BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vėtytų mėtytų kampelis

Pradžiai pasakysiu, kad dalinuosi ASMENINE patirtimi ir į žinovus nepretenduoju. Tiesiog tikiu, kad yra daug tokių, kas panašaus pobūdžio atostogų dairosi pirmą kartą ir noriu padėti neapsirikti ir nenusivilti. Nebūtinai mano pastabos teisingos 100 procentų, bet naudingų patarimų, tikiuosi, rasite - tinkamai padaryti namų darbai leis išvengti nesusipratimų.

Ko ieškojau aš. Kadangi:

  1. savos sodybos kol kas neturime,
  2. įsigijome šuniuką, kurio kol kas nenorime/ neturime kam laikinai palikti,
  3. įvairios trukmės atostogų metu esame išmaišę visą Europą nuo šiaurės iki pietų ir nuo rytų iki vakarų, lėktuvais/ automobiliu,

tai šiemet nutarėme atostogauti Lietuvoje (2x po savaitę ir keli ilgieji savaitgaliai). Pridėjus pernai metų patirtį (savaitė + 2 ilgieji savaitgaliai su draugais), draugų ir kolegų patirtį, galima jau bandyti apibendrinti, nes įspūdį susidaryti padėjo ir tos sodybos, kurias pastebėjome, bendravome su šeimininkais, bet nepasirinkome. Taigi, tiek įžangos.

Paieškų pradžia. Nutarus laiką praleisti kaime (nesvarbu - ieškote vietos šventei, atostogoms, savaitgaliui, vienai nakvynei praplaukdami baidarėmis) nepasitikėkite pirmąja pamatyta gražia reklama, aprašymu su idiliškomis nuotraukomis, kažkieno patarimu. Kas tiko vienam, nebūtinai bus patrauklu kitam - jei žmonės gerai praleido laiką švęsdami, nereiškia, kad vieta tinkama ramiam šeimyniniam poilsiui ir atvirkščiai.

Pradedame nuo to, kad į naršyklės paiešką surašome geriausiai jūsų poreikius ir tikslus apibūdinančius raktažodžius. Pvz., rajonas, poilsio tipas, nakvynės tipas. Sakykime, “žeimena baidarės kaimo turizmo sodyba” arba “žvejyba moletai sodyba”, “traku raj. sodybos poilsiui su šeima”, “Aukstaitija sodyba  vestuvėms” ir t.t. Tada pagal gautus rezultatus peržiūrime pasiūlą, ją tiksliname, keičiame, kol susidaro šioks toks sudominusių sodybų sąrašėlis.

Aprašymas. Nebūtinai poetizuoti aprašai atspindi realybę. Dėmesį patraukusią vietą būtina patikrinti per kitus šaltinius, gal rasite atsiliepimų, daugiau nuotraukų. Nepamirškite, kad kas vienam pasakiškai gražu, kitam gali atrodyti paprastas “alytnamis” vidur gyvenvietės, apsuptas kaimynų sklypų, šalia ganėtinai judrios gatvelės. Jei planuojate tokioje vietoje švęsti, gali tekti nusivilti - žinau atvejų, kai pasipiktinę kaimynai kvietė policiją. Klauskite - kas galima ir kas ne. Antra, atsižvelkite į žmonių pomėgį pasakojant pagražinti. Kartais iš pernelyg vaizdingo apibūdinimo nieko konkrečiai neaišku - ir palapinėje miške nakvodamas pabudęs girdi paukščių balsus. Ką siūlo konkrečiai? Ką turi atitinkančio jūsų poreikius?

Nuotraukos. Ar jų pakankamai daug, informatyvių, kad būtų galima susidaryti aiškų vaizdą, kas jūsų laukia atvažiavus? Viena kita geriausiu rakursu padaryta nuotraukėlė gali neatspindėti viso tikrojo vaizdo.

  • Atokiai įsikūręs beatrodantis namelis realybėje gali būti kone šeimininkų kieme, ir jūsų poilsis vietoje laukto privatumo praeis nuolatinio budraus stebėjimo atmosferoje.
  • Koks teritorijos dydis? Nuotraukose gali matytis ir tvora neatskirtas dailiai sutvarkytas kaimyno sklypas ar dalis paežerės. Atvažiavus paaiškėja, kad vietos nėra daug ir su kitais gyventojais būsite gana ankštai suspausti, vakarosite petys petin ir girdėsite kiekvieną kaimynų žodį. Keliais priėjimo prie vandens metrais ir tiltu gali tekti dalintis keletui šeimų, o tai nepatogu ne tik dėl jau minėto erdvės trūkumo, bet ir skirtingo laisvalaikio leidimo būdo. Pavyzdžiui, ant tiltelio įsikuria žvejai, jie trukdo maudynėms, o maudytis norintys mažamečiai kelia triukšmą ir trukdo žvejams. Kažkas nori degintis ar žaisti kamuoliu… Tokiu atveju viskas priklauso nuo žmonių geranoriškumo, o mūsų visuomenėje jo dažnokai pritrūksta, kiekvienas savo poreikius kelia aukščiau kito ir vietoje poilsio gaunasi visai nereikalingos konfliktinės situacijos.
  • Kada įkurta sodyba? Gali būti, kad reklaminės nuotraukos darytos atidarymo metu, kai patalpos buvo visiškai naujos, o atvykus po kelerių metų pamatai, kad jos nugyventos, ir vaizdas realybėje jau kitoks nei reklamoje.
  • Kuo daugiau nuotraukų, galbūt - virtualus turas, registracija tokiose sistemose kaip booking.com rodo, kad šeimininkai investuoja į klientų pritraukimą, atvirai rodo turimas valdas ir mažesnė nemalonių siurprizų tikimybė. Jei pavyksta rasti skirtingų autorių darytas nuotraukas, galima susidaryti išsamesnį vaizdą. Kuo daugiau informacijos, paminėjimų, tuo daugiau šansų, kad vieta lankoma, vadinasi - daugiau atsiliepimų, iš kurių jau galite susidaryti įspūdį ir susidomėti arba atmesti.
  • Jei nuotraukose nesimato jums rūpimi dalykai, nesidrovėkite klausti. Ar yra vietos vaikams žaisti, kokios pramogos jiems? Ar tiltelis ežere bendras, “valdiškas”, ar priklauso sodybai?

Žemėlapiai. Pradžiai - elementarus maršrutui reikalingas žemėlapis, kuris padės ir pamatyti realų sodybos atstumą iki vandens telkinio. Per Google Earth pamatai ir atstumus tarp namelių, bendrą teritorijos išplanavimą. Pavyzdžiui, “Pirtimi” pavadinta trobelė gali pasirodyti beesanti visai ne ant ežero kranto, o ganėtinai toli nuo pakrantės. Arba vienur “Žvejo” namelis stovi tiesiog ant vandens, kitur - ant kalno! Kartu matysis ir panašesnis į realų pastatėlio dydis - būna, kad nuotrauka neatspindi tikrojo vaizdo, ir su šeima atvykęs pamatai, kad, pvz., 4 žmonėms siūlomas tiesiog lentelėmis apkaltas ir gėlių vazonėliais apkaišytas palaikis statybininkų vagonėlis. Pažadu, per karščius jame dusite kaip tos žuvys, išmestos į krantą - oras jame įkais iki 30°C ir daugiau (čia naktį!).

