BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vėtytų mėtytų kampelis

Prisiminkite, kaip paskutinę dieną mokykloje laukdavome skambučio - net sulaikę kvėpavimą. Skambutis skelbė laisvę - atostogų pradžią, reiškė mokslų ir mokytojų „tironijos” klasėje pabaigą. „Pirmyn ir ragauk vasaros atostogų malonumus, semk pilnomis rieškutėmis!” Atsiminkite jausmą žinojimo, kad prieš akis visi trys mėnesiai - ištisa vasara - atostogų, gali ilsėtis ir nukreipti savo vaikystės energiją į draugus, žaidimus, stovyklas, atradimus, kelionės jaudulį, žvejybą, ir visų svarbiausią “nieko neveikti”! Laisvė, poilsis, gyvenimo džiaugsmas - štai ką mums reiškė vasara.

Atostogas galima apibrėžti kaip “laiko tarpą, skirtą malonumui, poilsiui ir atsipalaidavimui.” Atostogų esmė ir yra tokia, kad žmogus atgautų jėgas. Statistika rodo, kad nemažai kas neina atostogauti, nes nenori prarasti pajamų. Ypač tie, kurių didžioji dalis atlygio priklauso nuo darbo rezultatų. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonės darbuotojai oficialiai atostogauja, tačiau vis tiek eina į darbą. O ir kai kurie darbdaviai džiaugiasi, kad jų darbuotojai vengia atostogauti. Asmeniškai pažįstu tokių, kurie didžiuojasi „sukaupę” pusmetį ar net daugiau atostogų. Tačiau čia nėra kuo didžiuotis - „nepakeičiamieji” ir besinešantys darbą namo pervargsta, perdega, dažniau serga, - nes niekada nedaro realios pertraukos poilsiui. Ne vienas sako, „aš nebemoku ilsėtis, turiu kažką dirbti”. Dažnai vadovas darbovietėje „užduoda toną” darbui ir perteikia jei ne žodžiais, tai asmeniniu pavyzdžiu, kad baigti darbą ne 19 val. nuodėmė, dirbti savaitgaliais - normalu, atsisakantis poilsio - „saviškis”, “mūsų žmogus”… Kažkaip mes praradome supratimą apie poilsio svarbą ir poreikį bei sugebėjimą mėgautis juo - atsipalaidavimu ir pramogomis. Galbūt mes pamiršome kaip arba kodėl mums reikia pailsėti. Būna tokių atvejų, kai pertraukos yra neįmanomos. Finansai ar atsakomybė laiko mus lyg spąstuose. Tiesa yra ta, kad mes negalime sau leisti prabangos NEatsipūsti -NEpailsėti ir NEpamaitinti mūsų sielų. Negalime suktis kaip žiurkėnai rate be sustojimo. Kodėl?

Galime peržvelgti visus publikuotus mokslinius darbus, susijusius su poilsio nauda, pavyzdžiui, tyrimus, rodančius didesnį produktyvumą, kai žmonės grįžta iš ramių švenčių. Statistika rodo, kad kūrybiškumas ir motyvacija išauga po to, kai žmonės yra gerai pailsėję ir padarę pertrauką nuo darbo. Tačiau šie dalykai paprastai naudingi darbdaviui. Kokia poilsio nauda MUMS asmeniškai?

Nieko nenustebins moksliniaai įrodymai, kad pertraukos nuo darbo turi teigiamą poveikį mūsų sveikatai. 2000 m. paskelbtas mokslinis tyrimas atskleidė, kad reguliarios atostogos yra susijusios su ilgesniu sveikesniu gyvenimu. Iš tiesų atostogos, poilsis, sportas, mankšta ir laisvalaikis suteikia tarsi tvirtą skydą nuo neigiamo streso poveikio. Mes neturime savęs nuolat stumti, mes turime gyventi subalansuotą gyvenimą - darbo periodus turi keisti poilsio periodai.

Pažvelkime į gamtą. Kas ten vyksta? Viskas aplink mus rodo, kad gyvenimas vyksta sezonais. Gamta juda subalansuotais ciklais, kurie užleidžia vietą vienas kitam metai po metų. Ir mes galime taip gyventi. Apskritai, žmonės dažniausiai linkę mąstyti linijiniu būdu. Yra pradžia (gimimas) ir pabaiga (mirtis), ir mūsų darbas yra tarsi erdvė tarp šių dviejų taškų. “Išsimiegosiu, kai numirsiu” - toks daugelio požiūris juk taip pažįstamas ir tiek kartų girdėtas.

