BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vėtytų mėtytų kampelis

Spalvos žmones veikia individualiai. Kai kurias mėgstame, kai kurių - ne. Parinkti spalvas - vienas iš pagrindinių buto interjero darbų, kurį gali atlikti radiostezininkai.

Tinkamai išdažius cechų ir biurų patalpas, galima padidinti darbo našumą. Šviesos terapija efektyviai taikoma medicinoje. Ypač svarbu taisyklingai parinkti reklamos spalvas. Firmos ženklas turi būti harmoningų spalvų, gerai parinktas ir suderintas su reklamos forma bei turiniu. Deramai tai padarius, gerokai padidės informacijos poveikis. Kaip pavyzdžius galime pateikti “Mc’Donalds”, “Pepsi” ir kitų žymiausių pasaulio firmų reklamas.

Spalvos turi neginčijamos įtakos patalpoms. Jų parinkimas priklauso nuo patalpų paskirties, apšvietimo, dydžio, kaip pasaulio šalių atžvilgiu sustatyti baldai ar įrengtos pačios patalpos.

Rytuose neplėtojama mokslinė spalvų teorija, nėra meistrų, kurie specializuotųsi parinkdami spalvas, bet ten spalva tapo svarbiausiu žmogaus ir visatos ryšio aspektu, todėl tam Rytų šalyse skiriama daug daugiau dėmesio. Ten jau prieš tūkstančius metų buvo sudarytos spalvų ir jų derinių, jų poveikio žmonėms priklausomai nuo gimimo datos ir charakterio bruožų lentelės. Šiuo metu jomis vis plačiau naudojamasi ir Vakarų pasaulyje.

Senovės Rytuose buvo paisoma teorijos, iš dalies paaiškinančios iki šiol neatskleistą šviesos poveikį žmogui. Pagal ją, visas mūsų gyvenimas ir likimas priklauso nuo mus supančios gamtos ir visatos. Energetinė jėga, siejanti mus su spalvomis, buvo vadinama gyvybine energija Či.

Spalvos stimuliuoja ir slegia, harmonizuoja ir balansuoja mūsų gyvenimą. Nors sunku tikėti, bet įrodyta, kad spalvos daro įtaką mūsų savijautai, pasaulėjautai ir net likimui. Jomis sugebame vizualiai padidinti buto ar namo erdvę. Kai mūsų drabužių spalvos dera prie supančios aplinkos, kambarių apipavidalinimo, jaučiamės gerai, jei ne - nemaloniai. Spalvos, veikdamos mūsų emocijas, drauge ir sveikatą, dažnai lemia ir mūsų poelgius. Didesnę laiko dalį praleidžiame darbe, todėl darbovietės interjero spalvos mums daro didesnę įtaką nei eksterjero ar mūsų drabužių spalvos.

Net statinius dažant reikia derinti prie aplinkos ir formų. Mokykloms tinka vienos spalvos, parduotuvėms - kitos, na, o vaistinėms ar biurams - dar kitokios. Minėtus uždavinius tiksliai išsprendžia radiostezija.

Panagrinėkime pagrindinių spalvų simboliką ir panaudojimą.

Raudona spalva sukuria pozityvią energiją. Ji yra pačiame matomų spalvų spektro gale, todėl šią spalvą mes pamatome greičiau už kitas. Bet ši spalva asocijuojasi su prievarta, ardo aplinkos jaukumą. JŽ naudoti patartina: norint sujaudinti (karnavalų fejerverkams), per iškilmingas pastatų atidarymo ceremonijas (juostos), įrengiant perspėjamą signalizaciją (žibintai, vėliavėlės), dėmesiui atkreipti (užrašai).

Raudona interjere

Raudona

Raudona interjere

Raudona interjere

Raudona interjere

Raudona spalva nenaudotina psichiatrijos ligoninėse, religinių kultų patalpose, sporto salių holuose, patalpose, kuriose būna daug žmonių (poilsio kambariuose, kavinėse, restoranuose, diskotekose, liftuose).

Geltona spalva - saulės, gyvybės žemėje spalva. Ji paryškina mūsų aplinkos imlumą. Nedidelė gelsva zona apie mūsų akių tinklainės centrą yra aktyviausia regos zona. Tačiau mūsų tautinėje kultūroje geltona spalva asocijuojasi su negatyviomis emocijomis: geltonoji spauda, geltonsnapis, net žmogaus veidas geltonoje šviesoje atrodo nemaloniai. Geltona spalva naudokimės darbo vietoms apšviesti, šiltai aplinkai sudaryti, dirbdami aktyvų protinį darbą, norėdami sutvirtinti viltis, svajas.

Geltona

Geltonas prieškambaris

Prieškambaris

Geltonos spalvos nenaudokite interjere: voniose, žmonių veidams apšviesti, naktiniuose klubuose, restoranams ir kavinėms, barams apšviesti.

geltonas vonios kambarys

Mėlyna spalva - vandens ir dangaus spalva. Ja naudokimės norėdami pabrėžti savo unikalumą, ketinimų rimtumą, suteikti paslaptingumo elementų (paveiksle, reklamoje). Tai tinkamiausia spalva dvasiniam susikaupimui.

Melsvas miegamasis

Mėlyna spalva nenaudotina visuomeninių pastatų koridoriuose ir eskalatoriuose, visose patalpose, kuriose žmogus maitinasi, šaltose vietose, patalpose, skirtose linksmintis.

Oranžinė - raudonos ir geltonos spalvos mišinys. Charakteristika - abiejų spalvų. Tai nepopuliari interjero spalva. JŽ naudokime: norėdami išsivaduoti iš vienišumo, savyje sustiprinti ištikimybę, mintis ir pokalbius, norėdami labiau priprasti prie esamos gyvenamosios vietos, būti dvasingesni (drabužių spalva).

Oranžinė

Oranžinė svetainė

Geltona-oranžinė 

Geltonos-oranžinės derinys

Oranžinė Oranžinė detalė

Venkime oranžinės spalvos, kai norime susitelkti, kai būtina tapti griežtu vadovu arba lyderiu.

Žalia spalva - augmenijos spalva - patalpų interjere susieja mus su gamta. Mes jaučiamės atgimstantys, nes žalia spalva asocijuojasi su augimu.

Žalia interjere

Žalia interjere

Žalias miegamasis

Žalias miegamasis

Žalsvas vonios kambarys

Vonios kambarys

Žalia spalva patartina: poilsio ir rekreacijos patalpose, auklėjimo ir mokymo įstaigose, kosmetikos salonų patalpose, kai norime nuteikti puikiai jaustis, sustiprinti ryšį su gamta, atkreipti dėmesį į nauja (reklamoje). Žalia spalva nenaudotina įrengiant judančio transporto vidų - vagonuose, autobusuose, liftuose, onkologijos klinikose (augimas jose nepageidautinas).

Balta spalva - nekaltumo, dieviškumo ir gerumo simbolis. Ši spalva nieko neslepia. Pasaulio psichologai pataria ją naudoti dalyvaujant konkursuose, norint užimti kokias nors pareigas. Balta spalva tinkama išreikšti nuoširdumą, gerumą ir nekaltumą (jaunosios apranga), kai norite suteikti aplinkai švaros ir gaivumo, pabrėžti griežtą tikslingumą (baltų marškinių ir tamsaus kostiumo derinys - bankų ir biurų tarnautojų tradicinė apranga).

Baltas šiuolaikinis interjeras

Baltas šiuolaikinis interjeras. Svetainė

Balta virtuvė

Balta virtuvė

Balta virtuvė

Balta virtuvė

baltas vonios kambarys

Baltas vonios kambarys

Baltas interjeras

Baltas interjeras

Baltas interjeras

Balta spalva nenaudotina: šarvojimo patalpose, įstaigų ir ligoninių laukiamuosiuose, vaikų miegamuosiuose, studentų bendrabučiuose, teatrų ir kino teatrų interjeruose, visose patalpose, kuriose susiduria nepažįstami žmonės, šalto klimato zonose.

Juoda spalva - paslapties spalva, kai kuriose situacijose magiškoji juodoji spalva - seksualumo simbolis (ja dabinasi seniausios profesijos moterys Paryžiuje).

Juoda. Miegamasis

Juoda. Miegamasis

Juoda spalva naudotina reiškiant jėgą ir solidarumą, šiltumo jausmą (juoda spalva sugeria visas kitas spalvas), norint suteikti paslapties, intrigos ir ypač pabrėžiant nepriklausomybę.

Juoda virtuvė

Juoda spalva nenaudotina: skaityklose, vaikų kambariuose, gydymo įstaigose, žmonių aptarnavimo įstaigų patalpose, kuriose būtina nuoširdžiai bendrauti.

Violetinė spalva simbolizuoja karališką didingumą, pabrėžia dvasingumą ir susitvardymą. Ji naudotina intelektualiniams, protiniams gabumams, pasitikėjimui savimi stiprinti, reikšti valdingumą.

Violetinė spalva interjere

Violetinė spalva nenaudotina: klubuose, televizijos debatų laidose ir visur, kur susiduria vienodo išsilavinimo ir erudicijos, bet priešingų charakterių žmonės.

***

Minėtos spalvų savybės ir siūlomas jų panaudojimas skirtas tik patalpoms, kuriose būna daug įvairaus amžiaus ir lyties asmenų. Žmonėms spalvų poveikis individualus, jis parenkamas konkrečiai naudojantis radiostezija.

Kaip pavyzdį apie spalvų poveikį žmogaus psichikai galime paimti JAV karinio laivyno mokslinės tiriamosios bazės eksperimentą. Ši bazė po II pasaulinio karo gavo Pentagono užduotį nustatyti, kokia spalva tinkamiausia povandeninio laivo viduje avarinio streso metu. Nustatyta šviesiai oranžinė spalva - ji slopina agresyvumą, ramina. Šis atradimas šiuo metu labai dažnai taikomas JAV jaunų nusikaltėlių kalėjimuose. Nepriklausomai nuo jų agresyvumo lygio po dešimties minučių šviesiai oranžinėje patalpoje jaunieji nusikaltėliai nurimdavo, o dar po pusvalandžio pradėdavo snausti arba užmigdavo. Švelniai oranžinė spalva pasirodė veiksmingesnė už tramdomąją fizinę jėgą.

Reikia pabrėžti ir tai, kad pagal fengšui nė viena atskira spalva nėra nei gera, nei bloga. Bet žmogui ar statinio tipui yra individualios geros ir blogos spalvos bei jų deriniai.

Raudona spalva sukuria pozityvią energiją

Violetinė spalva pabrėžia dvasingumą.

xxx

Jonas JUKONIS, profesionalus radiostezistas

radau:

www.radiostezija.lt

Rodyk draugams

 Tokioje nedidelėje patalpoje, kaip vonia, nebūna nesvarbių smulkmenų. Kiekviena detalė pasakoja apie šeimininką ir jo skonį, vertybes, kam jis teikia pirmenybę. Vonios kambario dizainui įtakos turi ir ypatinga šios patalpos paskirtis, juk tai švarinimosi, atsipalaidavimo vieta ir ji negali būti įrengta, atsižvelgiant tik į sąlygas.
Vonioje turi būti jauku, o jos interjeras turi raminti ir džiuginti akį.

Vonios kambarys dažniausiai nedidelis, čia nėra daug erdvės išsiplėsti architektūrinei fantazijai, todėl labai svarbu, kaip ta erdvė bus išnaudota. Maksimumas patogumo, kai minimumas ploto - uždavinys nepaprastas, bet įveikiamas.

Vonios interjeras priklauso nuo jos gabaritų. Kai vonia yra visai nedidelė, galima pabandyti ją padidinti virtuvės arba koridoriaus sąskaita. Tam būtina specialisto konsultacija, nes sienų griovimas - nekasdienis paprasto mirtingojo darbas. Vizualiai vonios kambarį galima padidinti į plytelių sieną įterpus kelis nedidelius veidrožius.

Kai vonios kambarys mažas, geriau atsisakyti vonios ir įsirengti dušo kabiną. Taip pat vonios patalpą galima padidinti apgalvotai parinkta kriauklės vieta ir forma, pvz., kampine, be įprastos „kojos”.

Jei patalpos erdvė leidžia, galima dušo arba saunos kabiną įrengti neatsisakius vonios. Ko gero geriausias variantas namuose - du  sanitariniai mazgai: didesnis (su vonia) ir mažesnis (tik WC ir kriauklė arba WC, kriauklė ir dušo kabina - tai priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir jų poreikių).

Jeigu jūsų netenkina bendras sanitarinis mazgas, klozetą nuo vonios ar dušo kabinos galima atitverti, pastačius pertvarą arba pastatyti tarp jų lentynėlę.

