ir sudėtingas fenomenas. Bet akivaizdus ir esminis yra tas dalykas, kad visomis gyvenimo aplinkybėmis žmogus ieško sąžinės pritarimo savo veiksmams. Visi sąžinės reikalavimai susiveda į garbingą elgesį atžvilgiu kitų, nesuteikiant sau jokio preoriteto. Kad poelgis būtų garbingas, nepakanka savo poelgio grįsti vienu ar keliais pasirinktais kriterijais. Siekiantis tikslo - asmeninės naudos - žmogus, kaip taisyklė, nesivadovauja savo sąžine. Jis tik atsirenka kriterijus - alibi, kad pateisinti sąžinės nemoraliu vertnamam veiksmui. Radau apibrėžimą, kad sąžinė - moralinis gebėjimas, kuris subjektyviai pasako žmonėms, kas yra gėris ir blogis, ir kuris atskleidžia jiems jų moralinius įpareigojimus. Skirtina sąžinė kaip moralinis gebėjimas, parodantis žmonėms jų moralines pareigas ir skatinantis jas vykdyti, ir sąžinė, kaip praktinis moralinis sprendimas, kuris pasako žmonėms konkrečioje situacijoje, kokie yra jų moraliniai įpareigojimai. Tai gili ir intymi asmenybės sritis, moralinio žmogaus veido dalis. Sąžinės problema, tiksliau, problemos dėl sąžinės neretai atveda žmogų į sudėtingą situaciją. Dažnai vieni žmonės, nenorėdami eiti į kompromisą su sąžine, teisingumo, meilės, tikėjimo vardan aukoja daug ką, net savo gyvybę. O kiti, teisindamiesi šimtais priežasčių, pasielgia niekšiškai. Ne visi sąžinę pripažįsta, bet ji visiems apie save primena. Praktiškai kiekvieno žmogaus gyvenime būna laikas, kai tenka „aiškintis” su savo sąžine. Ar mes vienodai suprantame, kas yra sąžinė? Ar galima ją dalyti - truputį sąžinės, pusė sąžinės?.. Ar gali būti švari ir nešvari sąžinė?

Neseniai skaičiau, kad skolose dėl ekonominio nuosmukio paskendusi praktiškai kas antra Lietuvos įmonė. Įmonės skolingos ir pačios turi aibes skolininkų. Kaip su jais sekasi tvarkytis, vėlgi neretai priklauso nuo tos pačios sąžinės. Ne paslaptis, kad dabar įmonės savo finansinę padėtį pagerina tyčiniais bankrotais, o pasiaiškina, kad reikia išgyventi. Įmonės turtas pereina naujai įmonei, neturinčiai skolų, o kreditoriams lieka tuščia bankrutavusios įmonės kasa. Na, mes ne apie tai, o apie moralinius dalykus. Viena įmonė išsigelbėja, kita, neatgavusi galbūt net milijoninių skolų, bankrutuoja. Ką reiškia įmonės bankrotas? Ne pačiai įmonei, o jos darbuotojams? Turintiems paskolas, vaikų? Paprasčiausią krachą. Ne profesinėje srityje, o gyvenimo, jei neturi “plano B” arba kokios gelbstinčios idėjos. Vėlgi, kol tą idėją įgyvendinsi, gali mirti iš bado. Šiandien per TV sakė, kad darbo biržose daugėja aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių, aukštos kvalifikacijos specialistų. Vadinasi, nė vienas nėra tikras, kad ryt jis ir jo šeima turės pragyvenimo šaltinį. Su finansiniais sunkumais  susidūręs žmogus susiduria ir su moralinėmis problemomis. Čia labai tinka pamąstymai apie dvigubą krizę (http://kitokiafeja.blogas.lt/krize-kitaip-pagal-kitokia-feja-461.html).