Gamta, kaip minėta, veikia ciklais. Yra sezonai augimui ir gamybai ir sezonai lėtėjimo ir poilsio. Net kasdieninė para yra ciklas, bet mes tą užmiršome. Su dirbtine šviesa, televizija ir internetu ištisą parą, mes užmiršome natūralų šviesos ir tamsos ciklą. Mes apgauname sistemą, ir, tuo pačiu, save.

Štai keletas dalykų, apie ką verta pamąstyti - kai planuojate atostogas ar kaip galima pagerinti poilsio kokybę.

  • Kokia veikla padeda Jums geriausiai atsipalaiduoti? Ką Jūs asmeniškai mėgstate daryti? Nepamiršote per pareigas? Galbūt savaitė Palangoje gaminant maistą bendroje virtuvėje ir naudojantis bendrais patogumais nėra tai, kas patinka būtent Jums, ir geriau rinktis kitokį poilsio būdą?
  • Kokios atostogos skatintų šeimos bendrumo puoselėjimą?
  • Kokias turite galimybes pailsėti? Pradėkite nuo mažų dalykų planavimo, jų sėkmė paskatins imtis didesnių poilsio „projektų” ir ilgesnių pertraukų. Jei esate ribojami aplinkybių (pavyzdžiui, vieniša mama be pagalbos), tada raskite paprastų dalykų, kurie jums teikia atgaivą ir maitina sielą. Valanda su gera knyga gali būti mini atostogos.
  • Kokios pramogos yra išsvajotos seniau ir galbūt pamirštos? Gal dabar galite įgyvendinti svajonę? Galbūt kažkur nukeliauti trukdė pinigų ar bendraminčių stoka, o dabar situacija pasikeitė? O gal kažkada svajojote išbandyti jėgas bėgant maratoną? Reklama skelbia, kad „euforija išlieka ilgai”, nesvarbu, kokio ilgumo distanciją įveiksite. Juk pirmiausia įveiksite save - savo atsikalbinėjimą, tingėjimą, atidėliojimą, nesėkmės baimę. Kas pasakė, kad asmeninis „maratonas” negali būti 4 km? Galbūt dalyvavimo džiaugsmas padrąsins siekti daugiau ir Jūsų gyvenimą užpildys jau ne tik darbas ir jo problemos?
  • Ar žinote, kad vien jau kelionės planavimas suteikia daugybę teigiamų akimirkų, padeda nukreipti mintis nuo problemų darbe? Tegu tikri ar menami kelionių maršrutai suteikia jums keletą akliratį plečiančių poilsio valandėlių.
  • Galite duoti sau leidimą pailsėti ir pradėti žvelgti į gyvenimą koks jis yra - sezonai ir ciklai, o ne finišo linija?

Nereikia sulaukti traumos tam, kad gulėdamas ligoninėje būtum priverstas padaryti pertrauką ir permąstyti savo gyvenimą, kaip mano labai artimas žmogus. Apmąstykite dabar, kaip jūs tikrai norėtumėte gyventi. Galbūt ne darbas biure ir kasdieninė įtampa yra Jūsų svajonė? Juk gyvenimas vienas, patys renkamės, kaip jį gyventi. Jis mūsų. Būkite kūrybingi ir ieškokite, kaip galima bent nežymiai jį pakeisti ir pridėti poilsio ir atjaunėjimo minučių. Jūs esate to verti, bet kad įvyktų teigiami poslinkiai, reikės įdėti pastangų patiems. Niekas netrauks jūsų iš žiurkėno rato. Prisiminkite vėl vaikystės džiaugsmą, kai ateidavo vasara ir būdavote laisvi. Suteikite sau leidimą vėl pasijusti laisvais - leiskite pailsėti savo širdžiai ir protui. Net jei vasarą tam neradote laiko, dar ne viskas prarasta - kokybiškam poilsiui visi sezonai tinkami!

P.s. Pradžiai:

Pasiplanuokite, iš kur gausite papildomų minučių poilsiui, priešingu atveju, viskas liks tik norais ir išsisklaidys kaip rūkas. Peržiūrėkite savo kiekvienos dienos veiklą ir užsiėmimus ir susirašykite į kairę lentelės pusę. Dešiniojoje įrašykite poilsiui priskiriamus užsiėmimus. Ieškokite, kokių darbų sąskaita galite „išplėšti” daugiau laiko sau. Sėkmės!

Norint cituoti, būtina gauti autorės sutikimą ir nurodyti šaltinį.