Ten, kur trūksta vietos įprastos formos voniai, galbūt puikiai tilps vonia kampe

Remontas

Jeigu vamzdynas tvarkingas ir išvedžiotas taip, kaip Jums reikia, remontą pradėti reikėtų nuo grindų.

Nuardoma pasenusi apdaila

Prieš klojant plyteles, pirmiausia teks išlyginti grindis - padengti jas išlyginamuoju mišiniu, po to pakloti hidroizoliacijos sluoksnį ir dar kartą išlyginti. Jei ketinate įrengti šildomas grindis vonioje, darbo ir pastangų teks įdėti daugiau, bet rezultatas džiugins. Jos gali būti šildomos elektra, dujomis ir vandeniu.

Grindų plytelės turi būti storesnės, nei sienų, nes joms teks atlaikyti dideles apkrovas. Jų paviršius neturi būti slidus.

Grindys neretai dengiamos natūraliu arba dirbtiniu akmeniu (granitas, marmuras). Tokios grindys ilgaamžės, bet labai sunkios, todėl jų pagringas turi būti labai tvirtas.  

Sekantis etapas - sienų ir lubų apdaila. Apgalvokite būsimos vonios bendrą stilių, medžiagas, kurias jai panaudosite (metalas, akmuo, stiklas, medis, keramika), ir spalvas, kurios Jūsų vonioje bus vyraujančios.

Pirmas ir svarbiausias reikalavimas vonios apdailos medžiagoms - jos turi gerai „jaustis” kaimynystėje su vandeniu.  Vis dėlto, nuo drėgmės vonioje niekur nedingsi.

Renkantis vonios kambario apdailos medžiagas, pirmenybę reikia teikti higieniškoms, patvarioms ir atsparioms vandens ir agresyvių cheminių medžiagų poveikiui. Tokiomis medžiagomis apdailintą patalpą turi būti nesunku valyti. Visus šiuos reikalavimus atitinka keraminės plytelės. Jos gali būti grindų ir sienų, klasikinio ar modernaus stiliaus, įvairiausių spalvų ir atspalvių, blizgios ir matinės. Paprasčiausia ir lengviausia išklijuoti jomis patalpą nuo grindų iki lubų. Deja, plytelės turi trūkumą - siūles, kuriose kaupiasi purvas ir mikrobai. Šią problemą galima išspręsti naujausių technologijų klijais ir glaistais tarpams.

 Lubų galima nedažyti, pakanka įrengti pakabinamas lubas. Medžiagas joms galima panaudoti įvairias, nustebins nebent veidrodinės lubos (kurios žymiai vizualiai praplečia erdvę ir prideda šviesos). Veidrodžiai gali būti įstatyti ir į sienas, ir į lubas. Luboms geriau tiks aliejiniais dažai arba skysti tapetai.

Pakabinamosios lubos, kurių pagrindas - aliuminio karkasas, tvirtinamas prie lubų. Profiliai gali būti skirtingų pločių ir spalvų. Ilgis lengvai keičiamas pagal patalpos matmenis. Į tokias lubas galima be vargo įmontuoti šviestuvus arba ventiliacijos groteles. Tokia danga gerai atspindi šviesą, lengvai plaunama, atspari drėgmei ir netoksiška. Nesudėtingas ir greitas įrengimas, konstrukcija leidžia pakartoti patalpos kontūrus ir modeliuoti dizaino elementus: nišas, įdubas ir t.t. Tokios lubos patikimai slepia senų lubų trūkumus ir defektus. 

   

Jeigu ant lubų atsirado pelėsio požymių, neskubėkite uždažyti ar kitaip uždengti problemišką vietą, - nepašalinus atsiradimo priežasties, mikrobų kolonija augs toliau. Būtina visiškai nuimti tinką nuo vonios lubų, apdirbti jas specialiomis medžiagomis ir vėl iš naujo nutinkuoti. Laikas nuo laiko visas vonios sienas nuplaukite silpnu dezinfekuojančiu mišiniu ir neužmirškite kampus išvalyti šepetėliu - taip išvengsite tamspių dėmių atsiradimo. Jokiu būdu negalima uždengti ventiliacijos angų, nes vonios kambarys turi būti gerai vėdinamas.

Sienos gražiai atrodys, dengtos ne tik plytelėmis, bet ir marmuru arba mozaika. Mozaika plastiškesnė už plyteles, todėl ja galima apdailinti lenktas sienas.

  

Mozaika

Sienas galima padengti ir plaunamais viniliniais tapetais (juos galima atpažinti pagal žymėjimą trimis bangelėmis; tai reiškia, kad tapetai nedrėksta, atsparūs vandens poveikiui ir lengvai valomi kempine). Klijavimui tapetais būtina kruopščiai išlyginti sieną ir impregnuoti.

Kitas vonios sienų apdailos būdas - mediena. Medinių paviršių gerbėjams patartume lentas impregnuoti,  padengti antiseptiniu mišiniu ir padengti keliais matinio lako sluoksniais, kad nesiveistų plevėsis.

Originaliai ir gražiai atrodys nelygios vonios sienos, padengtos vandeniui atspariais dažais.

Neįprasta ir nebrangiai įgyvendinama idėja - negruntuoto betono siena, nudažyta baltais akriliniais dažais. Viršutinis sluoksnis - matinio lako. Paprasta, elegantiška, efektyvu.

Stiklo blokeliai padės paversti vonios kambarį praktiškesniu, šviesesniu ir vizualiai erdvesniu. Tokiu atveju tinkantis dekoras bus stiklinės lentynėlės ir įvairių formų įvairiaspalvės vazos ir šviestuvai.

Puikus derinys: sodrių spalvų glazūruotos plytelės ir pilkas matinis akmuo. Žaidimas faktūrų kontrastais visada įdomus.

Žinoma, svarbiausia vonioje vis dėlto yra santechnika, kuri ne tik turi būti kokybiška, bet ir derėti su bendru vonios dizainu.  Renkantis santechnikos prietaisus, reikia derinti su sienų, lubų ir grindų dekoru ir spalvine gama, kitaip ir baldai, ir santechnika arba pasimes bendrame fone, arba neskoningai iš jo išsiskirs.

Santechnikos dizainas jūsų vonioje - savotiškas estetinio skonio testas. Nepatartina rinktis tik pagal žinomą vardą, svarbiausia - saviraiška. Gaminys pagal individualų užsakymą - ne snobiškumas, o normalus ir suprantamas noras turėti tai, ko nėra pas kitus. O va kuo išsiskirti - čia jau kita tema….

Kuo daugiau šviesos, tuo erdvesnis atrodys vonios kambarys. Jeigu vonios patalpa yra mansardiniame aukšte, daugiau šviesos gali įlieti ir sumaniai įrengti stoglangiai.

Pastaruoju metu pradėtos naudoti raštuotos plytelės iš Bohemijos stiklo. Piešinys - ant galinės stiklo paviršiaus pusės, suteikia apimties efektą.

Piešiniai ant tinko - sudėtingas ir kruopštumo reikalaujantis užsiėmimas, ypač, kai kalbama apie didelius plotus (pvz., visa siena). Geriau kreiptis į profesionalų dailininką, kad būtų teisingai, proporcingai perteiktas piešinys, kad nebūtų „sunkus”. Jei vis dėlto patys imatės darbo, rekomenduojame apsiriboti dviem - trimis spalvomis, bendrą koloritą papildžius jų atspalviais (pvz., mėlyna ir žydra).

Natūralus akmuo suteikia voniai kilnumo, patikimumo, saugumo jausmą.

Spalvos

Supančios aplinkos spalva įtakoja mūsų nuotaiką. Nuo pasirinktos spalvinės gamos priklausys, ar vonia taps jaukumo oaze.

Plytelės - pagrindinis akcentas, kadangi jos sienoms suteikia spalvą, raštą ir faktūrą. Smulkios įvairiaspalvės plytelės leidžia pagyvinti neutralių spalvų vonią. Tokiu atveju neturėsite varžyti savęs, rinkdamiesi aksesuarų spalvą.

  Tikrosios vertybės

Ryški oranžinė spalva ypatingai tinka vonios kambariui. Psichologai teigia, kad ji padeda išlikti sveikam bet kuriuo metų laiku. Sienų ryškumas neturi būti toks, kaip raibtų akys, todėl jį galima „atskiesti”, pvz., balta spalva (baltos grindys, santechnika). Tokiame interjere derės aksesuarai iš permatomo plastiko.

Ne toks kontrastiškas, bet ne mažiau prisotintas spalvų variantas - ochros atspalvių derinys nuo oranžinio iki terakotos.

Sodrių spalvų žaismas  - žalios, oranžinės, mėlynos - adrenalino mėgėjams. Tokioje erdvėje pritaps ryškių neoninių spalvų akesuarai iš plastiko: šviestuvai, muilinės, laikikliai.

Jūros tematika. Rodosi, sunku ką nors nauja ir originalus sugalvoti, bet dizaineriai pasiūlo vis naujų idėjų. Juk vonios kambarys asocijuojasi su vandeniu ir atsipalaidavimu, o kas gali geriau atspindėti vandens aplinką, jei ne jūra. Akriliniais dažais ant vandens poveikiui atsparaus sienos paviršiaus galima nupiešti bangas ir padengti matiniu laku, kuris suteiks piešiniui atsparumo. Kiti dekoro elemantai, papildantys jūros temą, gali būti kriauklės, akmenys, džiovinti krabai, netgi smėlis po atsparaus stiklo danga… Apie duris taip pat nereikėtų užmiršti - tegu žydru fonu „plaukia” įvairiaspalvės žuvytės.

Baltos plytelės suteikia lengvumo ir erdvės efektą.

Sienos, dengtos medžiu, sukuria ispūdį, kad vonia yra kaime. Medžio apdailą gali imituoti ir keraminės plytelės.

Laimo ir citrinos spalvų vonia atrodo gyvai ir ryškiai. Interjerui pasirinktą augalų temą galima papildyti gėlės žiedo formos veidrodžiu ar šviestuvu, rankenėlėmis, laikikliais, ornamentais ant užuolaidų ar rankšluosčio.

Vonios sienų apdailai puikiai tiks obuolių žalumo medžiagos. Aukštas veidrodis be rėmų traukia žvilgsnį į stilingus šviestuvus ir aukštas lubas.

Plačios spalvingos juostos paprastai ir nuobodžiai dekoruotai vonios patalpai suteikia šviežumo ir gaivumo. Pradžioje siena dažoma baltai, po to ant jos piešiamos vienos ar kelių spalvų juostos. Horizontalios juostos - gana paprastas sprendimas.

Spalvota santechnika tiks prie neutralių spalvų (baltos, smėlio, žydros) sienų.

Aksesuarai kuria stilių

 Detalės - jūsų koziriai kovoje už įdomų interjerą. Smulkmenos padeda užbaigti bet kokios erdvės interjerą.  

Voniai originalumo suteiks savadarbis pano iš kriauklelių ir jūros akmenėlių.

Lentynėlės, įmontuojamos į sienos nišą, atrodys gražiai ir stilingai, be to, taupys vietą.

Kojoms maloniausia jausti minkštą kilimėlį, net jei grindys šildomos. Žinoma, jo gyvenimas vonioje neilgas, todėl geriau rinktis kilimėlį su skylutėmis guminiu pagrindu.

Aksesuarai arba turi derėti prie spalvinio vinios kambario sprendimo, arba būti visiškai jam kontrastingi.

Ant lentynėlės su kremais padėkite keletą jūros kriauklių, rankų darbo muilo gabalėlių. Jaukumo voniai suteiks minkšti įvairių dydžių rankšluosčiai, jie nebūtinai turi būti vienodos spalvos. Pakabinkite ant sienos džiovintų jūros žvaigždžių, pastatykite medinį pirties kibirėlį.

Jaukumo voniai  pridės ir šviestuvas - žvakidės su žvakėmis imitacija.

Jeigu vonios kambaryje neužtenka vietos, galima įsigyti spintelę su veidrodinėmis durimis ir ten sutalpinti tualeto reikmenis.

Primityviam stiliui atstovauja aštrios, kampuotos formos ir paprastos faktūros medžiagos. Tokį įspūdį sukelia stačiakampės praustuvės, masyvūs maišytuvai. Jokio spintų dekoro, viskas turi būti paprasta. Spalvinė gama - balta, juoda, pilka spalvos.

Daug gyvybingesnis - kaimo stilius. Visi baldai mediniai, gali būti pinti (net iš sintetinių medžiagų - tokie baldai nebijo drėgmės).

Rytietiškas stilius. Akcentuojama praustuvės forma ir tradicinė uždara lentyna. Pastačius ją atvirą, gausite paprastą minimalizmą.