Žemėlapyje pamatysite ir apylinkes, - ar yra kur pasivaikščioti, pabėgioti, pasivažinėti dviračiais. Aprašyme paminėtas takas per mišką gali pasitaikyti beesantis traktoriais išmaltas paprastas (prastas) tamsus kaimo keliukas, kuriuo bėgioti nei ankstų rytą, nei pavakarę nenorėsite. Jei važiuojate su kūdikiu, ar yra vietos pasivaikščioti su vežimėliu?

Interjeras. Kai matau nuotraukose senus tarybinius laikus menančius baldus, nunešiotus rakandus, senas dušo kabinas, iš karto atmetu tokį variantą kaip visiškai nepriimtiną. Jei žmogus taip supranta svetingumo verslą (”sustatau viską kas namie nebereikalinga, išmetama po remonto, atidavė giminės ar liko kaip nereikalingas senelių palikimas”), aš suprantu kaip nepagarbą klientui - mano poilsiui, mano įspūdžiams, mano pojūčiams. Jei miegoti siūloma ant trisdešimtmetės ar senesnės sofos/ lovos/ tachtos su pro apmušalą lendančiomis spyruoklėmis, nesvarbu kokia patraukli būtų kaina, kokia graži bebūtų vietovė, - tegu jose miega patys. Pagalvokit, kokio kiekio žmonių kvapų jos prisigėrę, kiek jose dulkių ir koks ant jų miegas. Maudynės gražiausiame ežere dieną man neatpirks nemalonių pojūčių miegant. Kartą kelionėje teko miegoti (kad ir vieną naktį) pakelės motelyje. Iki šiol pamenu pasišlykštėjimą jaučiant pagalvių kvapus - prakaito, rūkalų, nešvaros, nors patys užvalkalai buvo švarūs.

Jei sustatyti nudėvėti baldai, senamadiškos iš užsienio suvežtos olandams ir vokiečiams nebereikalingos sofos, patikėkite, viduje lauks ir nuotraukose neparodytos senos pridususios spintelės, dulkini vamzdžiai sanmazguose ir pripeliję dušai. Mačiau net tokį egzempliorių, kurį labai norėjau nufotografuoti - atrodė, kad kabina suklijuota iš kelių gabalų, sandūros vietos dar užteptos hermetiku ir galbūt dažytos, kad mažiau matytųsi. Matėsi super gerai, nes plyšeliuose, raukšlelėse kaupėsi pelėsiai ir nešvarumai, dugne paklotas kažkoks neaiškios spalvos guminis kilimėlis/ takelis, tad vaizdas kaip reikiant atstumiantis ir iš higienos vietos virstantis pasibjaurėjimą keliančiu gremėzdu, kuriuo pasinaudoti nesinori nė jokiu atveju. Žmogus tokią higienos patalpą siūlo klientams, už pinigus. Tai arba jis taip supranta tvarkos ir higienos sąvokas, ir tada man jo gaila, arba jis taip numoja ranka į savo nereiklius klientus, ir tada aš nenoriu jam vežti savo pinigų. Plius, nunaudota šluota, kažkoks nuskalbtas skuduras, paliktas džiūti ant vamzdžio šalia klozeto - su kokia mintimi jie čia palikti? Ar kad apsitvarkyčiau (tada pastatykite reikmenis, kuriuos nešlykštu būtų paimti), ar tiesiog kad išvažiavus klientui, šeimininkei/ valytojai nereikėtų neštis šluotos? Kartais žmonės, patys to nesuprasdami, labai daug atskleidžia apie savo kultūrą ir supratimą apie švarą.

Šiaip, dar prie interjero būtų galima priskirti šeimininkų skonį. Jei sodyba kuriama nuo nulio, o ne pritaikoma, daugiau tikimybės matyti normaliam viešbučiui įprastą interjero stilių. Didesnėse, ypač su ES lėšų parama pastatytose sodybose pasitelkiamas geresnis ar blogesnis, bet dizaineris, o kai apgyvendinimo verslo imasi vietiniai  (nenoriu nieko įžeisti), jų supratimas kažkaip keistai užstringa ties mintimi, kad kiekvienam lietuviui artimas archainis KAIMAS, o užsieniečiui tai irgi be galo patrauklu. Tik kaimas kaimui nelygu. Būna labai elegantiškai ir jaukiai viskas suderinta, o kartais akis bado stilius “padariau iš to, ką turėjau po ranka, o papuošiau nebereikalingais vaikų darbeliais”. Jau rašiau anksčiau apie išmetimui tinkamų tarybinių laikų baldų “derinius”, kuriuos apskritai jokiam stiliui nepriskirsi. Jau matai šeimininko požiūrį  - tam miestiečiui bus gerai, bile į babytės kaimą panašu, o iš tiesų tai primityvus pelno siekis su minimaliomis investicijomis. Ne kiekvienam, turinčiam gražų žemės gabalėlį, lemta būti verslininku, ir juolab - svetingumo versle.

Kaina. Pirma, malonu, bet ne visada nurodyta - tikslios paslaugų kainos. Sutaupo laiko abiems pusėms, kai iškart matai: kambarys tiek, toks namas tiek, toks tiek, pirtelė tiek, valtis tiek ir t.t. Viskas išdėstyta atvirai ir nereikia paskambinus klausytis mykimų suprantant, kad žmogus pokalbio metu bando išsiaiškinti, kiek čia iš tavęs užprašius ir eigoje skaičiuoja, kiek čia bus gyvenant daugiau dienų.

Jei svetainėje aiškiai matomoje vietoje skelbiamos akcijos ir nuolaidos, tai rodo, kad šeimininkams tenka imtis paslaugų nupiginimo. Nes sodyba matomai dažnai tuščia arba neužpildyta. Ką tai duoda jums? Jei norite sumokėti pigiai ir ieškote vienumos, gali būti visai neblogas variantas. Sumokėsite pusę kainos ir mėgausitės ramybe, su nieko galbūt neteks dalintis tilto. Minusas - dėl nuolaidos gali būti prisirinkusi kaip tik pilna sodyba ir ant to tilto nebus kur obuoliui nukristi. Tad pamačius kainą nereikia iškart pulti užsisakinėti, o pasitikrinti visus anksčiau išvardintus punktus (gal vieta, aplinka, vandens telkinio nebuvimas, neigiami atsiliepimai ir t.t. lemia, kad kaina mažinama ne veltui), plius paskambinus šeimininkams smulkiai viską išsiklausinėti - koks numatomas sodybos užimtumas, kiek sodybos gyventojų dalinasi prieiga prie vandens, koks jums siūlomo namelio atstumas nuo kitų pastatų, jei kambarys - kur jis būtų, kas jo kaimynystėje. Geriau, kad kambarys nebūtų šalia laiptinės ar bendro naudojimo patalpų - vonios, virtuvės.

Antra, ar kaina galutinė, kas į ją įeina? Geriau išsiaiškinkite prieš pervesdami avansą (viską išsiaiškinkite prieš pervesdami avansą, nes jo negrąžina, o sumokėjus ir nuvažiavus gali tekti nusivilti, tai kas tada? kitos vietos paieškos ar poilsis sukąstais dantimis?) Ar sumokėjus skelbime nurodytą kainą, nebus papildomo mokesčio už kepsninę, malkas, patalynę, židinį, etc.? Žinotina, kad dažnai papildomos paslaugos dabar tiek pat kainuoja eurais, kiek pernai kainavo litais. Jei pernai už naudojimąsi malkomis reikėjo mokėti 5 litus, šiemet jos jau 5 eurai. Jei kepsninė + malkos + valtis po 5 eurus, išvažiuodami galite primokėti visai pastebimą sumelę.