Žmonės užmiršta ne tik finansinius, bet ir moralinius savo įsipareigojimus, negalvodami, kokios to pasekmės. Štai žmogus atvažiuoja į draugo darbovietę, ir pasakęs, kad prekė būtinai ir skubiai reikalinga, bet šiuo metu neturi su savimi pinigų, pažadėjęs atsiskaityti vėliau (pavedimu, atvežti ir t.t.), pasiima prekę skolon. Ir… dingsta. Kadangi tai tavo draugas, niekada nekėlęs abejonių, nepradedi panikuoti pinigų negavęs porą dienų. Sunerimsti, kai į skambučius neatsiliepiama. Vėliau, pavykus susisiekti, išgirsti istoriją, kaip bankas netikėtai nurašė didesnę sumą už paskolą, ir prašymą “patempti” keletą dienų. Jei tokių draugų yra daugiau, dėl didelių ar ne sumų įgyji rūpestį ir problemų darbe. Reikalams nejudant į priekį, suma išskaitoma iš atlyginimo, nes prekės juk paimtos tavo vardu. “Draugas” (rašau jau kabutėse, nes imi abejoti, ar jis iš tiesų tau draugas), tyli arba maitina pažadais. Ar rami jo sąžinė? Juk turėtų suprasti, kad per jį finansinių problemų įsigijai ir tu. Arba jo firma iš draugo firmos paima prekių ne už tūkstantį ar porą, o keliasdešimt. Ir.. bankrutuoja. Pasidaro nebepasiekiamas, o apgautasis buvęs draugas dar turi perlipti per savo draugystės sampratą ir prispaustas kreiptis į skolų išmušinėtojus. Skaudu likti kvailio vietoje. Ir dėl pasibaigusios daug metų trukusios draugystės, ir dėl to, kad tu patiri sunkumus, o kitas tavo sąskaita, pasinaudojęs pasitikėjimu, praturtėjo. Arba, žinodamas, kad jo firma ant bankroto slenksčio, atvažiuoja paiimti kuo daugiau prekių. Kita firma už tokią sumą negautų, bet čia juk tavo draugas… Jis žiūri tau į akis, dantis užkalbinėja planais apie žvejybą, o mintis, kad dėl to pasitikėjimo ir dėl jo vėliau patirtų nuostolių tu gali išlėkti iš darbo, nustumia kuo giliau. Ir šypsosi, galbūt aiškiai suprasdamas, kad šis susitikimas greičiausiai paskutinis.

Kitas atvejis, kai parduodi nebereikalingą, bet brangų asmeninį daiktą/us. Vienas draugės “draugas”, eilinį kartą gavęs priminimą apie “nusipirktą” vaikišką vežimėlį, bet niekaip negaunamus pinigus, pradėjo jai įžūliai aiškinti, kad pinigus atiduos, kai galės, nes šiuo metu neturi. Daiktu naudojasi, o mokėti žada tada, kai jam bus patogu. Draugei pinigai verkiant reikalingi, tačiau sulaukia išvedžiojimų, kad ji gyvena ne viena ir “kaip nors” dviese išsisuks. Draugė turi mokėti bankui už kreditą, taigi, skolinasi, o tas, kas naudojasi jos daiktu, to daryti neskuba. Sąžinė tyli? Juk kiekvieną kartą, žvilgsniui užkliuvus už vežimėlio, turėtų prisiminti pinigėlių laukiančią juo pasitikėjusią “kreditorę”.  Kyla aibė klausimų, pvz., : jei iš anksto žinojo, kad neturės kuo susimokėti, ar daiktą pirko iš draugo būtent todėl, kad nemanė sutartu laiku atsiskaityti? O jei nemokės visai? Juk neturi jokių įrodymų, kad tas daiktas tavo?

Mano draugė pusantro šimto litų skolą pervedinėja jau kelintas mėnuo. Priminus prieš porą savaičių, pažadėjo pervesti tą pačią dieną. Paskui tikslinosi sąskaitą, aiškinosi esanti ne prie interneto, žodžiu, pinigų aš iki šiol negavau. Nebesinori ieškoti, bet mąstai, ar apsimoka dėl tokios sumelės netekti draugo? Ar jos negrąžinus praturtėji tiek, kad tai atsvertų ilgametės draugystės netektį?

