BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vėtytų mėtytų kampelis

 Interjero aksesuarai - tai smulkmenos, kurios padeda sukurti savitą namų veidą, suteikti jam nepakartojamą charakterį ir spalvas.

Indai yra labiausiai paplitę aksesuarai, pasižymintys ypatingu žavesiu ir ilgaamže istorija.

Kasinėjant senovės gyvenvietes, randama daug molinių indų duženų. Keramika suklestėjo Antikinėje Graikijoje. Tų laikų meistrai, gamindami įvairiausius dirbinius, ypatingai sumaniai derino gaminio estetinį vaizdą ir itin praktiškus tikslus - pavyzdžiui, aliejui skirtos amforos, vyno kilikai ir raudonų ar juodų figūrų stiliaus vazos. Būtina paminėti Kiniją: čia buvo sukurtas ir daugelį metų paslaptyje saugomas porceliano gamybos receptas.

Dar senovės Egipte interjero apipavidalinimui, dažniausiai baldų inkrustavimui, buvo naudojamas stiklas. Kita vertus, stiklo pramonė iš tikrųjų suklestėjo žymiai vėliau. Renesanso epochoje Italijos Murano saloje buvo sukurti pirmieji autentiški stiklo indų ir dekoratyvinio stiklo šedevrai. Jų gamybos paslaptys į Italiją atėjo žlugus Bizantijos imperijai ir ilgą laiką buvo kruopščiai slepiamos nuo kitų šalių meistrų. Vėlesnis šių gaminių „renesansas” prasidėjo XIX - XX amžių sandūroje ir yra susijęs su Tiffany, Galio, Laliko vardais.

Šiandien

 Šiuolaikiniame, gana eklektiškame interjere, dera iš pirmo žvilgsnio visai nesuderinamos stiliaus kryptys (pavyzdžiui, kantri arba etninis stilus derinamas su Hi-tech arba su kitu dar charakteringesniu stiliumi, arba Hi-tech derinamas su kuriuo nors istoriniu stiliumi, tarkime, baroku). Tokiais atvejais, laikantis tam tikrų stilistinių tradicijų, aksesuarų, dažniausiai indų, naudojimas suteikia galimybę sukurti skirtingą charakterį turinčius praėjusių laikų interjerus.

Kažkada rašytojas Oskaras Vaildas pasakė: „Gražūs daiktai neturi amžiaus”. Bėgant laikui, visi įmanomi aksesuarai įgyja tam tikrą istorinę ir estetinę vertę. Štai kodėl originalūs vertingų daiktų, priklausančių vienai ar kitai istorinei epochai ar etnografinei aplinkai, intarpai taip organiškai įsilieja į šiuolaikinius, technologinėmis naujovėmis persisunkusius minimalistinius ar Hi-tech stiliaus interjerus.

Šaltos ir lygios faktūros interjerai, kuriuos pabrėžia tiesūs kampai bei ideali ir nepriekaištinga erdvės geometrija, pagyvinami įgyvendinant skirtingus dekoratyvinius sprendimus, reikiamoje vietoje pastatant išoriškai neįmantrias keramines lėkštes ir vazas, rėmus ir pelenines, skrynutes ir statulėles.

Terakotinė gracija

 Keramikos gaminių apdirbimo ir dekoravimo technologijų yra pakankamai daug, tai suteikia galimybę sukurti skirtingus, bet kokį skonį tenkinančius, daiktus. Pavyzdžiui, glazūruoti indai (ne tik estetiški, bet ir funkcionalūs) ir neglazūruoti, dažniausiai naudojami tik papuošimui. Dekoruoti keramiką galima įvairiai, pavyzdžiui, išraižyti paviršiuje paprastus raštus, kaip tai darydavo senovėje, arba išpaišyti subtiliais realistiniais piešiniais.

Porcelianas ir keramika dekoruojami skirtingai. Dekoravimas po glazūra atliekamas iki degimo, o jau gaminio paviršių padengus glazūra, indus galima drąsiai naudoti. Ant glazūros piešiami raštai, priešingai, daromi po išdegimo, todėl tokie indai ir kiti keramikos gaminiai paprastai atlieka tik estetinę funkciją.