Dar dėl kainos - gerai įsižiūrėje nuotraukas, kartais galite suprasti, kad akcijos kaina ir yra tikroji kaina. T.y., kad paros kaina ne 45 eurai, o 20 eurų, tiek tevertas siūlomas objektas. O tie 45 eurai - nesąžiningas triukas, išpūsta kaina, kuria dar spaudžia bandydami “išpešti” daugiau naudos. Pavyzdžiui, pirties nuomos kaina. Išsimaudęs kaimynas pasakoja, kad mokėjo 30 eurų, o tau šeimininkas išpūtęs akis aiškina, kad tu “jau gyveni už akcijinę kainą, tad negali dar pirties tikėtis už pusę kainos, tad tau pirtis 60 eurų”. Čia realus atvejis, patirtas kolegės šeimos. “Akcijiniam” klientui galima nesuteikti kitiems savaime suprantamų paslaugų - neduoti patalynės, apmokestinti kepsninę, malkas. Taigi, vėl grįžtame prie to, kad prieš sumokant būtina išsiaiškinti, kas įeina į kainą: ką gausite, o už ką mokėti teks papildomai. Toks pokalbis gali padėti apsispręsti, “imti” šią vietą ar geriau ieškotis kitos.

Kaina už papildomą lovą ar augintinį. Ar 6-viečio namelio kaina stabili nepaisant gyventojų skaičiaus? Pasirodo, ir čia būna siurprizų, kai šeimininkai skelbia internete 4-6 vietų namelio kainą vienokią, o atvažiavus paaiškėja, kad skaičiuoja kitaip - paros kaina 1 žmogui. Maždaug taip: namelio kaina 50 eurų, telefonu neklausia kiek žmonių, sako bendrą pastato nuomos kainą. Atvažiavus suskaičiuoja, kad vis tik 6 žmonės - 4 suaugę ir 2 vaikai/ 2 šeimos, du automobiliai, tad skaičiuos “už galvą”. Vienos dienos mastu 10 eurų gal ir nesijaučia, bet jei atvažiuoji savaitei, bendra nakvynės kaina padidėja 70 eurų. Nors patalynė sava, į kainą neįeina.

Augintinis - atskira tema. Skambini, teiraujiesi, ar turi kur priimti 2 žmones su šunimi. Dėl jo klausi, ar yra sodyboje daugiau šunų. Klausi nakvynės kainos. Pasako, sutari, paprašo apmokėti iš anksto, “nes daug kas teiraujasi, baisu prarasti užsakymą jei išvažiuosite po poros dienų”. OK, sumoki. Atvažiuoji, ir staiga nustebęs veidas - “a, jūs su šuneliu? Tai už šunelį reikės mokėti papildomai”… Suma ne tokia, kaip aukščiau paminėtu draugų atveju, tad sumoki, bet nuosėda lieka. Kodėl atskiros kainos neminėjo dar teiraujantis telefonu? Nes svarbu prisitraukti klientą, o jau su papildomais mokesčiais supažindinsime atvykus. Tad klauskite iš karto. Viešbučiuose normalu imti mokestį už augintinį, sodyboje tai irgi suprantama, bet sakykite iš karto. Kai slepia, lieka apgavystės jausmas :)

Na, lyg ir viską paminėjau. Jauskitės laisvai komentaruose aprašydami savo patirtį.

Tik neužsiimkite reklama, trinsiu :)

Rodyk draugams

Neseniai važiuojant pas gimines, teko pavežti vyrus pažvejoti į specialiai tam skirtus tvenkinius netoli Vilniaus. Puikus laisvalaikis tiems, kas nenori bandyti laimės ežeruose ar upėse - praktiškai garantuotas laimikis,  susimoki už ten praleidžiamą laiką ir sugautą žuvį. Lankiausi ten prieš kokius trejus metu vienai kompanijai vietoje įprastinio vakarėlio surengus žvejybos varžybas. Pamenu, suvažiavome draugės ir žmonos “susirinkti” laimingų vyrų. Nuo to laiko čia daug kas pasikeitė, ir tie pasikeitimai ne tik nustebino, bet ir privertė susimąstyti.

Pradėsiu nuo to, kad man žvejyba, kaip ir medžioklė, visada asociavosi su vyrų teritorija, jų laisvalaikiu. Žvejojo mano senelis, kuris vesdavo savotišką dienoraštį - kur, kokiu oru, su kokiu masalu, kokią žuvį sugavo. Žvejoja mano tėtis, užkrėtė šiuo hobiu ir brolį. Kiek save pamenu, savaitgaliais mūsų vyrija ruošdavosi įrankius, keldavosi paryčiais ir traukdavo prie ežero. Žiemą - stintų žvejyba. Ir tai buvo išskirtinai vyrų reikalas, močiutė ir mama nebent žuvį nuvalydavo. Nuo seno vyrai turėjo savo reikalus, moterys - savo. Namuose išmokau, kad reikia duoti erdvės vienas kitam ir hobiams. Mama turi savo pasisėdėjimus su draugėmis, parduotuves, kirpyklą, manikiūrą, gėlynus, tėtis - šeimos automobilių “parką” ir garažą, žvejybą. Tikriausiai daugelis supranta panašiai: štai mano brolio žmona, išleidusi brolį žvejoti, imasi savo hobio - rankradrbių, ir per savaitgalį dekupažo technika dekoruoja seną skrynią, vaiko lovytę ar tiesiog perskaito įdomią knygą, aplanko tėvus, drauges ir t.t. Tas pats ir mano namuose - duodu vyrui galimybę pabūti su draugais, atsipūsti nuo darbo ir namų rūpesčių, ir pati turiu laiko SAU, kurį galiu naudoti kaip tinkama.

Po šios įžangos tikriausiai suprasite mano nustebimą, kai atvažiavus šiemet, prie tvenkinių pamačiau vos keletą vyriškų kompanijų. Didžioji dauguma - porelės ir šeimos. Rašydama “šeimos”, turiu galvoje ne tėvą ir sūnų/ sūnus, bet žmoną su vaikais ir net kūdikiais ant rankų, įvairaus dydžio šunimis. Bent mano apsilankymo metu akiratyje šmėžavo palaidas nuolat kviečiamas šauksmais biglis ir panelė su jorkšyro terjeru, prižiūrinti dar ir kokių poros metų pyplį. Aplink meškeres į vandenį sumerkusius vyrus zuja mažyliai, mamos, pasiklojusios pledus, rengia piknikus. Viskas kaip ir puiku, bet pasigedau tradicinės žvejybos atmosferos - ramybės. Tvenkiniai virto šeimų laisvalaikio praleidimo vieta, prižiūrėtojai net pradėjo imti mokestį už kiekvieną poilsiautojo galvą. Žvejui - 5 Lt valanda, poilsiautojui - litas. Taip bandoma gintis nuo triukšmingų kompanijų, kurios atima visą malonumą atvykstantiems iš tikrųjų pažvejoti.