Retro stilius - praustuvė su konsolėmis, pastatyta ant spintelės iš tamsaus medžio, tekintomis kojelėmis, didelė dėžė per visą spintelės plotį, atvira lentyna rankšluosčiams. Žinoma, baldai turi būti padengti nuo drėgmės saugančiu laku. Veidrodis paprastais medžio rėmais, siaura spintelė stiklinėmis durelėmis, pora meistriškai pasendintų kėdžių perkels laiku atgal.

  Retro stilius

Techno stiliaus vonia - paprastos baldų formos, pabrėžtos stiklo ir metalo blizgesiu.

  Techno stilius

Klasikinis stilius gana platus, jame telpa kelios kryptys - nuo ampyro iki baroko ir rokoko.

  Klasikinis stilius

minimalizmo pasiskolintas idėjas reikėtų naudoti atsargiai: minimaliai daiktų, bet už tai kokia paviršių įvairovė.

  Minimalistinis stilius

  Šiuolaikinis stilius

  Modernus stilius

Kuo daugiau fantazijos pasirenkant medžiagas, tuo originalesnis ir įdomesnis bus rezultatas.

Vonios baldai

Baldams puikiai tiks atsparios drėgmei laminuotos medžio drožlių ploštės. Paviršius turi būti tolygiai padegtas laku, vientisu sluoksniu.

 Standartinis rinkinys: spintelė su kriaukle, veidrodis, spintelė, lentynos, pakabinama spintelė. Jie turi būti kokybiški ir tvirti. Pažiūrėkite, ar lygus dažų paviršius, ar nėra nutekėjimų. Chromuoto metalo rankenėlės, kojelės, kilpos - kokybiškų baldų požymis. Cromuotos plastikinės ar paauksuotos rankenėlės praras pirmykštę išvaizdą jau po keleto eksploatacijos mėnesių. Apžiūrėkite kriauklę ryškiame apšvietime: ar nėra įskilimų, kitų defektų. Galima kriauklę patikrinti ir garsu: jei stuktelėjus garsas duslus, tai vidinių įskilimų požymis ir tokios kriauklės geriau atsisakyti.

Elektros lizdą vonioje reikėtų įrengti su dangteliu, kad nepatenktų drėgmė. 

Pati svarbiausia taisyklė - vonios kambario dizainas visiškai priklauso nuo Jūsų norų ir estetinio skonio.

Dekoruodami vonią, neužmirškite saiko, juk vonios kambario aplinka turi būti ne tik graži, bet ir atpalaiduojanti.

Rodyk draugams

 Garsus prancūzų gurmanas Anzelmas Brillat - Savarinas (Anthelme Brillat-Savarin) teigė: „Svečio pakvietimas į savo namus reiškia, kad tu esi atsakingas už jo laimę ir malonią viešnagę visą laiką, kol svečias yra tavo namuose”. Kad viskas vyktų sklandžiai, reikia ne tik gardžiais valgiais pamaloninti svečio gomurį, bet pasirūpinti, kad maistas būtų pateikiamas estetiškai ir kuo patraukliau. Net jei pateikiamas maistas nėra ypatingas, galite padaryti  jį  tokiu. Tereikia pasistengti gražiai serviruoti stalą.

 Bendras stalo vaizdas priklauso nuo to, kaip bus išdėlioti valgomieji reikmenys (lėkštės, peiliai, šakutės ir pan.) bei patiekalų išskirstymo porcijomis. Stalo reikmenų išdėstymas vienam asmeniui yra vadinamas serviruotės komplektu.

Kiekvienoje kultūroje serviruotės skiriasi. Stalo serviravimo meną gali įtakoti daugelis dalykų:

  1. šalis
  2. šalies regionas
  3. etniniai papročiai
  4. vieta, kurioje serviruojamas stalas (restoranas, namai, banketo salė, istorinės vietos)
  5. valgiaraštis

 Nepaisant to, kad neturite sidabrinių stalo įrankių dvylikai asmenų ar kitus serviravimo reikmenis skolinsitės iš kaimynų ar tėvų, visgi svarbiausia - lėkštes, stalo įrankius, stiklines bei servetėles išdėlioti ne padrikai, o tam tikra tvarka. Tokiu būdu serviruotas stalas atrodys tvarkingai ir oficialiai. Tinkamai serviruotas stalas padės išvengti chaoso sutinkant svečius, kadangi matysis serviruotės komplektai kiekvienam asmeniui. Toks stalo paruošimas garantuos kiekvienam svečiui reikiamą skaičių peilių, šakučių, lėkščių ir stiklinių.

 Viduramžiais, kai dar nebuvo naudojama šakutė, stalo serviravimo nereikėjo, kadangi kiekvienas svečias, ateidamas pietų ar vakarienės, atsinešdavo savo peilius (šakutė Italijoje kaip stalo įrankis buvo įvesta XI amžiuje, o į Prancūziją atkeliavo, kaip manoma, Katerinos de Midiči (Catherine de Medici) lagamine). Stalo serviravimo papročiai ir technika pradėta plėtoti Viktorijos epochos metu (XIX a. Didžioji Britanija), kai šeimos ir socialiniai pietūs tapo labai reikšmingais, ypač Anglijoje. Turtingųjų anglų pietų stalas buvo serviruojamas perdėtai sudėtingai. Mums nėra jokio reikalo pulti į kraštutinumus - kelių pagrindinių taisyklių supratimas gali paversti elegantiško, oficialaus stalo serviravimą lengvu ir maloniu.

 Visiems žinoma, kad tradiciškai stalas yra dengiamas audeklu. Staltiesės atsirado Romoje ir Viduramžiais simbolizavo turtą ir orumą. Prieš kelis šimtmečius ant stalo buvo dengiamos viena ant kitos net kelios staltiesės. Po kiekvieno valgio buvo nuimama po vieną. Tai praktikuojama kai kuriose šalyse ir mūsų dienomis, pavyzdžiui, Šiaurės Afrikoje. XVIII a. pradžioje Anglija garsėjo labai gerais mediniais stalais, todėl juos norėta parodyti. Todėl į madą atėjo vieno Londono pirklio, kaip manoma, išrastos servetėlės, pavadintos „D’Oyley”, kurios tapo stalo servetėlėmis.

Pietų lėkštė yra plokščia, kurios pradininkė buvo plokščia medinė lentelė, ant kurios dėdavo duoną. Lėkštė serviruotėje stovi viduryje - dešinėje pusėje dedamas peilis ir valgomasis šaukštas, o kairėje - dvi šakutės. Stalo įrankiai taip išdėstomi todėl, kad pietų metu juos būtų lengviau paimti ir naudotis. Peilio ašmenys turi būti pasukti į lėkštės pusę. Šakutės: didžioji pietų šakutė ir mažesnė salotų šakutė kairėje lėkštės pusėje turi gulėti naudojimo tvarka nuo išorės link lėkštės (arčiau lėkštės - pietų šakutė, už jos - salotų šakutė). Prancūzijoje šakutės ir šaukštai dedami apversti - šakučių danteliai ir šaukštų galvutės „žiūri” žemyn.

Stiklo dirbiniai: dvi taurės, didesnė - vandeniui ir mažesnė - vynui, turi būti padėtos virš peilio, taurė vynui turi stovėti dešinėje vandens stiklinės pusėje. Jei bus patiekiama kava, kavos puodelis turi stovėti dešinėje lėkštės pusėje kartu su taurėmis arba kairėje pusėje virš lėkštės, prieš lėkštę su duona. Iki XIX amžiaus stiklinės ir taurės nebuvo įtraukiamos į serviruotę: jos stovėdavo ant stalo krašto ir būdavo paduodamos tarnų jau pripildytos gėrimo.

Laikoma, kad šaukštai, šakutės ir peilis turi būti tarpininkai tarp maisto ir pirštų. Stalo įrankiai negali būti stipriai suspaudžiami kumštyje. Tai būtų nemandagu ir negražu.

Į kairę nuo šakučių gali būti padėta lėkštė su duona ir sviesto lėkštė, ant kurios skersai (arčiau lėkštės viršaus) paguldytas sviestui tepti skirtas peilis. Nors sviestas dažniausiai nėra pateikiamas per oficialius pietus ar banketą, o duona yra laisvai pasirenkama (kelių rūšių).

 Desertui naudojami: desertinis šaukštelis dešinėje pusėje ir desertinė šakutė kairėje. Desertui skirti įrankiai padedami horizontaliai virš pietų lėkštės. Desertiniai stalo įrankiai gali būti padedami po to, kai suvalgomas pagrindinis patiekalas.

Vynas gali būti pateikiamas butelyje, o visi kiti gėrimai (vanduo, sultys, ir stiprieji gėrimai) turi būti išpilstomi į ąsočius ir grafinus.

Ko reikia, kad stalas atitiktų visus etiketo taisyklių reikalavimus?

  1. Staltiesė ir servetėlės turi būti sniego baltumo ar bent jau pastelinių spalvų, kad neužgožtų maisto.
  2. Stiklo dirbiniai privalo būti švarūs ir nespalvoti, kad matytųsi gėrimo spalva.
  3. Pietų lėkštės (elegantiškos ar skirtos kasdieniniam naudojimui) negali būti per daug išpuoštos, kadangi reikia įvertinti ne tik patiekalo skonį, bet ir grožį.
  4. Kuklios gėlės papuošia stalą. Tačiau nepaverskite savo pietų stalo džiunglėmis. Pasikvietęs svečių, norėsite pasikalbėti, ir gėlės neturi virsti barjerais, skiriančiais Jus nuo svečių.
  5. Žvakių šviesa pietų atmosferai suteikia jaukumo, intymumo. Žvakių dydis ir forma priklauso nuo skomio ir pasirinkimo reikalas, tačiau nepersistenkite - nepaverskite savo valgomojo kambario pilies mene.
  6. Nepaisant to, iš kokio metalo pagaminti  stalo įrankiai, jie turi būti sudėti griežta tvarka. Dešinėje lėkštės pusėje turi stovėti valgomasis šaukštas ir peilis, ašmenimis pasuktas į lėkštę. Kairėje lėkštės pusėje - šakutė ir servetėlė. Virš lėkštės horizontaliai - desertinė šakutė ir desertinis peiliukas, kurio ašmenys nukreipti į lėkštę. Jei reikalingas ir desertinis šaukštelis, jis gali būti atneštas kartu su desertu arba padėtas virš desertinės šakutės.

  1. Taurės dedamos į dešinę nuo lėkštės mažėjančia tvarka: vandeniui, vynui ir galiausiai desertiniam vynui. Desertiniam vynui skirta taurė gali būti atnešama kartu su desertu.
  2. Jei patieksite duoną lėkštėje, ji turi stovėti į kairę nuo šakutės.
  3. Pietų pabaigoje lėkštės nunešamos prieinant iš kairės, o švarios lėkštės padedamos iš dešinės.
  4. Nepamirškite ant stalo padėti prieskonių (druskos, pipirų).

Kas kur dedama ant stalo ir kokios taurės kokiam gėrimui skirtos

Pagrindinė taisyklė - pirma naudoti kraštinius stalo įrankius ir tokia tvarka „eiti” link lėkštės (pietų lėkštės): pirmiausia valgomasis šaukštas, vėliau žuvies peilis su šakute, tada paprastas peilis su šakute.

A - Servetėlė
B - Pagrindinė lėkštė
C - Sriubos lėkštė ant pagrindinės lėkštės
D - Duona ir sviesto lėkštė su sviestui tepti skirtu peiliuku
E - Vandeniui skirta taurė
F - Taurė baltam vynui
G - Taurė raudonam vynui
H - Šakutė žuviai
I - Pietų šakutė
J - Salotų šakutė
K - Pietų peilis
L - Peilis žuviai
M - Sriubos šaukštas
N - Desertinis šaukštelis ir šakutė pyragui

Rekomenduojama, kad salotų šakutė (J) būtų padėta į kairę nuo pietų šakutės (I). Tačiau šioje serviruotėje pietų šakutė padėta taip, kad būtų panaudota prieš salotų šakutę.

Taurių skirstymas pagal gėrimus

Vyno žinovai teigia, jog kiekvienas vynas yra geriamas iš tam tikros taurės, kad atsiskleistų aromatas ir savitas skonis. Siaurą taurė burgundiškam vynui užtikrins, kad jo nepasieks kambario oras, o ir aromatas neišgaruos. Taurės kojelė turi būti kuo aukštesnė, kad rankos šiluma nepaveiktų vyno temperatūros.