 Be molinių daiktų ir indų, šiandienos interjere ypatingai paplitę iš šamoto, dideliame karštyje išdegto ugniai atsparaus molio, gaminami dirbiniai. Savo faktūra šamotas primena „senovinę” keramiką, padengtą patina, kuri dėl laiko poveikio kartais būna net truputį apsilaupiusi. Liečiant šamotą, galima pajusti, kad tai ypatingai šilta ir minkšta medžiaga, kuri gali sušildyti net technologinėmis naujovėmis persisunkusį interjerą. Iš šamoto buvo gaminami įvairiausi dirbiniai, pradedant architektūriniais elementais, tokiais, kaip antikinės kolonos, puskolonės, įvairiausi frizai (originalūs romaninio stiliaus motyvai) ir fontanėliai, baigiant pačiomis įvairiausiomis mažomis formomis: statulėlėmis, suvenyrais, interjerui apipavidalinti skirtomis lėkštėmis, vazomis, puodukais ir gėlių vazonais.

  

Glazūruota ir neglazūruota vazos

Be to, paprastai keramikų dirbtuvėse galima užsisakyti pagal individualų eskizą pagamintą daiktą savo interjerui.

Trapus grožis

Šiuo metu interjere naudojamas stiklas išgyvena eilinį populiarumo pakilimą. Madingos ne tik įvairios smulkmenos: stiklinės vazos, lėkštės, padėklai, neįprastomis medžiagomis (pavyzdžiui, augalais) dekoruotos taurės, efektingai atrodančios saulės spinduliuose ar sumaniai apšviestos, - bet ir įvairiausi šviestuvai, vitražo elementai bei pagal įvairią techniką pagamintos baldų detalės.

Beje, jei kalbėsime apie dekoratyvinio stiklo gamybos būdus, tai pirmiausia reikia paminėti XX a. pradžioje pradėtą naudoti tiffany technologiją. Taip ji pavadinta kūrėjo garbei; technologija -  sulituojami įvairiausi, išpjauti pagal eskizus ir vario folija apvynioti stiklo gabalėliai. Naudojant šią technologiją, galima sukurti bet kokios formos daiktą, tarp jų ir išlenktą šviestuvą ar vazą.

  Tiffany šviestuvai

Šiuolaikiniuose interjeruose ne mažiau populiarūs yra vitražai ir stiklo gaminiai, pagaminti naudojant stiklo sukepinimo (fjuzingo) techniką. Specialiose krosnyse, kuriose temperatūra siekia 800 °С, vyksta skirtingų spalvų ir ploto stiklo gabalėlių „sukepinimas”, gaminiui suteikiantis turtingą ir įvairią faktūrą. Ši technika naudojama ne tik didelio ploto vitražams, naudojamiems durų arba baldų gamybai, bet ir gaminant dekoratyvinius indus, vazas bei suvenyrus, kurie gyvenamoms ar biuro patalpoms suteikia ypatingų spalvų.

  Vitražai

Be jau paminėtų, ypatingai paplitusių indų ir vitražų gamybos technologijų egzistuoja dar be galo daug stiklo dekoravimo būdų. Tarp jų ir vitražo gamybos technika, panaudojant žalvarį: didelio ploto stiklo gabalai sujungiami žalvariniu profiliu. Šios technologijos pagalba galima sukurti nuostabias stiklines pertvaras ir širmas, baldų intarpus.

Šiuolaikinis stiklo mozaikos gamybos būdas leidžia išgauti vitražo efektą, nesulituojant jo elementų. Šiluminės deformacijos metu išgaunami neįprastos formos indai, suvenyrai, kiti stiklo gaminiai, kurie „sukepinami” du kartus.

  

Piešimas ant stiklo ir po to sekantis vitražinių spalvų apdeginimas - taip pat viena iš senovinių ir šiandien ypatingai populiarių meniškų indų ir autorinių interjero detalių gamybos technologijų.

Tokia keramikos ir stiklo apdirbimo technikų įvairovė suteikia galimybę sukurti bet kokius  aksesuarus privatiems interjerams pagal individualius eskizus ir tuo pasiekti pačių netikėčiausių efektų: ir viso interjero pakeitimą, ir atskirų jo elementų dekoravimą.

  

Spalvotas stiklas suteikia žaismingumo

  

Tinkamoje vietoje

 Indus, kaip ir bet kokius kitus aksesuarus, interjere būtina teisingai išdėstyti. Keraminės vazos, išpieštos senovės Graikiją vaizduojančiais siužetais, puikiai papildys klasikiniu stiliumi įrengtą svetainę, tradiciniai Tuniso dubenys tiks etniškai apstatytame bute, o subtilių formų vazos taps nepakeičiamomis detalėmis minimalistiniame buto - studijos interjere.