Rodyk draugams

Šiuo metu renkamės naujas komandos nares ir susikaupė minčių, kodėl daugeliui taip sunku rasti darbą. Žmonės skundžiasi, kaltina darbdavius nežinojimu ko nori, o iš tiesų patys yra savo laimės kalviai, kartu ir patys sau pakiša koją.

Taip, paskelbę apie laisvą darbo vietą gauname daug laiškų. Atrankai reikia skirti bent savaitę - perskaityti visus CV, pasikviesti sudominusius kandidatus pokalbiams, pabendrauti su jais. Gautų CV skaičius priklauso nuo pozicijos ir reikalavimų.  Kuo didesnės atsakomybės ir aukštesnės pozicijos - tuo mažiau CV, o kuo paprastesnis darbas, tuo daugiau CV.  Sakykim, kai ieškai administratorės, pardavėjos ar sandėlininkės, gaunama maždaug 200-400 CV, nors rekordas yra buvęs ir didesnis. Deja, taip jau susiklostė visuomenės nuomonė, kad pardavėju, konsultantu, vadybininku, aukle gali dirbti bet kas. Tad nepaisant reikalavimų, į šias pareigybes kandidatuoja nuo moksleivių iki pensininkų, ir nenuostabu, kad į daugumą CV niekas neatsako. Susidaro įspūdis, kad labai daug CV į tokias paprastesnes darbo vietas yra siunčiama šiaip sau, “na ura“, kaip sako rusai, kad CV automatiškai siųstas į kokias 50 įmonių, net nepasidomėjus, kuo tos įmonės užsiima. Tokius atmeti iškart. Taip kad iš didelio debesies gali būti labai mažai lietaus,  - daug CV gauta, bet  didelė dalis neatitinka reikalavimų. Daugelį reikėtų mokyti elementarių dalykų - kad CV neturi būti su klaidomis, jei parašyta “ir motyvacinis laiškas”, vadinasi, ir jis reikalingas, ir ne tas banalus iš interneto nukopijuotas, absoliučiai nieko nesakantis apie kandidatą. Visų pirma reikia perskaityti apie darbo pobūdį ir kandidatams keliamus reikalavimus, o ne pagal pareigybės pavadinimą spręsti pačiam, tinki ar ne. Kai reikalaujama patirtis ir net konkrečiai nurodoma kokia ir kiek metų, naivu tikėtis, kad, pvz., VIP klientų vadybininku taps žmogelis be patirties, nors ir kaip jis savimi pasitikėtų, ir dar gaus patyrusių vadybininkų gaunamą atlyginimą. Patarimas pirmiausia būtų toks: labai gerai atsirinkti pozicijas kandidatavimui - jei tikrai atitiksite reikalavimus, daug šansų, kad potencialus darbdavys atsilieps. Kita vertus, verta patobulinti CV rašymo įgūdžius - neretai kandidatai neįvertina CV svarbos, siunčia atmestinai, su klaidomis, pasenusia informacija, familiariais kreipiniais. Matosi, kad žmogus pats nesitiki gauti to darbo, tiesiog gal prieš save ar kažką kitą svarbu užsidėti varnelę, kad išsiųsta tiek tai CV.

CV turi atspindėti žmogaus asmenybę.  Jame svarbu rašyti ir akcentuoti tą patirtį, kuri sutampa su siūlomomis pareigomis. Kiekviename buvusiame darbe yra tokių funkcijų, kurios kažkuo gali sietis su naujomis, jas ir reikia akcentuoti. Neprirašykite per daug, rašykite kas svarbiausia.

Geras CV - tik koks 30 - 40 % sėkmės. Pati svarbiausia dalis yra motyvacinis laiškas. Jeigu žmogus nesugeba parašyti motyvacinio laiško ir net nepasistengia to padaryti, tai kiek galima iš jo tikėtis darbe? Jei parašo (nukopijuoja) tik standartinį, bet kokiai profesijai tinkantį laišką, tai rodo žmogaus ribotumą, nemokėjimą “parduoti save”, o vadovams tokių mažiausiai reikia - ir klientą įtikinti trūks ugnelės, noro, sugebėjimų. Prieš rašant motyvacinį laišką labai gerai išanalizuokite įmonės, į kurią norite patekti, veiklą, vertybes, funkcijas bei reikalavimus. Tuomet rašykite, kokios jūsų vertybės ir kaip sutampa su tos įmonės vertybėmis, rašykite, ką jau esate pasiekę savo gyvenime ir ypač tose srityse, kurios yra reikalavimuose. Gali būti, kad patirties tokiose pareigose dar neturite, bet turite didelį norą. Rašykite konkrečius pasiekimus su norimu darbu susijusiose srityse ir ĮRODYMUS.