Vanduo/ brendis/ baltas vynas/ burgundiškas (bordo) vynas/ putojantis vynas/ raudonas vynas

  • Vanduo: taurė su trumpa kojele. Laikykite taurę už kojelės, kad išlaikytumėte vandens temperatūrą.
  • Brendis: taurė, siaurėjanti į viršų. Brendį sukite taurėje ir po to abiem delnais paimkite taurę - šitaip geriamas brendis atskleidžia savo tikrąjį aromatą ir skonį.
  • Baltas vynas: mažesnė taurė su siaurėjančiu viršumi, kad išlaikytų vyno kvapą. Taurę laikykite už kojelės, kad nesušildytumėte vyno.
  • Burgundiškas (bordo) vynas: platus taurės rutulys, kad vynas išskleistų savo sodrų aromatą. Taurės kojelė truputį aukštesnė nei baltajam vynui skirtos taurės.
  • Putojantis vynas (šampanas): siaura taurė aukšta kojele.
  • Raudonas vynas: didžiausia iš taurių. Laikykite taurę už kojelės viršaus.

 Kokiam kiekiui žmonių Jūsų stalas gali būti pritaikytas?
Yra švenčių, pavyzdžiui, Kalėdos ar gimtadienis, kai žmonės yra pratę vos tilpti prie stalo. Tačiau kai kviečiate svečius oficialiems pietums, norite, kad jie jaustųsi patogiai ir gerai. Jei neturite galimybių susodinti tiek daug žmonių prie savo stalo, tai geriausia išeitis būtų švediškas stalas. Švediškas stalas leis Jūsų svečiams jaustis laisvai ir patogiai. Kiekvienas galės pasinaudoti šakute ir peiliu, nestumdydamas alkūnėmis kaimyno.

Apie dekoratyvinės lėkštes…
Didelės dekoratyvinės lėkštės puošia stalą. Ant jų tiesiogiai nėra dedamas maistas. Ant dekoratyvinių lėkščių patiekimas patiekalas, kurio viduje yra maistas (pavyzdžiui, žuvis suvyniota į foliją, dedama ant dekoratyvinės lėkštės). Dekoratyvines lėkštes dedamos ant stalo dėl dviejų priežasčių: estetinės ir praktinės. Estetinė - dekoratyvinės lėkštės puošia stalą; praktinė - dekoratyvinių lėkščių pagalba staltiesė yra apsaugota dvigubai.

Idėjos, kaip nebrangiai ir prašmatniai papuošti pietų stalą

Stalo serviravimas dviems asmenims ar daugiau žmonių neturi kainuoti krūvos pinigų. Kad stalas atrodytų nuostabiai, nereikia sidabrinių stalo įrankių ar krištolinių taurių. Tereikia šiek tiek fantazijos ir kūrybiškumo. Štai keletas patarimų, kuriais galite pasinaudoti:

 1) Gėlės: puošti stalą gėlėmis yra sena tradicija, prilygstanti klasikai, kurią visi įvertina net ir šiais laikais. Parinkite žemą vazą, kad Jūsų svečiai galėtų matyti vienas kitą. Nereikia puokštės gėlių, užtenka ir vienos pražydusios rožės - stalas atrodys tikrai šventiškai.

2) Žvakės: viena žvakidė stalo centre tikrai papuoš Jūsų stalą. Puikiai atrodytų plaukiojančios žvakutės stikliniame inde. Netinka kvepiančios žvakės, kadangi jos konkuruos su maisto kvapais, o tai gali nepatikti svečiams.

3) Servetėlės: medžiaginės servetėlės suteikia stalui elegancijos ir oficialumo. Tačiau jei neturite medžiaginių servetėlių, galite panaudoti popierines servetėles. Išlankstytas pasitelkiant fantaziją servetėles padėkite ant pietų lėkštės.

4) Gamtos dovanos: žalia spalva pagyvina aplinką. Galite pamerkti ką tik lapelius išskleidusias medžių šakeles. Tereikia šiek tiek fantazijos ir stalas atrodys nuostabiai.

5) Medžiaginės staltiesės: Prieš dengiant staltiesę ant stalo, ją kruopščiai išlyginkite. Kai tik svečiai išeina, įmeskite staltiesę į skalbimo mašiną ir rūpesčių kaip nebūta.
6) Dovanėlė: visų nuostabai padėkite prie kiekvieno svečio lėkštės po mažytę dovanėlę. Tai ne tik gražiai atrodo, bet ir pradžiugina svečius.

Rodyk draugams

Nuomojamas kambarys. Kaip laikinus namus paversti jaukiais?

Namai namučiai… Gera grįžti į jaukius namus po ilgos paskaitų ir kontrolinių darbų dienos.

 Daugelis, prisiminę savo pirmuosius studijų metus, teigia, kad jie nemėgo savo studentiškų kambarių, todėl juose stengdavosi praleisti kuo mažiau laiko.

Studento kambarys dažniausiai mažas, tačiau tai nereiškia, kad jis negali būti papuoštas ir gražiai atrodyti. Bendrabučio ar nuomotas kambarys atstos tikruosius namus dvejus - trejus metus, todėl pasistenkite suteikti kambariui jaukumo ir individualumo. Paverskite studentišką kambarį savu. Naujieji namai - savas kampas - pirmakursiui padės sumažinti stresą ir namų ilgesį.

Tai turėtų būti tokia vieta, kurioje galėtumėte produktyviai mokytis, rengti kino vakarus ar susirangyti su gera knyga bei kuri suteiktų patikimą prieglobstį nuo įtampos, kurioje galėtumėte. Galiausiai viskas priklauso tik nuo jūsų - kaip gyvensite savo antruosiuose namuose ir kiek pastangų įdėsite juos įsirengti. Patogumas šioje mažoje erdvėje bus vienas iš svarbiausių kriterijų ir būdų, kaip paversti mažą studentišką kambarėlį jaukiais namais.

Scanpix

Kambaryje turi tvyroti akademinė atmosfera. Vieniems labiau patinka mokytis prie rašomojo stalo, tuo tarpu kitiems ant lovos ar grindų. Nesvarbu, kurią vietą pasirinktumėte, svarbiausia papildomas apšvietimas. Stalinei lempai rinkitės halogenines elektros lemputes. Taip pat prireiks keleto stelažų, kad galėtumėte tvarkingai susidėti užrašus bei knygas. Popierinės dėžės - pigus ir geras pasirinkimas. Jos gali būti sukrautos viena ant kitos, todėl neužims daug vietos, o tai yra svarbiausia, kai erdvės nėra daug.

Kitas svarbus aspektas studento gyvenime - susitikimas su draugais bei atsipalaidavimas. Kambarys gali tapti traukos vieta aukšto draugams. Truputėlis fantazijos, ir jūsų kambarys taps dažnai draugų lankoma vieta. Nesvarbu, ar susirinksite žiūrėti filmo ar surengsite vakarėlį.

Stilingas kambarys

 Nuobodaus kambario pakeitimas asmenine erdve neturi brangiai kainuoti. Prieš keisdami kambarį, apgalvokite, kokius daiktus jau turite ir ką dar galite sau leisti įsigyti.

Išsiaiškinkite savo kambario dydį, kokia įranga bei baldai jau yra. Dažniausiai studentų bendrabučiuose neigiamai žiūrima į žvakes, halogenines elektros lemputes, degias užuolaidas.

Susisiekite su būsimais kambario draugais. Kartu nuspręskite, kaip puošite kambarį. Būkite lankstus ir priimkite kitų nuomonę. Susitarkite su kambariokais, kas kuo pasirūpins ir kas ką atsiveš. Gerbkite vieni kitų nuomones ir neprimetinėkite per prievartą savosios. Kiekvienas savo kampą puoškite taip, kaip patinka, nes tik taip visi bus patenkinti. Gali būti ir taip, kad jiems visai nerūpės kambario interjeras.

Pasidarykite sąrašą daiktų, kurių reikia bei kurių norite ir išdėstykite juos pagal svarbą. Pirmiausia susipirkite reikalingiausius daiktus. Apgalvokite, kokius namų apyvokos reikmenis jau turite (paklodė, kilimas, lempa, televizorius) ir kokius atsiveš kambariokas. Jeigu įmanoma, pasiklauskite vyresnių studentų, kokie daiktai buvo reikalingiausi. Niekada nepirkite nieko skubėdami, pirmiausia įsitikinkite, kas yra geriau, naudingiau ir pigiau.

 Tai gali būti sunku suderinti su kambarioku, tačiau abu (ar visi, keliese teks gyventi) būsite daug laimingesni, jeigu sutarsite. Kai nuspręsite, kokios spalvos norite, naudokite ją visur: patalynei, interjero kambario puošyboje ir detalėse.

Svarbus kiekvieno kambario akcentas - minkšta pagalvė, ant kurios galima būtų padrybsoti. Patogus sėdėjimas yra būtinybė tiek atsipalaidavimui, tiek ir besimokant.

Daugelis buitinių prietaisų parduotuvių siūlo kavos aparatus, skrudintuves ir mažas mikrobangų krosnėles. Surinkti nešvarumams reikės dulkių siurblio, kuris galės būti padėtas nematomoje vietoje. Maža skaitymo lempa su papildoma elektros lempute leis akims pailsėti nuo virš galvos kabančios bendrabučio lempos. Ilgas veidrodis vizualiai padidina kambarį. Kamštinė lenta tiks susikabinti atsiųstoms draugų bei šeimos nuotraukoms, taip pat užrašams bei tvarkaraščiams.

Kai vietos yra mažai, rinkitės vertikalų kambario išplanavimą: pasinaudokite erdve virš durų, langų, lovų ir rašomojo stalo.

Naudingi daiktai, kurių paskirtys yra kelios: pavyzdžiui, plati sofa, kuri nakčiai virstų patogia lova ir po kuria galima būtų susidėti daiktus.

Viską susidėkite į tam skirtas vietas, kad reikalui esant rastumėte, ko jums reikia. Stalčiai ir pintinės - tai nebrangus, greitas sprendimas susidėti knygoms, užrašams, mašinos raktams ir piniginei.

Spalvos

 Prieš dekoruodami kambarį, susigalvokite temą. Padės mėgstamiausios spalvos pasirinkkimas. Populiarios ryškios spalvos, tačiau taip pat tiks ir gelvai žalia, oranžinė, mėlyna ar violetinė. Kad kambarys gerai atrodytų, spalvos ir stilius turi derėti tarpusavyje.

Pasirinkite raštą: rinkdamiesi sofos, užuolaidų, kilimo raštą, lengviau nustatysite, kokių spalvų norite kambariui.

Iš rašto pasirinkite tris pagrindines spalvas: šviesią, vidutinę ir tamsią spalvas, kurios tarnaus pagrindu.

Šviesi, vidutinė, tamsi - nuo to, kaip šias spalvas panaudosite, priklausys, kaip atrodys kambarys.

Šviesi - pagrindas - dažniausiai nuomojami kambariai būna šviesių sienų.

Vidutinė - dideli baldai ir langai - šių daiktų spalvos dera su šviesiomis spalvomis. Vidutinės spalvos baldai „įžemins” kambarį ir suteiks jam pagrindą.

Tamsios spalvos - akcentams; jos paryškins tam tikras daiktų detales.

Baldai

 Nėra jokių griežtų taisyklių, kaip dekoruoti nuomojamą ar bendrabučio kambarį. Didžiausias iššūkis - kambario dydis: viena vertus, bendrabučio kambarį apstatyti baldais lengva, kadangi svarbiausius daiktus gausite kartu su kambariu (rašomasis stalas, spinta, lova). Kita vertus, pasirinkti, kaip konkrečiai statyti baldus,  yra keblu, kadangi turėsite tinkamai apstatyti mažą erdvę. Todėl rinkitės daugiafunkcinius baldus, kurie sutaupys ne tik pinigų, bet ir vietos. Nepirkite sunkių baldų - kuo lengvesnis, tuo geresnis.

Minkšti kubai gali būti sukrauti vienas ant kito ir pastatyti palei sieną. Įvairių spalvų bokštas atrodys patraukliai, o susirinkus draugams, nestokosite sėdimų vietų.

Nusipirkite patvarių dėžių, kadangi neįsivaizduojate, kiek iš tikrųjų daiktų atsivežėte. Jos tarnausne tik  persikraustymo metu, bet vėliau tiks susidėti įvairiems daiktams.

Kaip susidėti daiktus

Kodėl reikalingos dėžės daiktams susidėti? Studentų bendrabučių kambariai yra maži, o norėsite turėti kuo daugiau laisvos vietos.  