Būtina atsižvelgti ne tik į stiliaus dermę, bet ir į aksesuarų išdėstymo vietą. Nepakeičiamas tipinių tarybinių butų atributas - sekcija, užpildyta ne mažiau tipišku turiniu (proginiais indais) - šiandien nebemadingas, todėl dizaineriai pataria didumos jų nedemonstruoti, o kelis dekoratyvinius rakandus išdėstyti lentynėlėse arba ant žurnalinių staliukų ir spintelių. Pastarasis variantas labiau tinka klasikiniuose interjeruose. Jei esate antikvarinių grafinų kolekcijos savininkas, tuomet tokias brangenybes slėpti netikslinga. Sustatykite savo lobį į specialią vitriną, kuri gali tapti stilingu interjero elementu. Dar vienas klasikinis variantas - pano iš keraminių lėkščių, užimantis visą sieną.

Ne mažiau svarbu turėti saiką ir neperkrauti interjero dekoratyvinių detalių gausa. Be to, prisiminkite, kad vienoje lentynoje išdėliotus daiktus reikia derinti apgalvotai. Pavyzdžiui, skoningai išdėstyti šeimos relikvijas ir šiuolaikinius daiktus sugebės ne kiekvienas; todėl reikėtų išbandyti daugybę variantų, kol rasite tinkamiausią.

Šiandien dizaineriai siūlo ir labai originalių indų panaudojimo interjero apipavidalinimui būdų: pavyzdžiui, priklijuotomis sudužusių indų duženomis puošiami įvairūs paviršiai - veidrodžių rėmai, stalviršiai, komodos.

Įvairiausi moliniai ir stikliniai aksesuarai, dažniausiai autorinės gamybos indai, ne tik atlieka savo funkcijas, bet ir suteikia galimybę sukurti nepakartojamą namų įvaizdį, pabrėžti jų individualumą.

Rodyk draugams

Vitražas (lot. vitrum - ’stiklas’ > pr. vitrage dekoratyvinis langų stiklas) - dekoratyvinės dailės rūšis, dailės kūrinys iš spalvoto stiklo, įstatomas į langą, duris arba įtaisomas eksterjero ar interjero sienoje. Atskiri skirtingų kontūrų spalvoti stiklai sutvirtinami tarpusavyje švino juostelėmis. (šaltinis: vikipedia.org.).

Peržvelkime vitražų gamybos technologijas

Bet kuri iš jų prasideda nuo vitražo paveikslėlio parinkimo. Renkantis paveikslėlį, būtina blaiviai įvertinti jo realizavimo vitraže galimybę.

Pagrindiniai sunkumai - tai ribotas spalvų rinkinys (vargu ar daugiau nei keletas dešimčių) ir smulkių detalių atkūrimas. Po to, kai atmesime smulkias detales, paveikslėlis negali prarasti savo grožio. Laimei, šiuolaikinės kompiuterinės priemonės leidžia greitai ir tiksliai parodyti, kaip atrodys vitražas, pagamintas pagal vieną ar kitą paveikslėlį. Jos taip pat suteikia galimybę greitai pasidaryti šabloną, pagal kurį bus daromas vitražas. Būsimo vitražo šablonas ant popieriaus paprastai daromas 1:1 masteliu. Šablonas gali būti spalvotas ir juodai-baltas. Šablono paskirtis - pažymėti vitražo elementų ribas. Iš esmės, šie elementai ir sukuria išorinį vitražo vaizdą.

Tiffany stiliaus lempa

Gaminant vitražą, svarbu nustatyti jo paskirtį ir būsimo montavimo vietą. Juk vitražas gali turėti tiek vienpusį, tiek ir dvipusį kontūro padengimą. Dvipusio vitražo pagaminimas, savaime suprantama, yra dukart sudėtingesnis, nes visą darbą reikia atlikti 2 kartus, paveikslėlį kuriant iš abiejų stiklo pusių (aišku, veidrodinių). Toks vitražas atrodo beveik kaip tikras, ir neturi dirbinės išvaizdos. Todėl ten, kur vitražas žiūrovui yra matomas iš abiejų pusių (duryse, verandoje, širmose), reikia daryti tik dvipusius vitražus. Ten, kur vitražas žiūrovams visada bus matomas tik iš vienos pusės (aukštai įrengtas langas, niša sienoje, su įrengtu apšvietimu), galima daryti ir vienpusį. Kontūrų reljefas turi būti nukreiptas į žiūrovus.