Jeigu žmogus įdeda širdies į savo CV ir motyvacinį laišką, tai labai matosi. Tokių motyvacinių laiškų iš šimto ateina vienas, todėl tikrai turėsite šansą būti pakviesti. Net jeigu neturėsite patirties, tai protingas darbdavys tikrai susidomės iniciatyvia asmenybe. Dar labai padeda idėjos, žinios apie kompanijos veiklą ir aiškus įsivaizdavimas, kuo kandidatas galėtų būti naudingas įmonei. Kiekvienai darbovietei ir kiekvienoms pareigoms reikia rašyti šiek tiek skirtingus laiškus, pabrėžiant tai, kas svarbu būtent toje įmonėje. Nerašykite pašalinės informacijos, nesusijusios su pageidaujamomis pareigomis. Niekam neįdomu, jei prieš 15 metų studijų metu nešiojote skrajutes ar vedėte renginį mokykloje. Stenkitės rašyti tai, kas būtų susiję su jūsų kandidatuojama darbo vieta. Reikia adekvačiai įvertinti pareigas - jei kandidatuojate į nekvalifikuotą darbą, nerašykite apie baigtus 5 aukštuosius išsilavinimus, nes į pokalbį jūsų tikrai nekvies. Galvos, kad jūsų lūkesčiai bus žymiai didesni, nei darbdavys gali pasiūlyti, o ir pasitenkinimo darbui nejausite, vos gavę tinkamesnį pasiūlymą, kelsite sparnus, o darbdaviui vėl reikės ieškoti naujo žmogaus. Nerašykite į CV pageidaujamo atlyginimo, ir skambindami ar eidami į pokalbį neiškelkite jo kaip pirmo ir esminio klausimo. Apie tai reikia kalbėti tik aptarus visus kitus klausimus, kai paaiškės, kad kompanijai jūs tinkate.

Patariu nemeluoti dėl savo įgūdžių ir darbo patirties, jei tokios išvis neturėjote, nes dažniausiai viskas išaiškėja. Pavyzdžiui, nesuprantu, ko tikisi žmonės, kurie CV savo užsienio kalbų mokėjimą įvertina “puikiai”, o interviu metu pasiūlius toliau pokalbį tęsti viena iš “puikiai mokamų” kalbų, mikčiodami išraudę aiškinasi , kad dar tik “ruošiasi” jos mokytis. Patys suprantate, kokie šansai gauti išsvajotą darbą tokiu atveju… Pagalvokite, kas bus, jei darbdavys paskaitęs CV, pamatys “rašto” ir asmenybės neatitikimą. Pavyzdžiui, “aukštos” frazės CV, o realybėje - mužikiška kalba… Arba puikia anglų kalba parašytas prisistatymas ir mekenimas pokalbio metu arba nesugebėjimas susišnekėti su anglakalbiu, skambinančiu pakviesti į pokalbį.

Teko girdėti, kad kai kas kreipiasi į agentūras, siūlančias CV rašymo paslaugas. Man labai įdomu, ką tokio stebuklingo tame nupirktame CV parašo? Juk žmogus apie save ir taip žinai - ką mokeisi, kur dirbai, ką dirbai, kokios stipriosios tavo asmeninės savybės ir t.t. Atsisėdi ir viską surašai iš eilės. Juk praeities tos firmos nepakeičia, patirties ar žinių neprideda.. Ne CV kalbės už jus. Man nuoširdžiai įdomu, ką gi jie padaro kitaip nei pats padarytum?

GRAMATIŠKAI “teisingas” CV nebūtinai bus pastebėtas tarp kitų 100 panašių, išsiskirti padeda: 1) atitikimas reikalavimams; 2) originalumas, sugebėjimas prisistatyti ir sklandžiai reikšti mintis. Svarbiausia yra dalis širdies ir akivaizdus noras dirbti siūlomas pareigas.

Nedėkite nuotraukų iš vakarėlio ar portretų namų interjere. Net keista, kad būna tokių nesupratingų žmonių. Galima prisižiūrėti tokių “perliukų”, kad sunkiai suvaldai norą pasijuokti su kolegomis. Tikrai žinau, kad dažnai tas ir vyksta. Nežinau kas sukasi žmogaus galvoje, kai prie CV jis kabina savo atvaizdą su bikiniu, išsirietusia poza, iš klubų ar namie su vyno taure. Nuotrauka turi būti oficiali. Nepatingėkite ir pasidarykite specialiai CV.