O labiausiai man gaila vyrų - matyt, juos į žvejybą dabar išleidžia tik su sąlyga, kad pasiims kartu visą šeimą. Be žmonos ir priežiūros - nė žingsnio. Betrūksta tik uošvės, nors girdėjom juokaujant, kad atvyksta ir jos. Stovi vargšai vyrai sumerkę meškeres per metrą nuo šeimynos - erdvės ten nėra tiek, kad namiškiai įsikurtų netrukdydami žvejui ir nebaidydami žuvies. Ir juokas kartu ima - negi moterys tiek bijo paleisti vyrą nuo pavadėlio ir nemoka pailsėti vienos? Negi ir į upes ir ežerus, valtis pas kabliukus ir sliekus irgi braunasi visa šeima? Matyt, braunasi, nes neseniai buvome priversti klausytis kolegės ginčų su vyru: šis keletą atostogų dienų planavo praleisti su draugu žvejyboje, aplankyti ir patikrinti kaip kimba senose “jų” vietose. Tačiau vietoje to vyko derybos apie būtinybę laiką leisti kartu ir planus keisti taip, kad į juos “įsipaišytų” ir žmonos, nors joms buvo skirta likusi atostogų dalis. Kiek žinau, principingas vyras žvejybai skirtas dienas ir gerą orą iškeitė į gulėjimą prie TV, bet nenusileido.

Aišku, požiūris į žvejybą nevienodas - vienam tai rimtas hobis, kitam tik išvyka į gamtą, ir jam net smagu, kad artimieji šalia. Bet kai prie vieno tvenkinio šalia įsikuria abiejų požiūrių šalininkai, matosi ir nepasitenkinimo: žmogus vyko ramiai susižvejoti karpį, o yra priverstas kelis kartus keisti vietą, nes šalia su kamuoliu duodasi vaikai, amsi šuo, virkauja kūdikis, plepa moterys - kaip tokioje aplinkoje sugauti baikščią žuvį? Tai ir eina vargšai susirinkę mantą į pačias tolimiausias vietas, kad tik toliau nuo triukšmo. Juk atvažiavo nemenką kelią, moka už išbūtą laiką, nori grįžti su laimikiu.

Pabaigai trumpas pamąstymas: ar ne įdomiau vaikams ir pačioms mamoms su draugėmis būtų tą laiką, kai išleidžia vyrą pažvejoti, praleisti Vingio parke, kur pilna vietos ir pledui pasitiesti, ir pramogų vaikams, ir galimybė nusipirkti ledų ar kavos? Arba prie Baltojo tilto? Belmonte? Kam brautis į vyrų teritoriją ir iš žvejybos padaryti cirką su šunimis ir uošvienėmis?

(Nuotrauka asociatyvi, vietoje kažkaip nedrįsau įamžinti savo įspūdžių, nors gal ir vertėjo)…

Rodyk draugams

Padaroma labai paprastai, o suvalgoma skaniai ir greitai. Vyrai dėkingi sulapnos prie alaus, moterys - pažadu - neatsiliks.

Apie 80 sumuštinukų Jums reikės:

sumuštinių duonos;
250 g krabų lazdelių;
apie 300-350 g fermentinio sūrio;
2 kietai virtų kiaušinių;
4-6 did. šaukštų kečiupo (arba pomidorų padažo);
4-5 did. šaukštų majonezo;
2-3 arbatinių šaukštelių adžika padažo.

Krabų lazdeles smulkiai supjaustyti. Kietai virtus kiaušinius sugrūsti (puikiai tinka įrankis, skirtas bulvių košei grūsti). Į indą su krabų lazdelėmis sudėti susmulkintus kiaušinius, sutarkuotą fermentinį sūrį, majonezą, kečiupą (arba pomidorų padažą) ir adžikos padažą. Viską labai gerai išmaišyti. Gausis ne itin gražiai atrodanti masė :-)

Sumuštinių duonos riekę patartina susipjaustyti į keturias dalis (gausis vieno kąsnio sumuštinukai) arba pikrti specialiai tas mažesnes riekeles. Ant  riekės tepkite pasiruoštos masės. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kol pradės lydytis sūris ir sumuštinukai pasidarys gelsvi.

Galite papuošti žalumynais :-)

Skanaus!!!

Rodyk draugams

Mano rytas

vetytaametyta ● 2013-06-01

Šį rašinėlį (nuorodą) nusiųsiu draugėms, kurios ne visada supranta mano argumentus - kodėl labiau noriu likti namie nei pusryčiauti jų kompanijoje mieste ;) (Mirksiukas šioje vietoje būtinas, nes rašydama matau veidus tų, kas skaitys šį tekstą ir šypsosis: Jurga, Justė, Simona, Jovita, Aušra, Vilma, Jolanta, Vaida, Rita, Ramunė, Violeta…. Bučkis Jums!)

Pradėsiu nuo to, kad SAVO rytą dažniausiai turiu tik kartą per mėnesį. MANO rytas būna tik šeštadieniais. Darbo dienomis juk reikia spėti pabėgioti, nusiprausti, pasirūpinti abiejų apranga, užkandžiais į darbą, bėgte sukrimsti kelis kąsnius mini pusryčių, užgerti juos gurkšneliu arbatos ar kavos ir stoti į eilę transporto kamščiuose. Šeštadienį viskas kitaip, niekur skubėti nereikia. Mėgstu šeštadienius ir dviese, kai keliamės kartu ir patogiai įsitaisę svetainėje dalinamės laikraščiu. Bet MANO šeštadieniais aš iki pietų, o kartais ir ilgiau, būnu viena, ir labai branginu šitą laiką. Nenupasakočiau vienu sakiniu, ką veikiu: apytiksliai galima apibūdinti žodžiu “trainiojuosi po namus”. Truputį tvarkausi, truputį gulinėju, truputį balkone gurkšnoju arbatą, truputį skaitinėju laikraštį, truputį plepu telefonu, truputį užsiiminėju grožio procedūromis (veido ir plaukų kaukės, pedikiūras), truputį mankštinuosi (įsijungiu TRAVEL kanalą ir svajodama apie keliones suku lanką)…. Na, veikiu kaip ir nieko, nors kartais spėju ir ką nors skanaus pagaminti pietums. Svarbiausia, kad niekur neskubu ir viską darau nestresuodama, nejausdama jokios pareigos, užsiimu tik man malonia veikla. Realiai ilsiuosi. Nejungiu muzikos, nes man už lango - miškas, ir geriausia muzika MANO rytą - vėjo šnarėjimas ir paukščių dainos, kaip banaliai tas neskambėtų (turbūt šioje vietoje jau kikenat). Bet taip yra. Pykit nepykit, kartais užeina noras pabūti vienai, su savimi. Ir geriausias laikas tam - rytas, kai tavęs dar nesuerzino joks skambutis, joks elektroninis laiškas, joks pokalbis, kada neslegia ir streso nekelia žinojimas apie laukiantį darbą ar susitikimą. SAVO rytais neturiu jokių įsipareigojimų. Žinau, mielosios, kad visoms sunku ištaikyti laiko nuo šeimų mergaitiškiems pasiplepėjimams prie kavos. Ir labai myliu tuos mūsų retokus susibėgimus. Ir nenoriu, kad mane išbrauktumėt iš sąrašo ir bent dviese susitinkant kokioje senamiesčio kavinukėje blynelių, neskambintumėt man.. Mano “bėda” tik ta, kad nesu iš tų, kurios nemoka namie pabūti vienos ir skuba kažkur tą laiką prastumti. Man MANO rytas ne per ilgas - priešingai, nepastebiu, kaip ateina popietė ir prasideda aktyvioji savaitgalio dalis. Nenoriu SAVO ryto praleisti kokiame nors prekybos centre palaikydama kompaniją apsipirkimui - geriau darykim tą po darbų. Nenoriu SAVO rytą skubėti kažkur rengtis - galiu iki pietų vaikščioti įsisupusi į chalatą (beje, dar niekam nerodžiau kokį nusipirkau beieškodama dovanos vienai iš jūsų)… Jis man kažkodėl primena atostogas, kurių senokai neturėjau ir kurių amžinai jums pavydžiu. MANO rytas - mano atostogos, kad ir kelias valandas jos truktų. Štai dabar rašau įsikūrusi balkone priešais saulę, pasipuošusi galvą maišeliu (lepinu plaukus kauke - juk manęs niekas nemato), turiu ant stalelio (nerealų a la senobinį nusipirkau vos už 40 Lt) šviežiai spaustų sulčių ir tiesiog mėgaujuosi ramybe. Tai viskas, ko šiuo metu noriu. Pasidalinsiu, kokius skanius, lengvus ir sveikus pusryčius pasidariau:

Tereikia 1 apelsino, 1 obuolio, 2 morkų ir šlakelio aliejaus (alyvuogių, bet šįryt bandžiau su linų sėmenų). Galima tik morkas su apelsinu, galima pridėti razinų ar riešutų. Pridedu dar savo auginamų žalumynų. Puikus ryto maistas, labai greitai pagaminama, o ir akį džiugina.

Ką gi, baigiasi rytas, baigiu ir savo rašinėlį - gal susitiksim šiandien vakare kaime ;)

Rodyk draugams

Gairės:

Sveika, veiksminga, natūralu

Atšilus orams taip traukia laisvalaikį praleisti gamtoje, bet su vasaros malonumais ateina ir nepatogumų. Vos ištrūksti iš miesto, nuotaiką ima temdyti iškart užpuolanti nesuskaičiuojami pardavimų spiečiai - įvairūs skaudžiai geliantys kraujasiurbiai. Deja, uodų, mašalų ar kitų vabzdžių atakos - neatskiriama lietuviškos vasaros ir miškų ir drėgnesnių vietų dalis. Negana to, pasitaiko ir baisiau - grįžus aptikti įsisiurbusią erkę.

Pasaulyje žinoma apie 3 000 rūšių uodų, Lietuvoje jų gyvena apie 300. Žmogų puola ne visų rūšių uodai, ne visi uodai yra kraugeriai. Kraują siurbia vadinamieji tikrieji uodai (lot. Culicidae), ir tik patelės. Joms reikia maisto - kraujo, kad galėtų subrandinti kiaušinėlius. Auką uodo patelės gali užuosti per 60-70 m, o suranda pagal skleidžiamą šilumą, išskiriamą anglies dioksidą, prakaito kvapą bei kitas chemines medžiagas. Uodė gali prisisiurbti 4 kartus didesnį kraujo kiekį nei pati sveria.

Uodų įkandimai skausmingi, sukelia niežulį, o alergiškiems žmonėms - įvairius odos patologinius simptomus. Niežėjimas ir raudonos odos dėmės, atsiradusios įkandus uodui - tai alerginė odos reakcija į proteinus, esančius uodo seilėse.

Uodai labiausiai puola vaikus (dėl plonesnės odos) ir smarkiai prakaituojančius suaugusius bei nėščiąsias. Mokslinių tyrimų metu įrodyta, kad nėščiosios išskiria uodams itin patrauklias medžiagas.

Namus nuo šių vabzdžių galima apsaugoti specialiais tinkleliais langams ir durims. Vykstantiems į gamtą apsisaugojimui nuo uodų įkandimų patartina naudoti repelentus (kraujasiurbius nariuotakojus atbaidančias medžiagas). Jų efektyvumas ir veikimo trukmė priklauso nuo rūšies, naudojimo būdo, aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės, vėjo), vabzdžių jautrumo repelentui. Uodai vengia eterinių aliejų.

Kitų kraujasiurbių - mašalų įkandimai skausmingi, sukelia stiprų niežulį, odos patinimą ir uždegimą įkandimo vietoje. Odos pokyčiai gali išsilaikyti ilgą laiką. Daugybiniai įkandimai sukelia simuliotoksikozę, kuri gali pasireikšti bendrais organizmo negalavimais: galvos skausmu, svaigimu, kraujospūdžio sutrikimais, silpnumu, kvėpavimo sutrikimu ir pan.

Su erkėmis susitinkame visur ir jų maitinimosi laikas ilgesnis nei uodų. Priešingai nei pastarųjų atveju, erkių populiacijos didumui vasaros drėgnumas įtakos neturi. Europinė miško erkė Ixodes ricinus - pagrindinis erkių platinamų ligų - Laimo ligos ir encefalito - platintojas Europoje ir Lietuvoje. Ši erkė paplitusi visuose šalies miškuose ir miestų parkuose, o aktyvusis periodas trunka nuo kovo iki lapkričio mėn. Iksodinėms erkėms labiausiai tinkama aplinka - lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Pušynuose šios erkės taip pat randamos, bet čia jų gausa mažesnė. Labiausiai išalkusios erkės visada būna pavasarį. Joms išgyventi būtinas kraujas - tam, kad išsivystytų į kitą stadiją arba, jei tai jau subrendusi patelė, subrandintų kiaušinius ir juos sudėtų. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 m.) laukdama tinkamos aukos.  Erkė dažniausiai įsisiurbia į tas kūno vietas, kur oda ploniausia - kaklą, paausius, kirkšnį, pažastį, kojų ar rankų lenkimo srityje. Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus infekuotai erkei. Net ir pasiskiepijus nuo erkinio encefalito, būtina saugotis erkių, nes jos perneša boreliozės, dar vadinamos Laimo liga, sukėlėją. Skiepų nuo šios ligos nėra, o sukėlėju Lietuvoje užsikrėtusios vidutiniškai apie 15 procentų erkių. Erkinio encefalito virusu - mažiau.

Patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas - tinkami drabužiai ir repelentai (apsaugines priemones). Žinoma, vasarą aklini apdarai poilsiui gamtoje netinka,  tad tenka gintis kitokiomis priemonėmis. Kol erkė suranda kur įsisiurbti, praeina maždaug valanda. Nėra tokių stebuklų, kad suleidus vakciną iškart atsirastų imunitetas nuo erkinio encefalito. Specialistai sutaria, kad veiksmingiausia gynyba nuo ligos - jos prevencija. Svarbu tinkamai pasirinkti repelentus, nes ne visi yra išties veiksmingi. Kokybiški repelentai, apsaugantys nuo erkių, uodų, sparvų, mašalų ar muselių, turi turėti kuo mažesnį pašalinį poveikį žmogui ir kuo ilgesnį veikimo laiką. Svarbu, kokia yra pagrindinė veiklioji medžiaga - preparatas neturi kenkti ir pačiam žmogui. Pavyzdžiui, žmogaus sveikatai pavojingi organiniai chloro, fosforo junginiai bei karbamatai, kenksmingos ir didelės dietiltuloamido ir dimetilftalato dozės.

Vaikams preparatus geriausia rinktis be dimetilftalato, o dietiltuolamido kiekis juose neturi viršyti 5-7,5 proc. Saugiau naudoti ne aerozolius, bet kremus, losjonus ir emulsijas, nes jie lėčiau įsigeria į odą, nepatenka į kvėpavimo takus ir akis. Apskritai vaikai yra jautresni tokiems dalykams, tad derėtų paieškoti specialiai jiems skirtų priemonių.