Dažniausiai būtent elementų ribų (kontūro) sukūrimo technika ir suteikia vitražui vaizdą. Todėl, po to, kai kontūras yra pabaigtas, seka stiklo dažymo procesas, o jis yra beveik vienodas visiems vitražų imitacijų tipams. Imitaciniai vitražai beveik visada daromi iš vientiso, vieno stiklo lapo. Tačiau peržiūrėkime skirtingus vitražo elementų kontūro sukūrimo būdus.

Vitražai mediniais elementų kontūrais

Tai pakankamai originalūs vitražai, kuriuose pavaizduoti dažniausiai be siužeto, abstraktūs paveikslai arba paprasti paveikslėliai gamtos tema. Dažnai tai tiesiog labai šakoto medžio kontūras, su uždažytais stiklo ploteliais tarp šakų. Atrodo labai dekoratyviai, ypač verandose ir medinėse duryse. Kontūras paprastai tonuotas rėmo, į kurį įstatytas vitražas, spalva. Vitražo elementai stambūs ir jų tik keletas. Tikrai įspūdingi specialiai pagaminti rėmai.

Jei nesusižavėsite elementų gausa, tokį kontūrą padaryti nėra sudėtinga. Reikia surasti labai šakotą medžio dalį ir išrinkus plokštumą, kurioje yra dauguma šakelių, atsargiai perpjauti medieną išilgai, taip, kad susidarytų dvi kamieno pusės. Šakelės, kurių nėra pjūvio plokštumoje, arba pašalinamos, arba perkeliamos į pjūvio plokštumą, užpildant tuščias vietas. Mediena šlifuojama, tonuojama ir priklijuojama prie stiklo. Galima naudoti kanceliarinius klijus (skystą stiklą) arba momentinius klijus, kurių pagrindas cianokrilitas (parduodami mažomis tubelėmis, ūkinių prekių parduotuvėse).

Antro medinių kontūrų gamybos būdo pagrindas yra mažų kreivų šakelių arba medžio šaknų dalių naudojimas. Naudojant verdantį vandenį arba statybinį feną ar garo generatorių, galima pačiam sukreivinti šakeles. Šiam reikalui yra daroma lenta - šablonas, joje įkalamos vinys. Šakelė keletą minučių mirkoma verdančiame vandenyje, o po to pritvirtinama prie šablono, kaip reikia lenkiant ją tarp įkaltų vinių ir išdžiovinama. Taip galima gauti pačius keisčiausius kontūrus, o jų pagalba sukurti jau ir siužetą turinčius smulkių detalių vitražus. Būtent jie ir atrodo žaviausiai.

„Tikro” vitražo su švininiais kontūrais imitacija

Tokio vitražo, ypač jei jis dvipusis, kokybiškai nuspalvintu stiklu, beveik neįmanoma atskirti nuo tikro. Gamybos technologija: yra pirkti švininio-alavinio lydmetalio, skirto litavimo darbams. Jis būna virbalo - vielos pavidalo, jo skersmuo yra keletas milimetrų. Jei jį perleistume per valcavimo stakles, gaunama plokščia juosta, tuomet iš šios juostos galima išpjauti ir elementų kontūrus. Prie stiklo jie priklijuojami cianokrilitiniais klijais. Elemento kontūras formuojamas iš dviejų pusių, nudažomas stiklas. 1 - 2 metrų atstumu toks vitražas atrodo visiškai taip pat kaip ir klasikinis, turintis tauriai blankią švino patiną.

Vitražas lako kontūru

Tai pati populiariausia ir pigiausia vitražo gamybos technika. Išorinis tokių vitražų vaizdas, aišku, nusileidžia „švininiams”, tačiau iš esmės atrodo neblogai, ypač kai yra kokybiškai pagamintas.

Piešinio kontūro gamybai naudojamas labai tirštas lakas, o kad kontūras įgautų „metalinę” išvaizdą, į laką yra įmaišoma aliuminio arba bronzos pudros. Mišinio konsistencija - tarsi grietinės. Tokiu mišiniu užpildomas didelis švirkštas, ir jo pagalba (išspaudžiamas mišinys) daromas kontūras. Norint vitražui suteikti „taurią” išvaizdą, tam, kad suformuotume analogišką švininei juostelei „aikštelę”, beveik išdžiuvęs lako volelis lengvai priplojamas.