Ieškant darbo reikia būti aktyviam. Nepakanka vien CV siuntinėti. Reikia paskambinti į dominančias įmones, sekti jų svetaines, ne tik ieškoti skelbiamų konkursų, bet ir tiesiog nusiųsti savo CV su aprašymu, ką galite naudingai ten nuveikti. Nusiuntus CV nesėdėti rankas sudėjus, o paskambinti pasidomėti, ar gautas Jūsų CV, gal reikėtų ką nors patikslinti, gal iškilo kokių klausimų. Vėlgi, nepamirškite pasiteirauti, ar atsakingas žmogus gali kalbėti - neretas skambinantysis parodo, kad neturi nė menkiausio supratimo apie etiketą. Kartais tokie skambinantys patys padeda apsispręsti, kad jų kviestis pokalbiui neverta (ypač kai už kandidatą skambina mama, sesuo ir t.t.). O kitas, priešingai, labai maloniai nustebina ir priverčia pakeisti neigiamą pirmąją prastai parašyto CV sudarytą nuomonę ir kviestis susipažinti.

Nepamirškite, kad geras CV jums negarantuos darbo vietos. Jei pirmasis laiptelis įveiktas, dėmesį atkreipėte ir jus pakvietė pasikalbėti, atsipalaiduoti neverta - toliau viskas priklausys nuo jūsų pasirodymo pokalbyje.

Sėkmės, Rūta

Rodyk draugams

„Pirmą kartą žiūrėdamas į reklaminį skelbimą žmogus jo tiesiog nemato.

Antrą kartą žmogus taip pat nepastebi jo.

Trečią kartą žmogus suvokia patį skelbimo egzistavimo faktą.

Ketvirtą kartą žmogus sunkiai, bet visgi atgamina, kad kažkur tai jau yra matęs.

Penktą kartą žmogus perskaito skelbimą.

Šeštą kartą žmogaus žvilgsnis nevalingai išskiria skelbimą iš masės kitų skelbimų.

Septintą kartą jis perskaito skelbimą ir taria sau: „Dieve mano!”

Aštuntą kartą jis perskaito skelbimą ir tarią: “Vėl tą nesąmonę reklamuoja!”

Devintą kartą jis nejučia susimąsto: „Bet kas tai per daiktas?”

Dešimtą kartą jis pagalvoja, kad gal reikėtų paklausti kaimyno, ar anas nėra kada su tuo daiktu susidūręs.

Vienuoliktą kartą jis stebisi, kaip reklamuojamas daiktas jo gamintojui gali duoti kokios naudos.

Dvyliktą kartą jis visgi prieina išvados, kad matomai tas daiktas yra šio to vertas.

Tryliktą kartą jis nusprendžia, kad tas daiktas ko gero jam visai praverstų.

Keturioliktą kartą jis staiga prisimeną, kad visą gyvenimą svajojo apie tokį daiktą.

Penkioliktą kartą jis pyksta ant viso pasaulio, kad negali sau leisti įsigyti to daikto.

Šešioliktą kartą jis tarią sau: „Ateis laikas - ir aš būtinai jį nusipirksiu”.

Septynioliktą kartą jis įtraukia šį daiktą į savo planuojamų pirkinių sąrašą.

Aštuonioliktą kartą jis prakeikia savo finansines galimybes.

Devynioliktą kartą jis kruopščiai perskaičiuoja savo turimas lėšas.

Dvidešimtą kartą perskaitęs reklaminį skelbimą jis nusiperka reklamuojamą daiktą (arba paprašo tai padaryti savo žmoną).”

Ištrauka iš knygos Ребрик С. Тренинг профессиональных продаж.

Rodyk draugams

Gairės:

Gavę kvietimą į pokalbį, galite pasitikslinti, kokio pobūdžio jis bus, kiek užtruks, kas jame dalyvaus (kiek žmonių ir kokių pareigų), kokia kalba jis vyks, ar jums reikia iš anksto specialiai pasirengti pokalbiui. Iš anksto sužinoję šią informaciją galėsite tinkamai nusiteikti ir pasirengti, labiau pasitikėsite savimi ir geriau valdysite situaciją.