Štai keletas variantų, kaip paslėpti daiktus:

  1. daiktus talpinkite vertikaliai. Nusipirkite aukštas neplačias lentynas;
  2. pasinaudokite erdve po lova. Daiktus, kurių dažnai nenaudosite, sandėliuokite po lova:  lagaminus, sezoninius rūbus ir dėžes;
  3. pirkite tik patvarias dėžės;
  4. Drabužinėje kiekvienam daiktui paskirkite vietą, kad greitai susirastumėte, ko jums reikia;
  5. Plastmasiniai kabliukai. Priklijuokite juos prie drabužinės durų, kad galėtumėte pasikabinti chalatą ar megztuką; pakabinkite metalinį laikiklį rankšluosčiams;
  6. Nepamirškite kompiuterio.  Jeigu ketinate naudotis kompiuteriu, nepamirškite skirti jam vietos. Pasistenkite, kad darbo vietoje būtų tinkamas apšvietimas.

Daugelis studentų nėra pertekę pinigais, tačiau gali rasti nebrangių dalykėlių didelėse namų reikmenų parduotuvėse bei padėvėtų daiktų parduotuvėse.

Prieš pertvarkydami kambarį, pirmiausia išsiaiškinkite bendrabučio ar kambario nuomos taisykles. Plakatai - tai būdas įnešti į kambarį individualumo, tačiau jis ne vienintelis. Štai keletas kitų idėjų, kaip galima būtų pagražinti sienas:

  1. rėmeliai šeimos ir draugų nuotraukoms. Nusipirkite ar pasidarykite patys iš matinio ir blizgančio kartono, sagų, karoliukų, kriauklelių ar kitokių niekučių. Galima iš nuotraukų padaryti koliažą ir gražiai įrėminti visas kartu; 
  2. nuotraukoms pakabinti tiks skalbinių virvė (ant sienos ar skersai kambarį);
  3. magnetukai yra ne tik naudingi, bet ir puošnūs niekučiai;
  4. audėklas ant lango ar lovos suteiks kambariui romantikos. Jeigu drabužinė yra be durų, pakabinkite spalvingą užuolaidą arba pastatykite nuotaikingą pertvarą, kurią bus galima panaudoti ir norint atskirti savo kambario dalį kai mokotės arba persirengiant;
  5. apšvietimas gali būti ne tik naudingas, bet ir madingas. Nedideli šviestuvai, įrengti skirtingose kambario vietose, kurs jaukią atmosferą. Baltas apšvietimas papildys bet kokį dekorą. Taip pat įdomiai atrodys įvairių formų spalvoti šviestuvai;
  6. jeigu komoda nereikalinga, tuomet išimkite stalčius ir panaudokite ją kaip lentyną susidėti knygoms, žurnalams ar kitiems daiktams. Ant jos viršaus pastatę televizorių, sutaupysite vietos kambaryje;
  7. neišblunkantys užtiesalai yra įvairių spalvų, lengvai prižiūrimi bei nebrangūs. Užtieskite jais lovą, fotelį ar kėdę.

Patalynė

 Vienas iš reikalingiausių daiktų - šilta antklodė. Be savo tikrosios paskirties, studento lova dažniausiai atlieka dar keletą funkcijų: kavos staliuko, sofos arba mokymosi vietos ir dažniausiai užima daugiausiai vietos kambaryje, todėl svarbu išsirinkti tokią antklodę, kuri tiktų jūsų gyvenimo būdui ir greitai nesusiteptų.  Antklodės pasirinkimas turės įtakos ir spalvoms kambaryje. Ar tai bus pastelinės spalvos? Klasikinės spalvos? Dominuos juoda ir balta? Abipusė, vientisų spalvų antklodė yra puikus pasirinkimas, kadangi ji leis suderinti dvigubai daugiau kompozicinių variantų ir gali būti papuošta daugybe pagalvių, tačiau taip pat žaismingai atrodys ir leopardo raštai, saulėgrąžos ar žvaigždės.

Nepirkite baltos patalinės. Bendrabučio kambaryje studentas praleidžia daug laiko: mokosi, valgo, bendrauja su draugais. Kadangi dažniausiai tokiuose kambariuose nėra daug kėdžių, todėl lova atstos ir sofą. Akivaizdu, kad ji greitai išsiteps, suplyš ir semestro gale turėsite pirkti naują.

Nusipirkite kelis komplektus paklodžių. Kadangi skalbsitės ne dažniau kaip kartą per savaitę ar dvi, jeigu turėsite tik vieną komplektą paklodžių, turėsite miegoti ant nešvarių. Informacija vaikinams: paklodę reikia skalbti dažniau nei vieną kartą per metus. Jeigu tingite, nusipirkite keletą paklodžių komplektų ir reguliariai jas siųskite į namus.

Nusipirkite čiužinį. Patikėkite, čiužinys, kurį rasite savo kambaryje, bus kietas kaip akmuo.

Naudingi patarimai

Aiškus planas, žinojimas, ko reikia ir darna tarp poreikių bei piniginės padės greičiau ir efektyviau įsirengti kambarį.

  • Nėra nieko svarbiau, o ypač studentui, už gerą miegą. Tam pasitarnaus patogus, kokybiškas čiužinys, kurių yra įvairių rūšių: pūkiniai iš plunksnų arba sintetinio pluošto. Jei lova išgulėta, ant čiužinio patieskite minkštą pūkinę antklodę ir mažiausiai dvejas naujas medvilnines paklodes.
  • Studentų bendrabučių kambariai yra liūdnai pagarsėję menku apšvietimu ir fluorescensinėmis lempomis. Reikia nepamiršti, kad geras apšvietimas būtinas, siekiant geresnių rezultatų studijose. Dažnai bendrabučio kambaryje yra įrengtas vienas šviestuvas, kuris turėtų apšviesti visą kambarį. Pirmiausia, jis nebūna pakankamai ryškus ir gerai neapšviečia visų darbinių zonų. Jums reikalingas ir bendras apšvietimas, ir lokalus skaitymui bei rašymui. Įrenkite šviestuvus ant rašamojo stalo bei šalia lovos, kad galėtumėte mokytis keliose vietose. Stalinė lempa nėra brangi, tačiau suteikia patogumo ir jaukumo. Taip pat stalinė lempa yra geras variantas tuomet, kai kambariokas norės miegoti, o jums reikės mokytis. Lempa, statoma ant grindų, apšvies tas vietas, kur ją pastatysite.
  • Besimokant ar besiilsint svarbu yra patogiai atsisėsti. Svarbiausia, kad kėdė ar krėslas turėtų tinkamą atlošą - atramą stuburui, kad nevargtumėte besimokant ar ilsintis.
  • Protingiausias variantas - tinkamai išnaudoti laisvą kambario plotą. Ant durų prikalkite kelis kabliukus, pakabinkite lentynų; nusipirkite keletą krepšių nešvariems skalbiniams, vonios reikmenims sudėti. Taip bus lengviau išlaikyti tvarką.
  • Pasikabinkite kamštinę ar magnetinę lentą ir visur besimėtančios nuotraukas, įvairius raštelius, tvarkaraščius sukabinkite ant jos.
  • Daugelio gyvenamųjų namų grindys, lubos ir sienos yra betoninės, todėl vinį bus labai sunku įkalti; naudokite lipnias pakabas. Sienų dekoravimui panaudokite paveikslų reprodukcijas, nuotraukas, - darykite viską, kad pasijustumėte kaip namuose.
  • Puikus pasirinkimas - didelis veidrodis, kurio kraštus išpuoškite nuotraukomis, bilietais ir atmintinais niekučiais.
  • Nuomojamame kambaryje veikiausiai niekas neleis perdažyti sienų, todėl puiki išeitis yra sumažinti spalvų skaičių iki vienos ar kelių: pagal sienų spalvą derinami patalynė, užuolaidos ir kilimas.
  • Dažniausiai bendrabučių grindys yra šaltos ir išklotos linoleumu, todėl kambariui jaukumo suteiks ir problemą padės išspręsti didžiulis,  geros kokybės kilimas. Jį rinkitės tamsių spalvų, kad nesijaudintumėte dėl dėmių. Žavesio kambariui suteiks spalvotas kilimas.
  • Didžiulės pagalvės puikiai tiks miegojimui, tačiau jas taip pat galima panaudoti, norint paversti lovą į sofą ar gulinėjant ant žemės.

Visą likusį gyvenimą jus lydės praktiški baldai, todėl studento bendrabutis yra ta vieta, kurioje dar galite pakvailioti ir susikurti beprotišką interjerą. Dar spėsite pabūti suaugusiais. Kambario įrengimas gali suteikti daug džiaugsmo.

Rodyk draugams

 Minimalistinis dizainas dažnai priskiriamas moderniam stiliui, tačiau tai netiesa. Minimalizmas - tai savitas požiūris į pasaulį, namus ir jų tvarką. Suprasti minimalistinį stilių galima tik jį kuriant ir juo gyvenant, o įsivaizduoti savo namus sutvarkytus tokiu stiliumi gana sunku. Kitų stilių pagalba namų nuotaika yra sukuriama, tuo tarpu minimalizmas yra tos nuotaikos išraiška ir pasekmė.

Tvarkos oazė

Minimalizmas kaip stilius gimė II-ojo Pasaulinio karo metu ir buvo itin suvaržytas įvairių taisyklių. Šiais laikais minimalistinis stilius akcentuoja tvarką, tačiau nėra toks griežtas, tad randa vis daugiau šalininkų tarp tų, kurie savo namus įsivaizduoja kaip ramybės ir tvarkos oazę beprotiškame pasaulyje.

Nuo ko pradėti

Minimalistinis interjeras nebūtinai yra toks, kuriame vien tik sienos. Tiesiog čia kiekvienas daiktas turi atlikti tam tikrą funkciją, būti reikalingas. Estetiškai itin akcentuojama erdvė, pavyzdžiui, pastatuose yra tik būtinas sienų skaičius. Norint pertvarkyti savo namus minimalistiškai, taip pat reikėtų atsisakyti nereikalingų pertvarų ir sienų, pabrėžti patalpos erdvumą, aiškias linijas, tvarką.

Minimalizmo skeptikai pasakytų, kad taip namai pavirsta dykviete, tačiau netgi jie turėtų pripažinti, kad tvarka ir ramybė namuose nulemia žymiai geresnę gyvenimo kokybę.

Spalvų pasirinkimas

 Dekoruojant minimalistiniu stiliumi, teks atsisakyti daugumos paplitusių standartų. Spalva čia nėra priemonė sukurti dramatiškam efektui. Dažniausiai sienos  būna baltos, tačiau gali būti naudojami kai kurie ramūs atspalviai, pavyzdžiui, žalios ar koralo spalvos. Ši, neutrali, gerai šviesą atspindinčių spalvų paletė padeda išplėsti namų erdvę.

Akcentuojami architektūriniai sprendimai ir interjero aksesuarai bei baldai.

Beje, apklausos parodė, kad daugumai žmonių, kurie, dekoruodami namus, nuolat pasirinkdavo sudėtingas tekstūras, labiausiai patikdavo minimalistinis, santūrus dizainas, kurio anksčiau jie nesiryždavo pasirinkti.

Minimalistinio dekoro tekstūra yra glotni, lygi, tačiau minkšta paliesti. Langai nedengiami užuolaidomis, grindys klojamos nepriekaištingu, iki blizgesio lygiu parketu.  Grindjuostės kuklios, skirtos tik atlikti savo funkciją - uždengti tarpą tarp sienos ir grindų (o ne išsiskirti sudėtingu dizainu).

Virtuvės baldus patartina lakuoti, kad jie nuolat būtų blizgantys ir švarūs, dėl tos pačios priežasties - lengvos priežiūros - populiaru rinktis granito stalviršius. Taigi, minimalistinis dekoras sudėtingų tekstūrų nereikalauja, nebent ten, kur jos atlieka tam tikrą funkciją, pavyzdžiui, gruoblėtos odos baldų apmušalai ar stambių raštų kilimas.
 
Aksesuarai

 Minimalistiniu stiliumi dekoruotuose namuose nėra gausu aksesuarų, kadangi didžiausią efektą daro erdvės ir šviesos žaismas. Čia nereikalingos ir meno dirbinių kolekcijos - geriau pakabinti vieną ar du tikrai gerus darbus, kurie neužgoš kambario.
Siekite aiškių geometrinių figūrų ir asimetriškų linijų. Išryškinkite metalines baldų konstrukcijas, prie jų priderindami solidų metalo dirbinį, arba pabrėžkite kokybišką buitinę techniką, kuri ne tik atlieka savo funkcijas, bet ir puošia kambarį.

 Svarbu aksesuarus atsirinkti labai kruopščiai ir itin taupyti laisvą kambario erdvę, nes baldų ir aksesuarų kokybė ir išvaizda visiškai atsiskleis tik tuomet, kuomet erdvės bus užtektinai.

Interjero dizaino svarba

Remontas ir namų dekoravimas yra didžiausias  galvos skausmas, tačiau tuo pačiu ir malonus užsiėmimas, nes visuomet stengiamasi tobulinti ir gražinti aplinką, kurioje gyvenama. Priemonių ir būdų tam įgyvendinti nuolat gausėjo, tad dabar, dekoruodami savo namus, galime rinktis iš daugybės skirtingų stilių, krypčių, kultūrų ir koncepcijų.
 