Rodyk draugams

Žiemą trūksta šviesos. Žiemą trūksta įvairių renginių. Trūksta ir noro kur nors ištrūkti, entuziazmo ką nors organizuoti. Vienas pakviestas paprasčiausiai pasivaikščioti pasiteisina neturįs šiltų rūbų, kitam sloga, trečiam - alergija šalčiui, ketvirtas iš viso iš lovos tingi keltis. Nerūko, nes tingi net apsirengti išeiti į balkoną.

O ištrūkti laukan dar ir kaip verta: ne tik įkvėpti gryno oro, bet ir pajudėti, “prasivėdinti”, paįvairinti rutiną. Išsikepti ant laužo dešrelių, pasišildyti vyno… Puiki nuotaika ir geras miegas - garantuoti!

P.s. Nuotraukos autorinės :-)

Plačiau apie iškylą žiemą

vėtyta mėtyta

Rodyk draugams

Pavadinimas, žinoma, skambus. Tačiau populiarėjanti vasaros iškylų tradicija transformuojasi ir į žiemos laiką. Maistas šaltyje taip pat patrauklus, kad ir savo egzotiškumu. Dažniausiai žiemą iškylas gamtoje rengiame šalia vasarnamių, pirčių, o drąsiausi išsirengia tiesiog į mišką.

Kiekvienai iškylai reikia pasirengimo, pravers ir scenarijus. Kadangi iškyla - ne tik maistas, bet ir pramogos. Ir gera kompanija. Ne veltui Džonatanas Sviftas (Jonathan Swift), anglų rašytojas („Guliverio kelionės”), kartą pastebėjo, peržvelgdamas pikniko meniu: “Geriau man parodykite svečių sąrašą! Patiekalų sąrašas manęs nedomina”.
Apskritai, britai - geri piknikų žinovai: manoma, kad šią laiko praleidimo formą jie ir sugalvojo. Pradžioje tai buvo finalinis medžioklės etapas, kai visi dalyviai susirinkdavo į stovyklą.

Šiandien mes norime būti arčiau gamtos, ir, svarbiausia, mes nenustygstame namuose ir skubame atidaryti piknikų sezoną. Taigi, ko laukti? Imkime didelį krepšį, į kurį sutalpinsime visus reikalingus šio džiaugsmingo įvyko reikmenis. Nereikia naudoti kinų porceliano - tam puikiai tinka vienkartiniai indai. Nors, jei turite ryškiaspalvių indų ir negailite jų, kodėl nepasimėgauti  spalvingais patiekalais po atviru dangumi - efektingoje aplinkoje taip malonu ir skanu valgyti! Paklotui paimkite paprasto audinio, kurio negaila kloti ant žemės, keletą iš vytelių pintų krepšelių, dubenėlių, maisto ir gėrimų. Žiemą geriau ne sultys, o arbata, kava termosuose. Pinti  krepšiai - būtinas pikniko atributas. Be jų sugriūva visos  stiliaus tradicijos. Visa kita -  Jūsų nuožiūra. Vienintelis dalykas, kurį vertėtų priminti - maisto gryname ore per daug nebūna: tiesiog Visiems staiga atsiranda vilko apetitas.

Dictionary of English Language žodį PICNIC apibūdina kaip poilsį gryname ore (gamtoje) su maistu. Jis nenurodo, ar maisto produktai  imami iš namų ar renginio dalyvių ruošiami vietoje.  Žinoma, galima  apsieiti su paprasčiausiais ar įmantresniais sumuštiniais . Bet daug maloniau ir smagiau pasėdėti prie laužo, virš kurio pakabintas sriubos katiliukas, arba pastovėti prie šašlykinės, kurioje skrunda gardūs mėsos gabalėliai, paruošti pagal savo skonį. (Beje, nors vykstate į mišką, kartais verta sausomis malkomis apsirūpinti iš anksto).

Įsivaizduokime, kad kompanija gera, bet kitaip ir būti negali - juk į iškylą, kaip ir į žvalgybą, su neišbandytais žmonėmis nesinori eiti (važiuoti). Bet ir su patikrintais draugais meniu vis tiek reikia aptarti. Nors anksčiau, maždaug prieš tris šimtus metų, jis nebuvo svarstomas, nes iškyloje valgė tik šaltą maistą, atsineštą kiekvieno dalyvio ir be jokių išankstinių aptarimų. Žinoma, tai buvo šiltuoju metų laiku. Iš tiesų, šalto maisto atveju nėra ką aptarinėti - atsinešei įvairių sumuštinių ir šaltos mėsos, paskirstai ant pakloto ir pirmyn. Kai kalbama apie karštą maistą, kad ir banaliausius šašlykus, negalima visko paleisti savieigai: o ką, jei visi atsineš to paties, nors kažkas norėtų žuvies kepsnio? Taigi, verta susitarti.

Mėsa šašlykams turėtų būti parengta iš anksto, ir kiekvienas turi savo branginamą slaptą marinato receptą. Ir aš ne išimtis. Šiuo mamos receptu aš didžiuojuosi, bet neketinu jo slėpti. Ir jei Jūs juo pasinaudosite, ir šašlykai  Jums  pasirodys nelabai skanūs, galiu nurodyti jau dabar: problema - mėsoje, nes marinatas - nepriekaištingas!

Pagrindinė marinato sudedamoji dalis - actas. Tik vyno! Ne tas, kurio etiketėje parašyta “su vynuogių sultimis”, o tikras vyno actas iš tamsių vynuogių. Jei jo neturite, pasinaudokite kitu receptu: išlygų čia negali būti! Actą atskiedžiame puse kiekio virinto vandens ir įdedame gana daug druskos, taip pat nepagailime cukraus ir - daug maltų juodųjų pipirų. Pagal skonį tai turėtų būti saldžiarūgštis tirpalas su smarkiai jaučiamais juodaisiais pipirais. Šiuo marinatu užliejame mėsos gabaliukus, sumaišytus su svogūnais. Kiekvienas svogūnas perpjaunamas į keturias dalis ir susmulkinamas rankomis į atskirus
gabalėlius. Viskas. Ir Įdomu tai, kad mėsa išeina ne aštri, o švelni ir aromatinga.

Šašlykų receptą  pateikia Aleksandras Diuma (Alexandre Dumas)  romane „Trys muškietininkai”:  „Paimkite ėrienos gabalą (filė, jei galite gauti), supjaustykite jį graikinio riešuto dydžio gabalėliais, palaikykite ketvirtį valandos dubenyje kartu su svogūnais, actu ir gausiai pabarstykite druska ir pipirais. Po ketvirčio valandos ruoškite šašlykinę.  Smulkius ėrienos gabalėlius maukite ant geležinio arba medinio iešmo ir vartykite jį virš ugnies tol, kol mėsa neiškeps. ”

Prie šašlykų tinka apkepinti ir pomidorus (pomidorus reikėtų mauti ant iešmo  ne išilgai kotelio, o skersai vaisiaus, tada jis nesisuks sukant iešmą), ir svogūnus, ir baklažanus. Kai kurių Šiaurės Kaukazo tautų atstovai daro taip: paruoštą mėsą nuima nuo iešmų, deda į puodą, sumaišo su prinokusiais pomidorais ir kurį laiką troškina. Mėsa tampa minkštesnė, o pomidorai virsta savotišku šviežiai pagamintu kečupu. Azerbaidžane ant grotelių kepa šviežias bulves, - šašlyko garnyrą. Manoma, kad bulvių krakmolas  subalansuoja organizme avienos riebalus ir mėsą.