Skiriami du darbo pokalbio tipai:

Tradicinis interviu. Tradiciniame interviu klausėjas dažniausiai naudoja jūsų gyvenimo aprašymą arba anketą dėl darbo ir, kreipdamas dėmesį į tam tikras svarbiausias jų sritis, užduoda jums klausimų, kad susidarytų jūsų kvalifikacijos vaizdą. Jūsų kvalifikacija sulyginama su darbo reikalavimais. Kitaip tariant, klausėjas stengiasi atsakyti į klausimą, ar jūs gebėsite atlikti darbą. Kitos klausimų grupės yra susijusios su jūsų motyvacija ir asmenybe. Klausėjas stengiasi išsiaiškinti, kodėl norite dirbti šį darbą, ko tikitės iš jo, ką norite pasiekti artimiausiu metu ir vėliau, ką labiausiai vertinate darbe, kokios jūsų nuostatos dėl (o ne į?) darbo ir įvairių organizacinės aplinkos aspektų. Jis stengiasi atsakyti į klausimą, ar galite ir ar tikrai norite dirbti jo organizacijoje.

Pateikiame tradicinio interviu klausimų pavyzdžių:

  • Trumpai pristatykite save (arba: Papasakokite apie save).
  • Apibūdinkite savo išsilavinimą.
  • Kokie jūsų tolesni mokymosi planai?
  • Apibūdinkite savo darbo patirtį.
  • Papasakokite, kokia yra (buvo) eilinė jūsų darbo diena.
  • Nusakykite pagrindines savo dabartinio darbo funkcijas ir užduotis.
  • Kaip manote, kokį darbą jums geriausiai sekėsi atlikti ligi šiol? Kodėl?
  • Ką pavyko pasiekti einant šias pareigas?
  • Kas patiko ir nepatiko paskutiniame jūsų darbe?
  • Kodėl išėjote iš paskutinės darbovietės?
  • Pasakykite keletą sričių, kuriose norėtumėte tobulėti.
  • Kokios yra trys pagrindinės jūsų savybės?
  • Ko tikitės iš naujo darbo?
  • Ko tikitės iš naujo darbdavio?
  • Kokie jūsų ateities planai?
  • Kokių darbo sąlygų tikėtumėtės naujame darbe?
  • Kaip manote, kodėl būtent jus turėtų pasirinkti kompanija?
  • Kokį atlyginimą tikitės gauti?
  • Kokie jūsų pomėgiai?

Elgesio interviu. Ddarbdaviai, norėdami atsirinkti tinkamiausius darbuotojus, taiko elgesio interviu. Elgesio interviu yra pagrįstas nuomone, kad, remdamiesi darbine veikla ir elgesiu praeityje, galime prognozuoti darbinę veiklą ir elgesį ateityje. Klausėjas stengiasi išsiaiškinti, ar jūs turite būtinus darbui atlikti gebėjimus ir įgūdžius, prašydamas jūsų pateikti konkrečių praeities patirties pavyzdžių. Jūs galite kalbėti apie darbo patirtį, pomėgius, savanorišką, laikiną darbą, studijų projektus, praktikas, stažuotes ar kitą jūsų gyvenimo patirtį.

Elgesio interviu klausimų pavyzdžiai:

  • Pateikite pavyzdį, kai turėjote dirbti, laviruodami tarp kelių skirtingų darbo prioritetų.
  • Papasakokite situaciją, kai buvo kritikuojama jūsų darbinė veikla.
  • Kokią sunkiausią problemą per paskutinį pusmetį jums teko spręsti? Papasakokite apie tai.
  • Papasakokite, kaip sprendžiate konfliktus su klientais. Pateikite konkretų pavyzdį.
  • Pateikite pavyzdį, kai padarėte daugiau negu iš jūsų buvo reikalauta ir tikėtasi.
  • Koks jūsų kaip lyderio stilius? Pateikite pavyzdį.
  • Pateikite pavyzdį, kai jūsų bendravimo gebėjimai padėjo jums išspręsti iškilusius sunkumus.
  • Pateikite pavyzdį, kai dirbote kaip komandos narys.
  • Pateikite darbo didelės įtampos situacijoje pavyzdį.

Atsakymai į elgesio interviu klausimus turi būti pagrįsti faktais. Efektyvus atsakymas apima tris komponentus (Duggan, Jurgens, 2007):

  1. Problemos (situacijos) apibrėžimas. Glaustai nusakykite problemą arba situaciją.
  2. Veiksmai. Papasakokite, ką ir kaip darėte, kad problema būtų išspręsta.
  3. Rezultatas. Nusakykite savo veiksmų rezultatus.