 Technologijos ir pažanga ne visuomet lengvai prasiskindavo kelią į mūsų namus. Pavyzdžiui, dabar vonia yra kone pagrindinė ir svarbiausia namų vieta, nors buvo metas, kai buvo aršiai ginčijamasi dėl to, ar galima namuose įrengti kanalizaciją (tas pats pasakytina ir apie elektros prietaisus).

Tačiau vien pažangiomis technologijomis sudėtinga, o gal ir neįmanoma, sukurti jaukių namų. Juk visiems patinka ne tik elektros lempučių, bet ir žvakės šviesa - vieni daiktai mūsų namuose pagerina gyvenimo sąlygas, o kiti pakeičia gyvenimo stilių.

 Namų stiliaus atsiradimą lemia geografinė padėtis, prieinamos dekoravimo priemonės, religija ir kultūra, o namų samprata visame pasaulyje yra ta pati - visi mes gyvename namuose su grindimis, lubomis ir sienomis.

 

468414_interior Minimalistinis interjero stilius

Rodyk draugams

Nepastebejau kitų juslių paaštrėjimo, bet ausys, ypač naktimis, tikrai pradeda dirbti kaip reikiant. Juk mieste jos nuolat užimtos įvairiausiais svarbiais ir nereikšmingais garsais - žmonių balsais, automobilių, muzikos, radijo, tv, kompiuterių fonu, durų trankymu ir t.t. ir pan. Gyvenu ramioje vietoje, bet net ir čia naktimis nėra absoliučiai tylu: pravažiuoja mašinos, supypsi kažkieno automobilio signalizacija, suloja šuo.

Kitas reikalas - nakvynė miške palapinėje. Kasmet per “mindaugines” plaukiame baidarėmis pasirinkta upe, ir tai vienintelės mano nakvynės “laukinėje” gamtoje. Ir keista, kaip benuvargčiau, (o ir kiti), rytą pasišnekame, kaip girdėjome, kad naktį kažkoks gyvūnas tampė žole maišelį su sužvejotomis žuvimis (neapdairiai paliktomis ant žemės) ir triauškino jas…

Keista, kad ir kaip gerai jausčiausi prie laužo, mėgaučiausi gamtovaizdžiu, tyla ir ramybe, - palapinėje, staiga įsivyravus ”mirtinai” tylai, širdis ima daužytis, išgirdus trakštelėjus šakelę ar pliaukštelėjus vandenyje žuviai… Kokie tada nesaugūs psijuntame, be tvorų, signalizacijų, “šarvo” durų :-) Kai  tave nuo menamo įsibrovėlio saugo tik audinys, bet nieko nematai, įsijungia dar ir vaizduotė, įsišėlsta, piešia vaizdus iš matytų siaubo filmų…

Vieną rytą smagiai pasijuokėme iš išgąsčio naktį: šiaip taip užmigus, pažadino pliaukštelėjimas upėje, o atsimerkus suakmenėjau - palapinė buvo apšviesta iš lauko. Iškart nusprendžiau, kad tai iš upės kas nors šviečia, apžiūrinėja “stovyklą”… Maniau, širdis lauk iššoks… Nors prieš miegą išgėriau pora puodelių karšto vyno, kad tik lengviau užmigčiau :-) Po keliolikos (o gal kelių - juk kai baimės akys didelės, laikas prailgsta) sumečiau, kad mėnulis išlindo iš už medžių..

Vis dėlto - kaip išsivalo galva, kaip pailsi….

Rodyk draugams

Geras psichologas klausimą „Kas šeimos galva?” nesunkiai išspręs pagal svetainės interjerą. Paprastai vyras perleidžia rūpesčius, susijusius su namų įrengimu, savo gyvenimo palydovei, o vėliau burba, kai kojos kliūna už nesuskaičiuojamų „smulkmenų”.  Tokiu atveju vyro „šventove”, atskeidžiančia jo pomėgius ir būdą, - tampa jo kabinetas. Žinoma, jei norite pamatyti tikrą „vyrišką charakterį”, įkūnytą interjere, geriausia ieškoti viengungio buto, bet netgi vienintelis kambarys  tėvų namuose gali daug pasakyti apie mylimojo svajones ir idealus.

Šeimininkas

 Patalpoje labkiausiai vertina erdvę, daiktuose - masyvumą ir ilgaamžiškumą, moteryse - mokėjimą klausytis. Iš interjero stilių gali pasirinkti praktiškai bet kurį: nuo klasikos iki minimalizmo.  Bet visur jaučiamas užmojis ir šeimininko ranka. 

Pirmasis vyriško klasikinio interjero požymis - tekstilinių dekoratyvinių detalių minimumas: čia nerasite nertų servetėlių ir kutų ant užuolaidų.

Griežtai klostuotos, romėniškos užuolaidos arba žaliuzės, vienspalvės, kraštutiniu atveju - geometriniu arba abstrakčiu ornamentu, ir jokių rožyčių. Juk kam bereikalingi triukšmo sugerėjai, jeigu svarbiausia svetainės funkcija vyrui - TV ir filmų žiūrėjimas bei muzikos klausymasis (niekas neturi trukdyti akustinei harmonijai).  Dėl tos pačios priežasties nepageidaujamos spintelės žemais tonais virpinamomis stiklo durelėmis ar pietų stalas. Vyras pavalgyti gali ir sėdėdamas ant palangės… 

Gilus krėslas, sofa svečiams, peleninė ant žurnalinio staliuko, baras, prislopinta šviesa - štai melomano rojus. Na dar galima įkalbėti pasitiesti kilimą ilgu pūku - juk taip malonu pereiti juo basomis kojomis, pasijusti, lyg vaikščiotum per žolę… O ir kaimynai bus dėkingi už bet kokią garso izoliaciją. Aišku, kilimą reikia laikas nuo laiko valyti…

 Sienos, žinoma, vienspalvės, apdaila, greičiausiai, faktūrinė. Tai gali būti medinės panelės arba reljefiniai tapetai (žinoma, be jokių gėlyčių). Viena siena gali būti apdailinta kaip akmeninė ar plytinė (galite drąsiai įtarti savo draugą simpatijomis riteriams ir karžygiams). Taigi, tikėtina, kad vakarus leisite laukdama mylimojo, grįžtančio iš eilinio žygio.

Vyriško interjero karalystė - šeimininko kabinetas. Čia aplinka panaši, kaip ir svetainėje, bet centre stovi ne audio aparatūra, o rašomasis stalas su kompiuteriu arba be jo, ir, žinoma, biblioteka. Čia gali stovėti ir nedidelė sofa, skirta įkvėpimo laukimui po sočių pietų. Prieškambaris tokiame bute taip pat vargiai bus išpieštas angeliukais ar perkrautas detalių.

Pedantas

Idealiai švarios grindys prieškambaryje, nė dulkelės knygų lentynose, žvilganti vonia - patikimi požymiai, rodantys, kad šiuose namuose gyvena padantas.Čia galimi stilitiniai kraštutinumai:  minimalizmas pasirenkamas higieniniais sumetimais, o senienos - taupant: kam išlaidauti komodai, jei ir močiutės dar gali pasitarnauti?

  Vonia: paviršiai tviska švara

Virtuvė tokiose namuose - hi tech stiliaus, ir dar pripildyta pačiais naujausiais buitiniais prietaisais. Ženklas, kad čia mėgstama ir mokama gaminti maistą (greičiausiai, dietinį ar vegetarišką - kas nudžiugintų daugumą šiuolaikinių panelių).

  Virtuvėje vyrauja minimalizmas ir hi tech

Kad susidarytas paveikslas apie išrinktąjį būtų visiškai išbaigtas ir teisingas, padės nedidelis išbandymas: pasiskundus kokiu nors nerimtu negalavimu, per keletą  minučių bus profesionaliai suteikta pirmoji pagalba. O ir vaistinėlė ne kažkur batų dėžėje, ir buteliukai, flakonėliai bei dėžutės išrikiuoti tvarkingai. Psichologai pasakytų, kad dažniausiai šis pedantas save laiko bebaimiu bei nepriekaištingu, tačiau reikia paminėti, kad bijosi skersvėjų, traumų ir infekcijų, todėl nepavargsta aplinkiniams priekaištauti dėl nešvaros ir neatsargumo. Kita vertus, toks riteris - geresnis už bet kokią slaugę..

Keliautojas

 Visiška priešingybė pedantui. Keliautojas nepaskęsta daiktų chaose tik todėl, kad kažkas, vedamas humaniškų paskatų, sutvarko jo namus. Pririšti jį prie kokio nors konkretaus stiliaus nelengva: viskas priklauso nuo to, kur šiuo metu nukreiptas jo svajonių ir veržimosi vektorius. Į tolimas egzotiškas šalis? Tada rasite tą patvirtinančių „įkalčių”: afrikietiškų kaukių ir totemų, Вudos statulėlių arba drakonų, išpieštų ant šilko…  Tai gali būti ir trokštamos aplankyti šalies vėliava, žemėlapis ar fotografijos, burlaivių modeliai ir knygos, žurnalai apie keliones - viskas išduoda azartišką keliautoją.

  Namus puošia suvenyrai iš kelionių

Paklausinėkite jo apie keliones - pamatysite, kaip užsidegs jo akys. Pasiteiraukite, kodėl teka čiaupas - pokalbio tema jį greit atšaldys. Jei klausinėsite nuolat - atšals ir nuo Jūsų. Juk visi ieško bendraminčių. Jei nebijote imtis visų buities darbų naštos, rizikuokite.

Artistas

Štai ką sunku atpažinti pagal inrerjerą: juk keisti ir matuotis kaukes - jo antroji natūra. Viskas priklauso nuo to, kokioje grupėje šiuo metu jis nori įsitvirtinti ir kam padaryti įspūdį. Bohemiška stilių, formų ir spalvų sintezė? O gal nepriekaištinga klasika? Underground‘o gerbėjas?

  

Interjero stilių galima pakeisti, papildžius kitam stiliui būdingomis detalėmis 

Viena, kas išduoda nesugaunamąjį avantiūristą - veidrodis, ir dažnai ne vienas: svarbu pasitikrinti, ar atvaizdas dera su vidaus nusistatymu. Vis dėlto, net ir veidrodis gali būti paslėptas spintoje arba po juodu poliruotu paviršiumi ar panaudotas vidaus apdailai. Jam labiau prie širdies triukšmingos kompanijos, nei nuoširdūs ilgi pokalbiai.

  Veidrodis - būtinybė ir namų puošmena

Štai tiek pastebėjimų. Nereikėtų pasiduoti stereotipų įtakai ir visus vyrus skirstyti į keletą grupių. Mes skirtingi, todėl ir įdomūs.

Rodyk draugams

Viengungio studija. Jaunos moters studija. Jaunos šeimos studija

 Buto - studijos įrengimas yra vienas iš patalpų sujungimo variantų. Neretai vienišiems jauniems žmonėms ar jaunoms šeimoms tenka gyventi nedideliame vieno kambario bute. Todėl reikėtų pasirinkti patį patogiausią ir racionaliausią buto ploto išnaudojimo variantą, kuris užtikrintų, kad visi gyvenimiški procesai vyktų normaliai, be trikdžių.

Šiame straipsnyje peržvelgsime keletą vieno kambario buto paskirties variantų:

  • Viengungio studija;
  • Jaunos moters studija;
  • Jaunos šeimos studija.

Viengungio studija. Tokio buto vienintelis kambarys gali atlikti ir miegamojo, ir svetainės, ir net kabineto funkcijas. Kuriant tokią studiją, galima tiesiog atsisakyti standartinės lovos, ją pakeičiant tachta arba išskleidžiama sofa. Tokiu būdu, panaudojant vieną ir tą patį baldų komplektą, atsiras galimybė sukurti atskiras poilsio, bendravimo ir miego zonas. Šiuo atveju, kabinetą nuo svetainės - miegamojo būtų geriausia atskirti stelažo ar kilnojamos sienelės pagalba.

Stelažas - dekoratyvus ir lengvas būdas atskirti būsto zonoms

Dar viena galimybė - sukurti transformuojamą vietą miegojimui (atlenkiama lova, lova, paslėpta podiume). Panaudojus minimalų papildomų baldų kiekį, tokia svetainė - miegamasis derės su kabinetu, kurio zoną galima apibrėžti naudojant skirtingas grindų dangų faktūras ir spalvas. Puikiai tiks pakabinamos lubų konstrukcijos, kuriose būtų sumontuotas zoninis apšvietimas.