Nenuginčijamas tokios „lakinės” technologijos pliusas yra galimybė kurti vitražą ant rievėto stiklo. Kai kada toks stiklas atrodo kur kas žaviau, nei paprastas plokščias. Ypatingai, jei vitražas yra naudojamas didelio šviestuvo apipavidalinimui arba aukštai sumontuotiems langams.

Skirtingai nei cianokrilitiniai klijai, kurie sustingsta per keletą sekundžių, lakinis vitražas dėl storo kontūro lako sluoksnio džiūsta pakankamai ilgai. Norint pagreitinti džiuvimą, į klijus kai kada yra įmaišoma silikatų.

Vienas iš lakinio kontūro variantų yra epoksidinės dervos kontūras. Tačiau dirbti su juo yra sunkiau nei su laku.

Taigi, nepriklausomai nuo vitražo kontūro suformavimo technikos, jo gamybos procesas prasideda nuo paveikslėlio paruošimo. Kai paveikslėlis yra paruoštas, ant jo yra dedamas švarus ir acetonu nuriebalintas stiklas. Po to ant stiklo pasirinkta technologija yra dedamas kontūras.

Kai kontūras jau yra paruoštas, stiklą galima pradėti dažyti. Kadangi paprastai vitražai yra eksploatuojami komfortiškose sąlygose patalpos viduje, tai reikalavimai dažančiam mišiniui yra patys paprasčiausi. Jis turi gerai sukibti su stiklu ir jam turi būti galima suteikti norimą atspalvį. Sustingęs mišinys turi būti permatomas. Paruoštu mišiniu paprastai užpilama vitražo elemento „vonelė”, susidariusi suformavus elemento kontūrą.

Pavyzdžiui, mišiniai gali būti tokie:

  • 1. Baldų lakas, tirpiklis, dailei skirti aliejiniai dažai.
  • 2. Nitritinis lakas, tirpiklis ir reikalingos spalvos pasta, gauta iš automatinio rašiklio šerdelės.
  • 3. Nitritinis arba alkidinis lakas ir jam skirta atspalvį turinti pasta.
  • 4. Klijai БФ-2, acetonas ir spirite tirpstantys dažai arba pasta, gauta iš automatinio rašiklio šerdelės.
  • 5. Želatina (išbrinkinta vandenyje) ir aniliniai audinių dažymui skirti dažai. Išdžiuvus tokį mišinį pageidautina padengti permatomu nitritiniu laku arba acetone ištirpintais klijais БФ-2.

Kai kada vitražai yra gaminami ir be kontūrų elementų. Šiuo atveju spalvotas mišinys ant stiklo užpurškiamas purkštuvu. O elementų formavimui naudojami šablonai, padaryti iš storo popieriaus, kuriame išpjautas dažomų elementų siluetas. Tokiu būdu (dėl trafaretų sudėtingumo) siužetinį paveikslėlį padaryti yra gana sunku. O štai abstraktų, iš keleto vienodų pasikartojančių elementų sudarytą paveikslėlį, sukurti yra visai paprasta. Paprastai taip daroma tada, kai vitražą reikia padaryti tam, kad stiklas praleistų šviesą, tačiau nepraleistų vaizdo (širma, langeliai dušo ar tualeto duryse ir t.t.).

Vietoj purkštuvo galima naudoti ir teptuką. Technika pakankamai originali ir suteikianti įdomų efektą. Iš arti paveikslėlis atrodo abstraktus ir nubarstytas dėmėmis. Tačiau tereikia atsitraukti per keletą metrų ir netikėtai atsiveria paveikslo siužetas, kartais netgi labai sudėtingas.

Gaminant vitražą, kuris bus statomas į rėmą, įvertinkite ir rėmo ertmės dydžius, nes kontūrų storis paprastai tėra keletas milimetrų.

Štai, iš esmės, ir visos pagrindinės savarankiško vitražų gaminimo „paslaptys”.

Vėtyta mėtyta

Rodyk draugams

Draugai

Norintiems išmokti vairuoti

Žvejams

...

free counters

Jei reikia padangų

 

Lapkritis 2018
P A T K P Š S
« Bir    
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930