header image
 

Vitražas: Kaip pasidaryti savarankiškai

Vitražas (lot. vitrum - ’stiklas’ > pr. vitrage dekoratyvinis langų stiklas) - dekoratyvinės dailės rūšis, dailės kūrinys iš spalvoto stiklo, įstatomas į langą, duris arba įtaisomas eksterjero ar interjero sienoje. Atskiri skirtingų kontūrų spalvoti stiklai sutvirtinami tarpusavyje švino juostelėmis. (šaltinis: vikipedia.org.).

Peržvelkime vitražų gamybos technologijas

Bet kuri iš jų prasideda nuo vitražo paveikslėlio parinkimo. Renkantis paveikslėlį, būtina blaiviai įvertinti jo realizavimo vitraže galimybę.

Pagrindiniai sunkumai - tai ribotas spalvų rinkinys (vargu ar daugiau nei keletas dešimčių) ir smulkių detalių atkūrimas. Po to, kai atmesime smulkias detales, paveikslėlis negali prarasti savo grožio. Laimei, šiuolaikinės kompiuterinės priemonės leidžia greitai ir tiksliai parodyti, kaip atrodys vitražas, pagamintas pagal vieną ar kitą paveikslėlį. Jos taip pat suteikia galimybę greitai pasidaryti šabloną, pagal kurį bus daromas vitražas. Būsimo vitražo šablonas ant popieriaus paprastai daromas 1:1 masteliu. Šablonas gali būti spalvotas ir juodai-baltas. Šablono paskirtis - pažymėti vitražo elementų ribas. Iš esmės, šie elementai ir sukuria išorinį vitražo vaizdą.

Tiffany stiliaus lempa

Gaminant vitražą, svarbu nustatyti jo paskirtį ir būsimo montavimo vietą. Juk vitražas gali turėti tiek vienpusį, tiek ir dvipusį kontūro padengimą. Dvipusio vitražo pagaminimas, savaime suprantama, yra dukart sudėtingesnis, nes visą darbą reikia atlikti 2 kartus, paveikslėlį kuriant iš abiejų stiklo pusių (aišku, veidrodinių). Toks vitražas atrodo beveik kaip tikras, ir neturi dirbinės išvaizdos. Todėl ten, kur vitražas žiūrovui yra matomas iš abiejų pusių (duryse, verandoje, širmose), reikia daryti tik dvipusius vitražus. Ten, kur vitražas žiūrovams visada bus matomas tik iš vienos pusės (aukštai įrengtas langas, niša sienoje, su įrengtu apšvietimu), galima daryti ir vienpusį. Kontūrų reljefas turi būti nukreiptas į žiūrovus.

Dažniausiai būtent elementų ribų (kontūro) sukūrimo technika ir suteikia vitražui vaizdą. Todėl, po to, kai kontūras yra pabaigtas, seka stiklo dažymo procesas, o jis yra beveik vienodas visiems vitražų imitacijų tipams. Imitaciniai vitražai beveik visada daromi iš vientiso, vieno stiklo lapo. Tačiau peržiūrėkime skirtingus vitražo elementų kontūro sukūrimo būdus.

Vitražai mediniais elementų kontūrais

Tai pakankamai originalūs vitražai, kuriuose pavaizduoti dažniausiai be siužeto, abstraktūs paveikslai arba paprasti paveikslėliai gamtos tema. Dažnai tai tiesiog labai šakoto medžio kontūras, su uždažytais stiklo ploteliais tarp šakų. Atrodo labai dekoratyviai, ypač verandose ir medinėse duryse. Kontūras paprastai tonuotas rėmo, į kurį įstatytas vitražas, spalva. Vitražo elementai stambūs ir jų tik keletas. Tikrai įspūdingi specialiai pagaminti rėmai.

Jei nesusižavėsite elementų gausa, tokį kontūrą padaryti nėra sudėtinga. Reikia surasti labai šakotą medžio dalį ir išrinkus plokštumą, kurioje yra dauguma šakelių, atsargiai perpjauti medieną išilgai, taip, kad susidarytų dvi kamieno pusės. Šakelės, kurių nėra pjūvio plokštumoje, arba pašalinamos, arba perkeliamos į pjūvio plokštumą, užpildant tuščias vietas. Mediena šlifuojama, tonuojama ir priklijuojama prie stiklo. Galima naudoti kanceliarinius klijus (skystą stiklą) arba momentinius klijus, kurių pagrindas cianokrilitas (parduodami mažomis tubelėmis, ūkinių prekių parduotuvėse).

Antro medinių kontūrų gamybos būdo pagrindas yra mažų kreivų šakelių arba medžio šaknų dalių naudojimas. Naudojant verdantį vandenį arba statybinį feną ar garo generatorių, galima pačiam sukreivinti šakeles. Šiam reikalui yra daroma lenta - šablonas, joje įkalamos vinys. Šakelė keletą minučių mirkoma verdančiame vandenyje, o po to pritvirtinama prie šablono, kaip reikia lenkiant ją tarp įkaltų vinių ir išdžiovinama. Taip galima gauti pačius keisčiausius kontūrus, o jų pagalba sukurti jau ir siužetą turinčius smulkių detalių vitražus. Būtent jie ir atrodo žaviausiai.

„Tikro” vitražo su švininiais kontūrais imitacija

Tokio vitražo, ypač jei jis dvipusis, kokybiškai nuspalvintu stiklu, beveik neįmanoma atskirti nuo tikro. Gamybos technologija: yra pirkti švininio-alavinio lydmetalio, skirto litavimo darbams. Jis būna virbalo - vielos pavidalo, jo skersmuo yra keletas milimetrų. Jei jį perleistume per valcavimo stakles, gaunama plokščia juosta, tuomet iš šios juostos galima išpjauti ir elementų kontūrus. Prie stiklo jie priklijuojami cianokrilitiniais klijais. Elemento kontūras formuojamas iš dviejų pusių, nudažomas stiklas. 1 - 2 metrų atstumu toks vitražas atrodo visiškai taip pat kaip ir klasikinis, turintis tauriai blankią švino patiną.