Stacionarios ištraukiamos sienelės padės įgyvendinti konstruktyvų miegamosios zonos atskyrimą. Šiuo atveju, miegamoji zona pilnai yra atskiriama nuo svetainės - kabineto, ir taip lieka nematoma atėjusiems į jūsų namus svečiams. Toks sprendimas tinka ir kitų zonų atskyrimui.

Šioje situacijoje visiškai pateisinamas tradicinis virtuvės ir valgomojo sujungimas - tikrai ne kiekvienas vyras mėgaujasi valgio gaminimu. Darbinė virtuvės erdvė gali būti sumažinta iki minimumo, o tai leis padidinti valgomojo zoną, ten įrengiant barą.

Jaunos moters studija. Esamų patalpų išdėstymas ir panaudojimas šiuo atveju gali būti visiškai kitoks. Kambarys yra naudojamas kaip miegamasis, sujungtas su kabinetu. Plačiau reikėtų pakalbėti apie drabužinės įrengimą.

 Visuomenėje yra susidariusi nuomonė, kad atskira drabužinė - tai didelių butų prerogatyva. Tačiau tai ne visai tiesa. Netgi mažame kambario - studijos plote galima, ir netgi būtina surasti vietą tokios patalpos įrengimui. Ploto praradimas (apie 3 kv.m.) bus kompensuotas tuo, kad bute nebereikės spintų, komodos, lentynų ir t.t. Dažnai mažos kvadratūros butuose yra mažytis sandėliukas („tamsus kambarėlis”) arba niša; būtent juose ir geriausia įrengti drabužinę. Prie vienos (dažniausiai šalia durų) tokio sandėliuko sienos iš vidaus galima įrengti atviras lentynas, skirtas daiktų ir batų laikymui (tik atkreipkite dėmesį į duris: jos neturi atsidaryti į visų). Niša neturi ketvirtosios sienos, todėl reikės ją pastatyti. Šiam tikslui galima panaudoti visiems žinomą medžiagą - gipso kartoną, montuojamą ant karkaso. Karkasą geriausia daryti iš medžio, nes reikės įstatyti durų staktą. Beje, statant tokią sieną, nebūtina daryti ją tiesią: atsižvelgiant į interjerą, galima jai suteikti ir sudėtingesnę konfigūraciją, arba panaudoti ištraukiamą erdvių skirstymo į zonas konstrukciją.

Laisvus sienų plotelius, ant kurių nėra lentynų, galima panaudoti veidrodžiams pakabinti, - jie ne tiks suteiks galimybę matyti save visu ūgiu, bet ir vizualiai padidins patalpėlę (protingai panaudojus apšvietimą, patalpa „prasiplės” dar labiau). Veidrodžiui pakabinti tiks ir vidinė durų pusė. 

 O jei virtuvė yra sujunta su kambariu, joje reikės atskirti virtuvę, svetainę ir valgomąjį. Bendravimo ir poilsio zonų atskyrimui galima panaudoti stalą - transformerį, kuris iš žurnalinio staliuko gali pavirsti pietų stalu. Iš minkštų baldų priimtinausias variantas yra kampinė sofa su pufais.

Tokią virtuvę - svetainę nuo darbo zonos geriausia atskirti baldais, lengvu be galinės sienelės stelažu arba baru, o virtuvės ir valgomojo erdvę sujungti panaudojant salos arba palei lygiagrečias sienas įrengtos virtuvės apstatymo stilių. Tokiu būdu pietų stalas vienu metu yra ir papildomas maisto gaminimo zonos darbinis paviršius. Tada poilsio ir bendravimo zona beveik niekuo nesiskiria nuo klasikinio varianto. Atviras stelažas, baras padės padidinti erdves, kita vertus, skirtingose zonose pakeitus grindų dangos lygį, spalvą ar faktūrą taip pat suteiks butui daugiau erdvės.

Baldų ir grindų dangos pagalba atskiriama virtuvė, darbo vieta ir svetainė

Jaunos šeimos studija. Vieno kambario buto interjero kūrimo užduotis tampa šiek tiek sudėtingesnė, kai tokiame bute gyvena du arba trys žmonės (jauna pora arba šeima, turinti vaikutį). Jauni sutuoktiniai, aptardami buto apstatymo ir erdvių paskirstymo prioritetus, ne visada randa kompromisą. Todėl, kuriant tokią studiją,  galima pasinaudoti tiek pirma, tiek ir antra aukščiau išdėstyta kambario erdvių funkcijų paskirstymo schema.

Atsiradus mažyliui, vieno kambario butas tampa per ankštas. Todėl teks šiek tiek sumažinti savo gyvenamąsias erdves, kad būtų galima mažyliui suteikti ir jam reikalingos vietos. Tokiu atveju, kaip bebūtų keista, vieno kambario butas pakankamai lengvai gali būti transformuojamas į jaukų būstą, turintį beveik atskirą vaiko kambarį. Tam sukurti galima panaudoti kilnojamą sienelę. Šiek tiek padidintunus nišą, joje kuo puikiausiai galima sutalpinti mažylio lovytę, o nakčiai sienelę laikyti suskleistą: tai leis tėvams matyti, kas vyksta naujagimio „kambarėlyje”. Dienos metu pertvarą galima išskleisti, taip atskiriant poilsio zoną, ir tuo pačiu mažyliui suteikti galimybę p

Rodyk draugams

Eilinį kartą besiruošdama plaukti baidarėmis, susidūriau su problemėle, kad nėra lengva internete rasti reikalingų stovyklavimui daiktų sąrašą. Na, kad ko nors svarbaus nepamirščiau. Kažkada pernai ar užpernai buvau radusi kažką tinkamo, bet šiemet nepavyko. Susidariau savo, dalinuosi, gal kam pravers. Jei turėsite pasiūlymų, kuo galima jį papildyti, rašykite :-)

Pasiruošimas yra labai svarbus bet kokiam nuotykiui gamtoje: turint būtinus daiktus ir įrankius, stovyklavimas gali tapti daug malonesne ir sėkmingesne patirtimi. Reikalingų daiktų sąrašas - puikus įrankis, padėsiantis organizuojant iškylą. Jis padeda išvengti sumaišties bet kaip pakuojantis daiktus. Sąrašo ilgis priklauso nuo stovyklavimo pobūdžio, laiko, vietos, kompanijos dydžio.  Taigi, priklausomai nuo šių faktorių, sąrašą galima sutrumpinti arba papildyti.

     

 

Pastogė

  • Palapinė
  • Kilimėliai
  • Papildomi kuoleliai
  • Brezentas
  • Kirvis

Miegui

  • Miegmaišiai
  • Pledai
  • Pagalvės
  • Pripučiamas čiužinys/kilimėlis
  • Pompa pripūtimui (kompresorius)
     

Maisto gaminimui

  • Termosas
  • Rėtis
  • Primusas
  • Peilis
  • Degtukai/žiebtuvėlis
  • Iešmai
  • Grilis
  • Laikraščiai prakuroms
  • Pjautymo lentelė
  • Sulankstomas stalas
  • Maišeliai maitui
  • Indai
  • Servetėlės
  • Įrankiai
  • Prieskoniai, cukrus
  • Stiklinės,puodeliai
  • Bulvių skustukas
  • Aliuminio folija
  • Popieriniai rankšluosčiai
  • Šiukšlių maišai
  • Indų ploviklis 
  • Aliejus 
  • Indeliai maistui  

Rūbai

  • Sportbačiai, guminiai batai
  • Džinsai
  • Šortai
  • Marškinėliai
  • Kojinės (+ papildomos poros)
  • Kepurėlė
  • Skarelė
  • Megztinis/ bliuzonas
  • Apatiniai
  • Naktiniai (?)
  • Lietpaltis
  • Maudymosi kostiumas, rankšluostis
  • Maišelis skalbiniams

Higienos reikmenys

  • Rankšluosčiai
  • Muilas, šampūnas
  • Dantų pasta, šepetėlis
  • Dezodorantas
  • Šukos
  • Skutimosi reikmenys
  • Higieniniai paketai
  • Tualetinis popierius

 
Įvairūs

  • Vaistinėlė
  • Šlepetės
  • Akiniai nuo saulės
  • Prožektorius
  • Baterijos prožektoriui
  • Kompasas/GPS
  • Apsauga nuo vabzdžių
  • Apsauginis kremas nuo saulės
  • Vandens filtrai
  • Fotoaparatas/vaizdo kamera
  • Knygos/ žurnalai
  • Žvakės
  • Žemėlapiai
  • Įvairūs įrankiai
  • Žvejybos įranga
  • Radijas
  • Gitara
  • Kėdės
  • Hamakas
  • Kabykla/ džiovykla
  • Žibintuvėlis
  • Kišeninis peilis
  • Žiūronai
  • Virvės
  • Gertuvė
  • Kortos
  • Lipni juosta
  • Mobiliojo telefono kroviklis
  • Dviračiai
  • Pirštinės guminės
  • Skėtis nuo saulės, lietaus
  • Šluostės
  • Gesintuvas
  • Žirklės
  • Laikrodis

    Arba trumpai: Pasiimti su savimi:  

    1. Pinigai (laikomi ne vienoje vietoje, kelionei grįžti patikimai saugomi atskirai.) Einamieji pinigai piniginėje ir patikimoje (užsegamoje) kišenėje.
    2. Miegmaišiai, pledas ir pripučiamas čiužinys.
    3. Apranga sportinė (ilgos kelnės, bliuzonai)
    4. Sportiniai bateliai.
    5. Apatiniai pasikeisti, 2 poros atsarginių kojinių.
    6. Nuo lietaus striukė, lietpaltis ar lietsargis.
    7. Šiltas megztinis. (Jį įdėti į neperšlampamą maišelį)
    8. Rankšluostis ir tualetiniai reikmenys.
    9.  Maudymukai.
    10. Rankšluosčiai.
    11. Dubenėlis, puodukas (nedūžtami) ir ŠAUKŠTAS.
    12. Sumuštiniai.
    13. Peilis.
    14. Sriubų 3-4 pakelius.
    15. Knyga, žaidimas, fotoaparatas.
    16. Popieriniai rankšluosčiai, tualetinis popierius.
    17. Meškerės
    18. Primusas
    19. Prožektorius
    20. Degtukai, degus skystis
    21. Kirvis
    22. Vaistinėlė
    23. Šiukšlių maišai
    24. Purškalas nuo uodų

    Kam nors papasakokite apie savo planus, kur ketinate vykti ir kada ketinate grįžti.

    Smagaus iškylavimo.

    Vetyta metyta

Rodyk draugams

Nekilnojamojo turto ekspertai sutinka, kad NT bumas Lietuvoje jau praėjo ir aukso laikai būsto pardavėjams ir perpardavėjams vargu ar besugrįš. Bent jau tokie, kokie buvo 2005 m., kai būsto kainos dvigubėjo tiesiog akyse. Dabar NT vystytojai susiduria nebe su eilėmis norinčių pirkti ir graibstančių net ne pačius būstus, o tik projektus popieriuje, o su galvosūkiu, kaip tuos pristatytus butus parduoti ir atsiskaityti su bankais ir medžiagų tiekėjais. Rinkoje vyrauja laukimas: nebe „ar kris butų kainos”, o „kiek kris” ir kiek ilgai tokia situacija išsilaikys. Visuotinai pripažįstama, kad tokią padėtį lėmė ne tik sugriežtintos bankų paskolų išdavimo sąlygos ir augančios palūkanos, bet ir mažėjanti potencialių pirkėjų perkamoji galia.

Būsto kainų augimo lenktynėse dabar vieną iš pirmaujančių vietų užima Rusijos sostinė. Butai Maskvoje pervertinti vidutiniškai 30-40 proc. Investuotojai iš visų Rusijos kampelių skuba prisidėti prie sostinės būstų kvadratinių metrų statybos ir taip atsiriekti sau pelno pyrago dalį. Kita vertus, strategija, pagrįsta investicijomis perpardavimo tikslu, veikia tik tol, kol yra kam perparduoti.

Galutiniam pirkėjui, gaunančiam vidutines pajamas, būsto Maskvoje įsigijimas darosi vis sunkiau prieinamas, ir kažkuriuo momentu piramidė gali griūti, nes neįmanomas begalinis brangimas - vieną dieną pasiekimas taškas, kai pirkėjas nebeišgali pirkti. Per pusmetį nuo praėjusių metų pradžios iki birželio mėnesio butai Rusijos sostinėje  pabrango vidutiniškai 57 proc., o nuo 1997 m. iki 2006 m. kvadratinio metro kainos augimas sudarė 180 proc. Per pastaruosius dvylika mėnesių Maskvos butai pabrango 86 proc., - augimas, darantis įspūdį net ir neprofesionalui. Tuo tarpu pagal būstų kainų ir gyventojų gaunamų pajamų santykį Maskva tapo pačia brangiausia pasaulio sostine.