Kas darosi su žmonėmis? Ar ta mistinė sąžinė tokia jau nebemadinga, kad prikiaulinusiam (manau, šis žodis puikiai tinka) žmogui užtenka drąsos skambinti ir prašyti paslaugos, apeliuojant į draugystę??

vetyta metyta

Rodyk draugams

Net jei pasirinkote alternatyvią gyvenseną be naujųjų technologijų, tikriausiai kada nors vis tiek susidūrėte su tekstiniais pranešimais mobiliuoju telefonu (sms‘ais). Žinutės draugams, mylimiesiems, net tėvams. Dabartinę paauglių kartą drąsiai galima vadinti nykščio karta, nes jos atstovai kaip tikri virtuozai įsimiklino tokiu greičiu mobiliuoju telefonu rinkti žinutes, kad senesnės kartos aparatai stringa. Kiek SMS per dieną vidutiniškai surenka jaunas žmogus? Niekas tiksliai nežino, bet, be abejo, daug. viena studentė sakė, kad telefonu ji per dieną išsiunčia apie 20 žinučių, o dar apie 50 parašo „Skype”. Į studijas dar neįnikę jaunesni komunikacinių technologijų vartotojai „šaudosi” žinutėmis kaip kvėpuoja: įkvepia - gauna, iškvepia - išsiunčia, ir taip be paliovos.

Tai greita, patogu, ir paprastai palengvina gyvenimą…

Išskyrus tuos atvejus, kai akis į akį susiduriate su smsų įkyruoliais. Kokie jie? Ir kaip sustabdyti savo ramybės pažeidėjus?

1. Žinutės visiems adresatams. Penktadienio vakaras po sunkios savaitės, gulinėjate namie ant sofos, ir gaunate smsą, maždaug: “Ką veiksi šįvakar?”. Žinote, kad tas pats tekstas ką tik pasiekė dar 20 kitų žmonių, ir kad siuntėjas, prieš apsisprendžiant ką veikti tik laukia, kad gautų visus įmanomus pasirinkimus. Vienintelis dalykas, ką suplanavote šiam vakarui, yra senas geras kino filmas. Neketinate bastytis su kažkuo, kas neturi planų, arba kviestis į svečius? Paprasčiausiai išjunkite telefoną arba ignoruokite žinutę, vėliau galėsite pasiteisinti buvęs užsiėmęs.

2. Sms‘ų kultas. Ar neerzina, kai šnekučiuojantis kas nors nuolat rašinėja žinutes? Ištraukia iPhone tuo metu, kai visi kiti žiūri į pietų sąskaitą, paskui dar kas nors pradeda „atrašinėti”, ir galop padavėjai tenka prieiti prie staliuko 5 kartus, kol pagaliau visi susimoka. Priešinkitės potraukiui nusiųsti nenaudingą žinutę, arba atsakinėti neturinčiam ką veikti pažįstamam. Vietoj to galite nusiųsti kiekvienam prie stalo sėdinčiam žinutę su prašymu  ”Gal mes jau galime užsisakyti?”. Tai prajuokins draugus ir galbūt privers pajusti situacijos absurdiškumą ir paslėpti telefonus.

3. Dvigubas pranešimas. Esate užsiėmęs, o kartais paprasčiausiai  nenorite kalbėti, kai kažkas skambina. Žinoma, telefono ekrane atsiranda pranešimas apie praleistą skambutį. Paskui - balso pašto dėžutės įspėjimas. Taigi kodėl - kodėl?! - kai kurie  žmonės jaučia esant reikalinga dar atsiųsti smsą, kad žinotumėte, kad jie ką tik paliko žinutę? Nejaugi neaišku, kad galėdamas perskambinsi? Kas toliau, gal pašto balandis?! :-)

4. Erzinimas smsais. Susitikinėjate su iš tikrųjų žaviu/protingu/linksmu nauju vaikinu, ir jūsų širdis ima daužytis vos gavus jo žinutę. Savaitės viduryje gaunate klausiančią, ką planuojate veikti  savaitgalį: jis nori veikti ką nors kartu. Jūs leidžiate sau pasijusti padėties šeimininke ir pastūmėti jį sukti galvą, ką „ tokio” galėtų pasiūlyti. Atsakote, kad neturite planų, ketinate pailsėti. Tikitės, kad jis užvers pasiūlymais, kaip tą poilsį padaryti turiningesnį, tačiau, kaip neretai pasitaiko, vaikinas supranta savaip ir atsako : “Ok.” Stovite suglumusiu veidu ir žiūrite į telefoną. Galop parašote kažką panašaus: “Bet jei sugalvosi ką nors įdomaus, pranešk,” ir liekate laukti, nes dėl nesusipratimo esate kalta pati. Ar ne paprasčiau paskambinti, išsiaiškinti ir išvengti kankinančio laukimo? :-)

5. Užvertimas smsais. Kai kurie žmonės turi tokius planus, kurie leidžia jiems išsiųsti krūvas nemokamų smsų ir ne itin protingai tuo naudojasi.