Žinodami, kokių žinių, gebėjimų ir įgūdžių reikia organizacijai, pasirenkite elgesio interviu. Apgalvokite konkrečius praeities patirties pavyzdžius, kurie geriausiai atskleistų jūsų kompetencijas. Atsiminkite, vieno susitikimo metu gali būti derinami keli interviu tipai.

Parengta pagal A. Akudovičiūtė, J. Bučaitė, Ž. Grakauskas ir kt. (2007), Mokymosi ir karjeros galimybių pažinimo vadovas studentui, 171-174 psl.

Rodyk draugams

Įdomų dalyką radau - kasmet žmogus turi dirbti vis daugiau dienų, kol sumokės valstybei visus mokesčius ir pradės dirbti sau.

Laisvės nuo mokesčių diena - tai simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti savo paties ir savo šeimos gerovei. Tai yra santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus.

Lietuvoje Laisvą nuo mokesčių dieną skaičiuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

Laisva nuo mokesčių diena įvairiais metais:

  • 1993 - balandžio 13 d.
  • 1994 - balandžio 22 d.
  • 1995 - balandžio 27 d.
  • 1996 - balandžio 19 d.
  • 1997 - gegužės 1 d.
  • 1998 - gegužės 13 d.
  • 1999 - gegužės 16 d.
  • 2000 - gegužės 16 d.
  • 2001 - gegužės 15 d.
  • 2002 - gegužės 4 d.
  • 2003 - gegužės 3 d.
  • 2004 - gegužės 8 d.
  • 2005 - gegužės 5 d.
  • 2006 - gegužės 11 d.
  • 2007 - gegužės 19 d.

Kitose valstybėse:

  • Jungtinėje Karalystėje nuo 1963 m. Laisvą nuo mokesčių dieną apskaičiuoja Adamo Smito Institutas. Dažniausiai ji kaip ir Lietuvoje būna gegužės mėnesį.
  • JAV, kur ir gimė idėja skaičiuoti laisvą nuo mokesčių dieną, nuo 1900 m. ją apskaičiuoja Tax Foundation. XX a. pradžioje ji būdavo sausio gale, pastaruoju metu ji būna balandžio mėnesį.

(Šaltinis: Vikipedija)

Kadangi šiemt mokesčiai toliau didėjo, kitais metais laisvės nuo mokesčių diena ir vėl išaus vėlaiu, nei ankstesniais metais.

O komunaliniai mokesčiai per 18 metų padidėjo net tris kartus.

Vėtyta metyta

Rodyk draugams

Nepriklausomai nuo biuro kraustymosi priežasties, nepakanka jos tiktai paaiškinti, norint patogiai perkraustyti kompaniją. Darbo su personalu specialistai teigia, jog kraustantis išvengti kai kurių darbuotojų išėjimo iš darbo praktiškai neįmanoma. Per keletą darbo senosiose kompanijos patalpose metų darbuotojai neretai spėja susirasti gyvenamąją vietą netoliese, o vaikus leisti į pakeliui esančius vaikų darželius bei mokyklas. Taip kraustymasis iš paprasto patalpų pasikeitimo jiems pavirsta į globalią katastrofą, apimančią visas gyvenimo sferas.

Prašymus dėl išėjimo iš darbo kraustymosi metu dažniausiai pateikia pagalbinis personalas - valytojai, kurjeriai ir pan. Biuro vietos pasikeitimo teigiamai gali neįvertinti ir aukštos kvalifikacijos specialistai, gaunantys solidžią algą bei žinomi tam tikruose profesiniuose žmonių ratuose. Tokiems darbuotojams net sunkmečiu nereikės ilgai ieškotis darbo - tikriausiai keletas kitų (konkurentų) kompanijų būtų visai ne prieš pasisamdyti patyrusių darbuotojų ir ras tam resursų. „Aukso vidurys” dažniausiai retai palieka kompaniją dėl tokios priežasties, kaip kraustymasis, tačiau ir šios kategorijos darbuotojams reikia padėti įveikti stresą, sukeltą kraustymosi į naujas patalpas. Ką dėl to reikia padaryti? Visų pirma, nereikia naujo įmonės adreso bei žinios apie patį kraustymąsi laikyti paslaptyje. Žinodami apie artėjančius pasikeitimus, darbuotojai galės morališkai pasiruošti artėjančioms permainoms, ištirti naujos darbo vietos infrastruktūrą ir atrasti susiklosčiusios situacijos privalumų - šiam tikslui reikalingas tik laikas ir informacija.