Mažai kas susimąsto, kad strategija, pagrįsta investicijomis perpardavimo tikslu, veikia tol, kol yra kam parduoti superkamus aktyvus, t.y., kol yra paklausa ir galutinis pirkėjas įstengia sumokėti prašomą kainą. Jeigu grandinės pabaigoje paklausa sumažėja (kas nutiko ne tik Vilniuje, Lietuvoje, bet ir visose Baltijos valstybėse), nes pajamos neleidžia įsigyti pageidaujamo aktyvo, visa piramidė griūva, ir griūva tuo greičiau, kuo daugiau į ją įdėta skolintų lėšų.

Kad nekilnojamojo turto rinka neegzistuoja atskirai nuo šalies ekonominės situacijos, rodo pasaulinė patirtis.

Svetimos pamokos

Pasaulinė patirtis liudija: bet koks per didelis augimas anksčiau ar vėliau sąlygoja krachą. 1970 - 2001 m. keturiolikoje pasaulio šalių buvo stebima dvidešimt NT rinkų krizių atvejų. Realios namų kainos krito vidutiniškai 30 proc., kas provokavo ekonomikos recesiją. Neretai stimulu krizės NT rinkoje pradžiai būdavo fondų biržų akcijų kainų kritimas. Žymiausias pastarųjų dešimtmečių pavyzdys - Japonijos rinka (būsto kainos nuo piko 1999 m. rodiklių sumažėjo iki 40 proc. 2005 m.), susijusi su bankų krize (bankų balansuose susikaupė milžiniškos nesugrąžintų nekilnojamojo turto kreditų sumos) ir ilgalaike ekonomikos stagnacija. Hong Konge Azijos krizės metu krito ir fondų rinka, ir NT rinka. Nekilnojamojo turto kainos 2005 m. pirmą ketvirtį buvo 43 proc. žemesnės, nei 1997 m. pirmąjį ketvirtį.

Pirmoji nekilnojamojo turto rinkos krizė ištiko JAV Floridos valstiją 1926 m. Nuo 1920 m. pradžios ši valstija, išsidėsčiusi Atlanto vandenyno pakrantėje, labai išpopuliarėjo tarp nekilnojamojo turto pirkėjų. Kainos pradėjo augti įspūdingais tempais: vien per 1925 m. namo Floridoje kaina padidėjo keturis kartus. 99 proc. Floridos gyventojų buvo arba investuotojai, arba prekiautojai nekilnojamuoju turtu. 1926 m. pradžioje kainos pasiekė maksimumą: naujų rinkos dalyvių nebeatvyko, o senieji nusprendė, kad laikas parduoti savo namus. Taip per keletą mėnesių nukritusios kainos pasiekė 1923 m. lygį. NT rinkos krizės krečiamos valstijos neaplenkė ir gamtos stichija: investuotojų nuostolius padidino 1926 m. rugsėjį Floridą užgriuvęs uraganas, sugriovęs apie 13 000 statinių.

Sekančios krizės buvo sistemingos ir palietė kitus ekonomikos sektorius. 1929-1933 m. JAV ištiko Didžioji Depresija. Pirmoji 1929 m. spalio 21 d. („Juodasis antradienis”) krito fondų birža, vėliau pasekė ir nekilnojamojo turto rinka. Visose pramonės šakose (kaip ir NT) atsirado produkcijos pertekliaus krizė. 1930 m. kovą nekilnojamojo turto kainos ėmė sparčiai kristi. Bankai, kurie dėl masinio kreditų nemokėjimo vos laikėsi, už paskutinius pinigus pradėjo supirkinėti atpigusį nekilnojamąjį turtą. To pasekmė - didžiulė bankų krizė, kurios metu bankrutavo penktadalis šalies bankų (apie 6 000). JAV vyriausybei pavyko pasiekti pagerėjimą NT rinkoje 1932 m., priėmus hipotekos kreditavimo vystymo programą.

1987 m. JAV ištiko dar viena krizė. Pirmoji, kaip įprasta, 1987 m. spalio 19 d. krito fondų birža („Juodasis pirmadienis”). Krizės pasekmė - nekilnojamojo turto kainos krito 40-45 proc., pasiekusios 1960 m. pabaigos lygį. Išeiti iš NT krizės netyčia padėjo Japonija, 1985 - 1992 m. investavusi į JAV nekilnojamąjį turtą apie 75 milijardus JAV dolerių.

Investicijų į JAV nekilnojamąjį turtą šuolis 1990 m. lėmė pačios Japonijos krizę: bankų balansuose susikaupė didžiulis kreditų JAV nekilnojamojo turto pirkimui kiekis. Nekilnojamojo turto kainos Japonijoje per trumpą laikotarpį krito beveik 50 proc. Tik metų pabaigoje šalies rinka ėmė atsigauti nuo krizės pasekmių, Japonijos vyriausybei  ėmusis ryžtingų žingsnių  bankinių operacijų reguliavime.

1990 m. visas pramonės šakas apimanti krizė ištiko Švediją. Antroje 1980 m. pusėje nekilnojamos nuosavybės kainos išaugo dvigubai. 1990 m. pradžioje Švedija patyrė nekilnojamojo turto burbulo sprogimą, po kurio smuko finansinės institucijos, bankrutavo daugelis įmonių, smarkiai pagausėjo bedarbių. Nedarbingumas nuo 1,6 proc. 1993 m. išaugo iki 12 proc. Tai buvo pirmoji nuo 1930 m. sisteminė bankų krizė modernioje vakarų valstybėje. Stagnacija sukaustė Švediją trejiems metams. Daugybė naujų skolų užgriuvo perpildytą nekilnojamo turto rinką. Pirmiausia problemos užklupo į šią rinką investavusias įmones. Dauguma šių įmonių priklausė dominuojantiems Švedijos bankams. 1992 m. gruodį didžiausios šalies finansinės institucijos pirmąkart per šešiasdešimt metų atsidūrė ant bankroto slenksčio. 1991 - 1993 m. komercinių pastatų kainos nukrito 20-25 proc. Dėl NT paklausos sumažėjimo ir kreditų nemokėjimo bankrutavo bendrovė Nykeln, viena iš didžiausių šalies finansinių kompanijų. Susidoroti su krize padėjo ekonomikos liberalizavimas ir vidaus kapitalo pritraukimas. Bijodama, kad bankinis sektorius sužlugdys ekonomiką, 1992 m. Švedijos valdžia išleido įsaką, reguliuojantį visų bankų įsipareigojimus. Taip buvo siekiama apsaugoti investuotojus nuo nuostolių, tačiau norint išvengti rizikingų finansinių ėjimų ateityje, buvo nuskriausti akcininkai: už bankų gelbėjimą mokesčių mokėtojų pinigais valdžia gavo dalį akcijų jau esamų savininkų sąskaita. Staigi valdžios reakcija į problemą buvo viena iš greito pagerėjimo priežasčių: 1994-1995 m. ekonomikos augimas siekė beveik 4 proc., o 1996 m. ekonominės krizės pėdsakų nebeliko.

Užtikrinti švedų veiksmai krizės metu sulaukė ekonomistų liaupsių. Švedijos patirtimi buvo pasinaudota sprendžiant Azijos šalių krizę 1990 m.

Pačiu žymiausiu rinkos kritimu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų laikoma 1997-1998 m. Azijos finansinė krizė. 1997 m. liepą Tailando, Indonezijos, Filipinų ir Malaizijos valiutos nuvertėjo 30-40 proc. Spalį krizė pasiekė ir Hong Kongą: vietos valiuta atsilaikė, bet krito fondų ir NT rinkos, buvusios orientyru kaimyninėms šalims. Visame regione nekilnojamojo turto kainos nukrito 35-45 proc., išprovokuodamos bankinių sistemų krizę, apėmusią visą pietryčių Aziją, Pietų Korėją ir Japoniją. Visose šalyse buvo įvesta biudžetinė ekonomika ir pabrangintas paskolų finansavimas.

1998 m. rugpjūčio 18 d. Azijos krizė pasiekė ir Rusiją. Per keletą dienų nuvertėjo vietinė valiuta - rublis, krito fondų birža ir bankų sektorius. NT rinka išsilaikė iki 1999 m. balandžio. Gyventojų perkamosios galios sumažėjimas sąlygojo būsto kainų kritimą 1999 m. balandžio - rugpjūčio mėnesiais apie 50 proc. (pvz., 1998 m. vieno kambario butas Sankt - Peterburge kainavo 22 tūkstančius JAV dolerių (48 tūkstančius litų), o 1999 m. - jau tik 11 tūkstančių JAV dolerių (24 tūkstančius litų)). Toks ilgas laiko tarpas nuo didelės ekonominės krizės pradžios iki NT kainų kritimo aiškinamas tuo, kad Rusijoje tuo laiku nebuvo plačiai paplitęs NT pirkimas bankų kreditavimu, o fondų rinkoje NT sektoriaus dalyvavimas buvo minimalus.

JAV šiandien

Švedijos epizodinė krizė labai panaši į šiuo metu finansiškai dūstančių JAV padėtį. JAV taip pat kenčia dėl su bankais glaudžiai susijusių finansinių institucijų, kurios per daug atlaidžiai tvarkė paskolų dalybas. Artėjantis finansinis fiasko buvo seniai savo eilės laukiantis reiškinys ir Švedijoje, ir dabar JAV. Visapusiškai nepasvertos kreditų teikimo sistemos 1985 metais į Švedijos bankus priviliojo daugybę naujų klientų. Nei bankai, nei valdžia tinkamai neįvertino šio antplūdžio, todėl buvo užklupti nepasiruošę. Kita vertus, JAV padėtis daug švelnesnė nei ta, kurią išgyveno švedai. Be to, skirtingai nuo Japonijos, skandinavai gan greitai vėl atsistojo ant kojų.

Ieškodami priemonių didžiausiai ekonominei krizei nuo 1930-ųjų Didžiosios Depresijos spręsti, JAV valdininkai dairosi į Švedijos patirtį kovojant su kritine bankininkystės padėtimi. Deja, manoma, kad Švedijos ekonominės krizės sprendimo būdai sunkiai pritaptų Junginėse Valstijose. Švedai panaudojo didelę dalį mokesčių mokėtojų pinigų nukentėjusių bankų atgaivinimui. Ekonomistų teigimu, Švedijos valdžia kapitalizavo mokesčių sistemą. Švedijos įstatymų leidėjai įkūrė Bank Support Authority, kuri pirmininkavo atkuriant nukentėjusį bankų sektorių. Ši institucija buvo įpareigota drauge su valdžia vertinti ir reguliuoti paskolų judėjimą, taip pat nubrėžti ribą tarp jau neatgaivinamų institucijų ir tų, kurios gali vėl suklestėti. Pasmerktosios buvo parduotos arba integruotos į stipresnes įmones, o sveikos ir stiprios atgaivintos valdžios ir privačių sektorių lėšomis.

Net jei švedų patirtis galėtų būti naudinga Jungtinėms valstijoms, tai nėra pigus metodas. Švedijai jis kainavo apie 6 proc. metinių biudžeto įplaukų. Analogiška suma šiandienos Valstijoms būtų 850 milijardų dolerių. Švedijos atveju tai buvo pasiekta vadovaujant globaliai mąstančiai valdžiai, o tai sunkiai įsivaizduojamas reiškinys Amerikos kongrese prezidento rinkimų metais.

JAV Finansų Ministerijos atstovas Brookly’as McLaughlin’as nemano, kad būtų galima Švedijos patirtį pritaikyti Amerikos krizės sprendimui. Pagrindinis skirtumas tarp Švedijos ir JAV krizių scenarijų yra tas, kad Švedija yra maža šalis. Jos metinis ekonominis našumas lygus dešimties dienų Amerikos ekonominei veiklai. Be to, šiandieninės Amerikos finansinės problemos yra ypatingai sudėtingos, krizė neapsiriboja vien tik bankus smaugiančiomis paskolomis: dešimtajame dešimtmetyje neegzistavusios paskolų apsaugos funkcijos ir užstatų įpareigojimai šiandien yra labai svarbūs.

Švedijos atveju, valdžiai priklausė 22 proc. bankų sistemos. Kai krizė atslūgo ir bankai vėl ėmė dirbti pelningai, mokesčių mokėtojai gavo savo dalį.

Ekspertų manymu, Amerikos problemos sprendimas atsieis mažiausiai tiek, kiek tai kainavo Švedijai. O gal net daugiau.

Rodyk draugams

Draugai

Norintiems išmokti vairuoti

Žvejams

...

free counters

Jei reikia padangų

 

Liepa 2009
P A T K P Š S
    Rgp »
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031