Galima paruošti puikius šašlykus iš paukštienos: vištienos arba kalakutienos. Kuo užgerti? Tuo, kas tinka ir patinka. Šaltyje galima ir degtinės stiklelį išgerti, ir raudono sauso gruziniško vyno.

Šašlykai - populiariausias patiekalas gaminant gamtoje. Nebūtina juos gaminti namuose, galima nusipirkti paruošto parduotuvėje, bet kiekvienam save gerbiančiam bent mėgėjo lygio virėjui turėtų būti garbės reikalas  pasiruošti šašlykus namuose, nes tai lengva ir žinai, kad mėsa tikrai šviežia ir joje nėra jokių chemikalų, dėl ko negali būti tikras dėl masinės produkcijos. Verta skirti šiek laiko ir į mėsos paruošimo ir iškylos apskritai paruošimą žiūrėti kūrybiškai. Sugaištas laikas tikrai atsipirks rafinuotu skoniu ir draugai pagirs.

Šašlykų marinato receptų rasite bet kurioje maisto ruošimo knygoje. Nepaisant to, stenkitės būti originalūs. Be tradicinių svogūno, citrinos, balto vyno (raudonasis vynas nerekomenduojamas, kadangi kepimo metu mėsa pakeičia spalvą), į marinatą galite įdėti lauro lapų, pipirų, kalendrų, kmynų ir imbiero. Visko po truputį, neperdozuojant - ir kiekvienas prieskonis pridės savo skonio į bendrą puokštę. Pabandykite mėsą marinuoti kefyre (su svogūnais). Tačiau patikimiausias ir per šimtmečius išbandytasmetodas - marinuoti mėsą svogūnuose. Kiek mėsos - tiek svogūnų. Ir geriausia svogūnus sumalti mėsmale.

Tačiau iškylos smagios ne vien dėl šašlykų.  Ant grotelių, virš medžio anglies galima kepti kepsnius („steikus”),  kiaulienos karbonadus, vištienos kulšeles, žuvį. Jei kepami kotletai (maltiniai), į juos nereikėtų dėti duonos, faršą praturtinti tik susmulkintais svogūnais ir petražolėmis.

Vaikai bus sužavėti, jei galės patys išsikepti ant grotelių paprasčiausių dešrelių ar daržovių vėrinukus.

Grįžtant prie šašlykų, verta pridurti, kad fantazija neturėtų apsiriboti tik mėsa.

Dar vienas greito užkandžių paruošimo receptas - skrudinti baklažanai. Nepašalinus odos, baklažanai dedami vieną pusę į atvirą ugnį arba virš karštos anglies. Jie labai greitai tampa minkšti. Galima ant jų pabarstyti tarkuoto „Džiugo” sūrio. Kitas variantas - nuvaloius odelę, pridėti smulkiai pjaustyto (pagal skonį) česnako, druskos, augalinio aliejaus ir citrinos sulčių. Leiskite šiam patiekalui atvėsti, ir kol ant grotelių kepa pagrindinis maistas, galite užkandžiauti baklažanais. Gero apetito!

Daržovių iešmeliai:

  • Šampinjonai
  • Raudonieji svogūnai
  • Paprikos
  • Baklažanai
  • Aguročiai
  • Vyšniniai pomidorai

Didesni šampinjonai supjaustomi į 4 dalis, svogūnai ir paprikos - tokiais gabalėliais, kad būtų patogu verti ant iešmo, baklažanai ir aguročiai - riekelėmis. Viską paeiliui suverti ant mažų apvalių (ne šašlykinių plokščių) iešmelių. Pašlakstyti alyvų aliejumi, pabarstyti druska, pipirais ir cukrumi, ir kepti ant žarijų kaip šašlykus.

Akivaizdu, kad paminėti prašosi glintveinas, parengtas namuose. Štai ypatingas žiemos glintveino receptas.

Glintveinas

  • Butelis (0,75) sauso raudonojo vyno
  • 300 ml užvirtos arbatos
  • 100 ml brendžio
  • 1 nedidelis apelsinas
  • 1 / 2 stiklinės cukraus
  • 4-5 gvazdikėliai
  • 1 lazdelė cinamono
  • 2-3 kvapiųjų pipirų žirneliai
  • 3 kardamono sėklos

Į apelsiną įsmaigstyti gvazdikėlius, perpjauti jį per pusę. Sumaišykite vyną su arbata, šildyti beveik iki virimo, pridėkite cukrų ir prieskonius. Įdėkite apelsinų puseles. Šildyti neužverdant keletą minučių, tada išjungti ugnį ir leisti pastovėti dar 5 min. Išimti apelsiną ir prieskonius, įpilti brendžio (konjako).

Kitas karštas gėrimas, labai tinkamas žiemą, gaminamas naudojant viskį - punšas. Mėgstu šį gėrimą, gaminu jį pagal šį receptą:

Punšas - tai grogo rūšis, kokio nors stipraus alkoholinio gėrimo (brendis, viskis ir ir t.t.) mišinys su karštu vandeniu ir cukrumi (arba medumi), pagardintas citrina ir prieskoniais (gvazdikėliais, cinamonu ir muskato riešutais (derinyje arba po vieną). Punšas įgauna malonesnį aromatą, jei jam leidžiama pastovėti kelias minutes. Šis gėrimas - puiki priemonė sušilimui ir vaistas nuo melancholijos - nenuostabu, kad jį gyrė škotų poetas Robertas Bernsas (Robert Burns).

Obuolinis punšas

Cukraus sirupui:

  • 250 g cukraus
  • 1 / 4 litro vandens

 

  • 1 / 2 litro viskio
  • 6 obuoliai
  • malto cinamono pagal skonį
  • 1 / 2 litro vandens
  • cukraus ir trintų muskato riešutų pagal skonį

Cukraus sirupas: Ištirpinkite cukrų šiltame vandenyje, pakaitinti iki virimo ir po 1 minutės nuimkite nuo ugnies.

Valyti obuolių odelę, išimti šerdeles,  sudėti ant skardos, užpilti cukraus sirupu, apibarstyti cinamonu ir kepti iki 170° C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 45 minutes (iki minkštumo,) periodiškai palaistant sirupu. Tada obuolius kartu su sirupu sudėti į troškintuvą, susmulkinti ir gerai sumaišyti. Įpilti 1 / 2 litro verdančio vandens, pridėti cukraus pagal skonį, supilti viskį ir apibarstyti su tarkuotais muskatais.

Sutikite, stiklas ar du vieno iš šių gėrimų sušalus at šaltyje - gera idėja. Į Be to, dėl juose panaudotų prieskonių sukelia  apetitą.

vetyta metyta

Griežtai draudžiama kopijuoti, cituoti ar kitaip naudoti tinklalapyje paskelbtą informaciją kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be straipsnio autorių sutikimo.

Rodyk draugams

Nepastebejau kitų juslių paaštrėjimo, bet ausys, ypač naktimis, tikrai pradeda dirbti kaip reikiant. Juk mieste jos nuolat užimtos įvairiausiais svarbiais ir nereikšmingais garsais - žmonių balsais, automobilių, muzikos, radijo, tv, kompiuterių fonu, durų trankymu ir t.t. ir pan. Gyvenu ramioje vietoje, bet net ir čia naktimis nėra absoliučiai tylu: pravažiuoja mašinos, supypsi kažkieno automobilio signalizacija, suloja šuo.