Pavyzdys, kaip atrodo sms serija nuo vieno įkyraus asmens:

  1. Ei!
  2. Kas najo?
  3. Ką veiki šįvakar?
  4. Mes šįvakar einam į … klubą.
  5. Apie 10
  6. Einam aš ir  Eglė
  7. Prisijungi?
  8. Pranešk
  9. Iki!
  10. Ar jau kelyje? Ir t.t.

Juk viskas gali sutilpti į vieną žinutę, kuri galėtų atrodyti taip: „Labas, aš ir Eglė šįvakar apie 10 val. einame į … klubą. Pranešk, jei nori prisijungti”.

Pavyzdys, kaip  galima atsakyti įkyruoliui:

  1. Prašau
  2. niekada
  3. nesiųsti
  4. man
  5. tiek
  6. žinučių
  7. dėl
  8. to
  9. paties.
  10. rimtai!

6. Nuobodžiaujančiojo smsai. Ką tik baigėte pakankamai ilgą ir išsamų smsą, ir norėtumėte valandėlei padėti telefoną į šoną. Bet gaunate atgal žinutę, o joje tik “Oho…” Arba, “Joooo… ir t.t.  Arba dar geriau - „?”, reikalaujantis vėl rašyti. Aišku, kad žmogus neturi ką pasakyti ir nori ką nors veikti. Gal jis laukia eilėje pas gydytoją ir taip stumia laiką, bet man nuo to ne geriau.

7. „Pasipasakojimai”. Meilė nuostabi, ji verčia jaustis pakylėtais ir norisi visiems papasakoti apie savo laimę. Na, jei ne visiems, bent kokiai dešimčiai artimiausių draugų/ių. Tas pats ir skiriantis. Draugai turi iškęsti viską,  kiekvieną nereikšmingą istoriją apie tai, koks žavus/bjaurus naujasis/buvęs draugas, kad per pietus susitikę suvalgė blynelių, o jis pabudo su juokinga šukuosena… Kaip nuo to pagydyti? Atsimokėkite tuo pačiu: “Klausyk, ką mano mama pasakė apie savo tulžies pūslę! Omg, netikėsite, kaip aš planuoju susitvarkyti savo kojinių stalčių! O, mano šuo vizgina uodegąl!! ”

8. Smsų rašinėtojai kino teatre. Na štai, rodo ilgai lauktą filmą, spraginti kukurūzai jau rankoje. Bet vaikinas priešais visas pusantros valandos tarsi nežino, kad KIEKVIENAS mato šviečiant jo telefoną . Ir net girdi jį kas dvi minutes pranešant apie naują žinutę. Blaško, ar ne?

9. Mėgėjai tartis dėl susitikimų ar šiaip svarbių dalykų smsais (ir e-meilais). Kartą turėjau su drauge susitikti mieste. Susitarėme, kad pasuks, kai jau važiuos į miestą. Aš ramiai sau nuėjau į vonią, išsimaudžiau, po gerų poros valandų galvoju, reikia pasukti, kada gi ji važiuos. Ogi telefone krūva smsų, kad ji manęs jau laukia sutartoj vietoj!!!!!!! Geriau valandą laukti, nei paskambinti….