Vitražas lako kontūru

Tai pati populiariausia ir pigiausia vitražo gamybos technika. Išorinis tokių vitražų vaizdas, aišku, nusileidžia „švininiams”, tačiau iš esmės atrodo neblogai, ypač kai yra kokybiškai pagamintas.

Piešinio kontūro gamybai naudojamas labai tirštas lakas, o kad kontūras įgautų „metalinę” išvaizdą, į laką yra įmaišoma aliuminio arba bronzos pudros. Mišinio konsistencija - tarsi grietinės. Tokiu mišiniu užpildomas didelis švirkštas, ir jo pagalba (išspaudžiamas mišinys) daromas kontūras. Norint vitražui suteikti „taurią” išvaizdą, tam, kad suformuotume analogišką švininei juostelei „aikštelę”, beveik išdžiuvęs lako volelis lengvai priplojamas.

Nenuginčijamas tokios „lakinės” technologijos pliusas yra galimybė kurti vitražą ant rievėto stiklo. Kai kada toks stiklas atrodo kur kas žaviau, nei paprastas plokščias. Ypatingai, jei vitražas yra naudojamas didelio šviestuvo apipavidalinimui arba aukštai sumontuotiems langams.

Skirtingai nei cianokrilitiniai klijai, kurie sustingsta per keletą sekundžių, lakinis vitražas dėl storo kontūro lako sluoksnio džiūsta pakankamai ilgai. Norint pagreitinti džiuvimą, į klijus kai kada yra įmaišoma silikatų.

Vienas iš lakinio kontūro variantų yra epoksidinės dervos kontūras. Tačiau dirbti su juo yra sunkiau nei su laku.

Taigi, nepriklausomai nuo vitražo kontūro suformavimo technikos, jo gamybos procesas prasideda nuo paveikslėlio paruošimo. Kai paveikslėlis yra paruoštas, ant jo yra dedamas švarus ir acetonu nuriebalintas stiklas. Po to ant stiklo pasirinkta technologija yra dedamas kontūras.

Kai kontūras jau yra paruoštas, stiklą galima pradėti dažyti. Kadangi paprastai vitražai yra eksploatuojami komfortiškose sąlygose patalpos viduje, tai reikalavimai dažančiam mišiniui yra patys paprasčiausi. Jis turi gerai sukibti su stiklu ir jam turi būti galima suteikti norimą atspalvį. Sustingęs mišinys turi būti permatomas. Paruoštu mišiniu paprastai užpilama vitražo elemento „vonelė”, susidariusi suformavus elemento kontūrą.

Pavyzdžiui, mišiniai gali būti tokie:

  • 1. Baldų lakas, tirpiklis, dailei skirti aliejiniai dažai.
  • 2. Nitritinis lakas, tirpiklis ir reikalingos spalvos pasta, gauta iš automatinio rašiklio šerdelės.
  • 3. Nitritinis arba alkidinis lakas ir jam skirta atspalvį turinti pasta.
  • 4. Klijai БФ-2, acetonas ir spirite tirpstantys dažai arba pasta, gauta iš automatinio rašiklio šerdelės.
  • 5. Želatina (išbrinkinta vandenyje) ir aniliniai audinių dažymui skirti dažai. Išdžiuvus tokį mišinį pageidautina padengti permatomu nitritiniu laku arba acetone ištirpintais klijais БФ-2.

Kai kada vitražai yra gaminami ir be kontūrų elementų. Šiuo atveju spalvotas mišinys ant stiklo užpurškiamas purkštuvu. O elementų formavimui naudojami šablonai, padaryti iš storo popieriaus, kuriame išpjautas dažomų elementų siluetas. Tokiu būdu (dėl trafaretų sudėtingumo) siužetinį paveikslėlį padaryti yra gana sunku. O štai abstraktų, iš keleto vienodų pasikartojančių elementų sudarytą paveikslėlį, sukurti yra visai paprasta. Paprastai taip daroma tada, kai vitražą reikia padaryti tam, kad stiklas praleistų šviesą, tačiau nepraleistų vaizdo (širma, langeliai dušo ar tualeto duryse ir t.t.).

Vietoj purkštuvo galima naudoti ir teptuką. Technika pakankamai originali ir suteikianti įdomų efektą. Iš arti paveikslėlis atrodo abstraktus ir nubarstytas dėmėmis. Tačiau tereikia atsitraukti per keletą metrų ir netikėtai atsiveria paveikslo siužetas, kartais netgi labai sudėtingas.

Gaminant vitražą, kuris bus statomas į rėmą, įvertinkite ir rėmo ertmės dydžius, nes kontūrų storis paprastai tėra keletas milimetrų.

Štai, iš esmės, ir visos pagrindinės savarankiško vitražų gaminimo „paslaptys”.

Vėtyta mėtyta

Patiko (0)

Rodyk draugams

~ vetytaametyta | 2009-07-15. Temos: , , ,

3 komentarai įrašui “Vitražas: Kaip pasidaryti savarankiškai”

  1. Nerodo paveiksliuku :(

  2. Daugiau tokių straipsnių,Ačiū.

  3. kur galima isigyti priemoniu (stiklo krastu sveitimo aparata, spalvoto stiklo ir t.t) vitrazui gaminti?

Palikti komentarą