Kitas reikalas - nakvynė miške palapinėje. Kasmet per “mindaugines” plaukiame baidarėmis pasirinkta upe, ir tai vienintelės mano nakvynės “laukinėje” gamtoje. Ir keista, kaip benuvargčiau, (o ir kiti), rytą pasišnekame, kaip girdėjome, kad naktį kažkoks gyvūnas tampė žole maišelį su sužvejotomis žuvimis (neapdairiai paliktomis ant žemės) ir triauškino jas…

Keista, kad ir kaip gerai jausčiausi prie laužo, mėgaučiausi gamtovaizdžiu, tyla ir ramybe, - palapinėje, staiga įsivyravus ”mirtinai” tylai, širdis ima daužytis, išgirdus trakštelėjus šakelę ar pliaukštelėjus vandenyje žuviai… Kokie tada nesaugūs psijuntame, be tvorų, signalizacijų, “šarvo” durų :-) Kai  tave nuo menamo įsibrovėlio saugo tik audinys, bet nieko nematai, įsijungia dar ir vaizduotė, įsišėlsta, piešia vaizdus iš matytų siaubo filmų…

Vieną rytą smagiai pasijuokėme iš išgąsčio naktį: šiaip taip užmigus, pažadino pliaukštelėjimas upėje, o atsimerkus suakmenėjau - palapinė buvo apšviesta iš lauko. Iškart nusprendžiau, kad tai iš upės kas nors šviečia, apžiūrinėja “stovyklą”… Maniau, širdis lauk iššoks… Nors prieš miegą išgėriau pora puodelių karšto vyno, kad tik lengviau užmigčiau :-) Po keliolikos (o gal kelių - juk kai baimės akys didelės, laikas prailgsta) sumečiau, kad mėnulis išlindo iš už medžių..

Vis dėlto - kaip išsivalo galva, kaip pailsi….

Rodyk draugams

Eilinį kartą besiruošdama plaukti baidarėmis, susidūriau su problemėle, kad nėra lengva internete rasti reikalingų stovyklavimui daiktų sąrašą. Na, kad ko nors svarbaus nepamirščiau. Kažkada pernai ar užpernai buvau radusi kažką tinkamo, bet šiemet nepavyko. Susidariau savo, dalinuosi, gal kam pravers. Jei turėsite pasiūlymų, kuo galima jį papildyti, rašykite :-)

Pasiruošimas yra labai svarbus bet kokiam nuotykiui gamtoje: turint būtinus daiktus ir įrankius, stovyklavimas gali tapti daug malonesne ir sėkmingesne patirtimi. Reikalingų daiktų sąrašas - puikus įrankis, padėsiantis organizuojant iškylą. Jis padeda išvengti sumaišties bet kaip pakuojantis daiktus. Sąrašo ilgis priklauso nuo stovyklavimo pobūdžio, laiko, vietos, kompanijos dydžio.  Taigi, priklausomai nuo šių faktorių, sąrašą galima sutrumpinti arba papildyti.

     

 

Pastogė

  • Palapinė
  • Kilimėliai
  • Papildomi kuoleliai
  • Brezentas
  • Kirvis

Miegui

  • Miegmaišiai
  • Pledai
  • Pagalvės
  • Pripučiamas čiužinys/kilimėlis
  • Pompa pripūtimui (kompresorius)
     

Maisto gaminimui

  • Termosas
  • Rėtis
  • Primusas
  • Peilis
  • Degtukai/žiebtuvėlis
  • Iešmai
  • Grilis
  • Laikraščiai prakuroms
  • Pjautymo lentelė
  • Sulankstomas stalas
  • Maišeliai maitui
  • Indai
  • Servetėlės
  • Įrankiai
  • Prieskoniai, cukrus
  • Stiklinės,puodeliai
  • Bulvių skustukas
  • Aliuminio folija
  • Popieriniai rankšluosčiai
  • Šiukšlių maišai
  • Indų ploviklis 
  • Aliejus 
  • Indeliai maistui  

Rūbai

  • Sportbačiai, guminiai batai
  • Džinsai
  • Šortai
  • Marškinėliai
  • Kojinės (+ papildomos poros)
  • Kepurėlė
  • Skarelė
  • Megztinis/ bliuzonas
  • Apatiniai
  • Naktiniai (?)
  • Lietpaltis
  • Maudymosi kostiumas, rankšluostis
  • Maišelis skalbiniams

Higienos reikmenys

  • Rankšluosčiai
  • Muilas, šampūnas
  • Dantų pasta, šepetėlis
  • Dezodorantas
  • Šukos
  • Skutimosi reikmenys
  • Higieniniai paketai
  • Tualetinis popierius

 
Įvairūs

  • Vaistinėlė
  • Šlepetės
  • Akiniai nuo saulės
  • Prožektorius
  • Baterijos prožektoriui
  • Kompasas/GPS
  • Apsauga nuo vabzdžių
  • Apsauginis kremas nuo saulės
  • Vandens filtrai
  • Fotoaparatas/vaizdo kamera
  • Knygos/ žurnalai
  • Žvakės
  • Žemėlapiai
  • Įvairūs įrankiai
  • Žvejybos įranga
  • Radijas
  • Gitara
  • Kėdės
  • Hamakas
  • Kabykla/ džiovykla
  • Žibintuvėlis
  • Kišeninis peilis
  • Žiūronai
  • Virvės
  • Gertuvė
  • Kortos
  • Lipni juosta
  • Mobiliojo telefono kroviklis
  • Dviračiai
  • Pirštinės guminės
  • Skėtis nuo saulės, lietaus
  • Šluostės
  • Gesintuvas
  • Žirklės
  • Laikrodis

    Arba trumpai: Pasiimti su savimi:  

    1. Pinigai (laikomi ne vienoje vietoje, kelionei grįžti patikimai saugomi atskirai.) Einamieji pinigai piniginėje ir patikimoje (užsegamoje) kišenėje.
    2. Miegmaišiai, pledas ir pripučiamas čiužinys.
    3. Apranga sportinė (ilgos kelnės, bliuzonai)
    4. Sportiniai bateliai.
    5. Apatiniai pasikeisti, 2 poros atsarginių kojinių.
    6. Nuo lietaus striukė, lietpaltis ar lietsargis.
    7. Šiltas megztinis. (Jį įdėti į neperšlampamą maišelį)
    8. Rankšluostis ir tualetiniai reikmenys.
    9.  Maudymukai.
    10. Rankšluosčiai.
    11. Dubenėlis, puodukas (nedūžtami) ir ŠAUKŠTAS.
    12. Sumuštiniai.
    13. Peilis.
    14. Sriubų 3-4 pakelius.
    15. Knyga, žaidimas, fotoaparatas.
    16. Popieriniai rankšluosčiai, tualetinis popierius.
    17. Meškerės
    18. Primusas
    19. Prožektorius
    20. Degtukai, degus skystis
    21. Kirvis
    22. Vaistinėlė
    23. Šiukšlių maišai
    24. Purškalas nuo uodų

    Kam nors papasakokite apie savo planus, kur ketinate vykti ir kada ketinate grįžti.

    Smagaus iškylavimo.

    Vetyta metyta

Rodyk draugams

Draugai

Norintiems išmokti vairuoti

Žvejams

...

free counters

Jei reikia padangų

 

Gruodis 2019
P A T K P Š S
« Bir    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031