10. Mėgėjai susirašinėti. Jie turi planą su nemokamais neribotais smsais arba moka už juos po centą. Šis variantas ypač nemalonus tuo atveju, jei jūs tokio plano neturite. Pvz., mano minutes pigios, bet smasai kainuoja berods 35 ct, taigi, rašau tik kai to tikrai reikia. Gavę žinutę, klausiančią, kaip praėjo diena arba ar būsite laisvas tam tikru laiku, atgal nusiunčiate išsamų ir informatyvų atsakymą. Tačiau jūsų telefonas skamba vėl. Atsidarote žinutę, o ten toliau klausimas, reikalaujantis išsamaus atsakymo (pvz. kaip vestuvės savaitgalį? - vienu smsu gal net nepapasakosi). Žmonės net neturi padorumo paskambinti, reikalaudami prirašyti pasakojant dešimt žinučių? „Pažeidėjas” tik uždavinėja klausimus, prikaustydamas jūsų dėmesį prie telefono, kol neapsikentę skambinate patys. Atsakykite jiems, pranešdamas, kiek centų jums kainavo smalsumo patenkinimas. Susitikę ištieskite delną tarsi su viltimi, kad jis padengs nuostolius :-)

P.s. Prisiminiau dar vieną.

11. Trumpinimai. Viskas OK, jei trumpiniais keičiasi tie, kas žino, ką jie reiškia. Faktas, kad kartais, kad sužinotum, ką reiškia „Omg, aš db klpd” ar baisiau, „zdrf dw sus 2ni kdl nepar - buc”, reikia pirma sužinoti, ką norėta pasakyti… Aišku, kartais  iš konteksto galima nuspėti prasmę…

Internete radau kai kuriuos trumpinių paaiškinimus:

a) keiksmažodžius (juos skaitytojui teks iššifruoti pasitelkus bendrąjį išsilavinimą):

šaunu, puiku - zbs

blogai, galas - pz

velnias - bl

nesėkmė - nx

lengvo elgesio mergina - krv

nesvarbu - px

b) kitų kalbų žodžius ar žargoną:

šaunuolis - mldc (plg. maladiec)

vienu žodžiu - krc (plg. karoče)

laba diena - zdrf (plg. zdarov; zdarof)

ate - dw (plg. davai)

prašau - plz (plg. please)

Trumpinimo būdai

1. Praleidžiamos balsės:

nieko - nk

nelabai - nlb

tai - tj

kas - ks

kodėl - kdl

todėl - tdl

ką žinau - kzn

nežinau - nzn

turbūt - trbt

zbs (šaunu, puiku)

2. Rašomos tik pirmos frazės ar žodžių junginio raidės:

nd - namų darbai arba nekreipk dėmesio

cbb (žemosios leksikos („čiulpk… “) pateiktas paaiškinimas - „nesimaišyk, geriau eik pavalgyti”)

tp - ta prasme

bbz (b**** žino)

3. Lietuvių kalboje oficialiai vartojami trumpinimai:

pan - panašiai

kt - kitas, kitaip

pvz - pavyzdžiui

4. Pasitelkiamos raidžių, ženklų ir skaičių kombinacijos:

1nis, 2nis - pirmadienis, antradienis

1zo - vienu žodžiu

2x, 3x - dukart, triskart (x šiuo atveju - daugybos ženklas „kart”)

5. Kita:

bučkis - pa

labas - bu

bučiuoju - buc

myliu - MYL

vetyta metyta

Rodyk draugams

Gairės:

Dar vairuotojų dėmesį blaško muzika: greita garsi muzika du kartus padidina tikimybę patekti į eismo įvykį; klausantis muzikos mažiau kinta vaituotojo širdies ritmas (2002 m. Izraelio mokslininkų atliktas tyrimas).

Lietuvoje nėra suskaičiuota, kiek eismo nelaimių nutinka dėl to, kad vairuotojo dėmesį išblaško pokalbis telefonu. Kalbėtis mobiliuoju telefonu vairuojant draudžiama beveik visose ES valstybėse, daugelyje JAV valstijų, kai kuriose iš jų, kaip ir Indijoje, Izraelyje, Japonijoje ar Singapūre, net neleidžiama naudotis laisvų rankų įranga.

***

Gerai, užteks tų rimtumų:-)

Citata iš vieno politiko kalbos apie tai, ar dideli reklaminiai skydai neblaško vairuotojų dėmesio: “…net pastebėta graži moteris gatvėje dėmesį šiek tiek blaško”..

Rodyk draugams

Gairės:

 

Nuotraukos Ievos B., kopijuoti draudžiama.

Rodyk draugams

Draugai

Norintiems išmokti vairuoti

Žvejams

...

free counters

Jei reikia padangų

 

Rugsėjis 2009
P A T K P Š S
« Rgp   Spa »
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930