Antra, palengvinkite savo darbuotojams adaptaciją naujoje vietoje šmaikščiu, tačiau taip pat veiksmingu būdu:  paruoškite biurą supančios vietovės  planą, kuriame būtų pažymėti restoranai, kavinės, vaikų darželiai, mokyklos, vaistinės, parduotuvės ir t.t., nepamirškite ir viešojo transporto stotelių. Šį darbą galima patikėti dailininkui, kuris žemėlapį galės paversti gražiu, humoro nestokojančiu paveikslėliu. Patikėkite, išlaidos poligrafijos darbams tikrai atsipirks gera darbuotojų nuotaika ir jų lojalumu rūpestingai vadovybei.

Trečia, ne pro šalį atlikti darbuotojų apklausą tema „Ką norėčiau pakeisti savo darbo vietoje?”. Tikriausiai kas nors jau seniai svajoja apie vietą prie lango, o kitam trukdo intensyvaus eismo lauke keliamas triukšmas. Darbo sąlygos, maksimaliai pritaikytos personalui - svarbus faktorius, įtakojantis darbuotojų darbo rezultatus. Be to, taisyklingas naujų kompanijos patalpų skirstymas į skyrius  leis jiems efektyviai bendradarbiauti tarpusavyje.

Ir ketvirta, nauja darbo vieta turi būti ne tik funkcionali, bet ir jauki: jūsų darbuotojai greičiau pripras prie naujojo biuro ir suvoks, jog darbo vietos pasikeitimas - tai tik dar vienas stimulas pagerinti savo gyvenimą.

Ne tik „kur?”, bet ir „kodėl?”

Kai darbuotojai sužino apie artėjantį kraustymąsi, pirmiausia jiems iškyla klausimas „kur?”. Klausimas „kodėl?” taip pat svarbus ne tik vadovybei, bet ir eiliniams darbuotojams. Todėl kalbant apie naują biurą, reikėtų iškart panagrinėti persikraustymo priežastis - tai pirmoji rekomendacija. Dažniausia įmonės persikraustymo priežastis anksčiau - augimas (sklandžiam darbui jai reikėjo kiek didesnio ploto). Kompanijos struktūros plėtimasis, darbuotojų skaičiaus augimas rodo stabilias kompanijos pajamas ir užtikrintą padėtį rinkoje. Dabar dažnai kraustomasi norint sutaupyti arba naudojantis proga, kad nukrito patalpų nuomos įkainiai. Dėl ko svarbu tai pabrėžti? Dėl to, kad persikraustymas, kuris paprastai sukelia rūpesčius ir nerimą dėl galimų asmeninių nepatogumų, šiuo atveju bus suvokiamas pozityviai. Aiškiai apibūdinus persikraustymo  naudą, kurią gaus kompanija (o taip pat kartu ir  jos darbuotojai), darbuotojų sąmonėje susidarys loginė grandinė: kraustomės į didesnį, mažesnį, naujesnį (o tai reiškia - į geresnį pagal kainą, plotą, komunikacijas, infrastruktūrą) biurą - reiškia, kompanija ieško ieško optimaliausio kainos/naudos santykio ir rūpinasi ateitimi (darbuotojais) - dirbdamas joje gausiu užtikrintą atlyginimą (šiuo metu saugumas ir stabilumas žmonėms svarbiausia). Vietoje panikos tarp darbuotojų gaunamas korporacinių vertybių vertinimas ir prisidėjimo prie šios kompanijos klestėjimo pojūtis. Toks psichologinis klimatas leis darbuotojams „be skausmo” įveikti persikraustymo keliamus sunkumus.

Kartais pasitaiko, kad persikraustymą sąlygoja poreikis pakeisti kompanijos lokacijos vietą prestižo sumetimais - tai irgi pozityvus momentas. Nereikia net kalbėti, kokią reikšmę sėkmingai įmonės veiklai turi taisyklingai pasirinkta įmonės buveinės vieta. Geresnė įmonės įsikūrimo vieta privilios didesnį klientų skaičių bei pelną, o tai teigiamai atsiliepia organizacijoje dirbantiems specialistams.

Be teigiamų pakitimų kompanijoje taip pat būna ir neigiamų, tokių, kaip nuomos mokesčio didėjimas, ar problemos su patalpų savininku. Kai įmonė išgyvena sunkų metą, ypač svarbu išsaugoti gerus darbuotojus, gerai išmanančius organizacijos „virtuvę”. Šiuo atveju įmonės vadovui, palaikant santykius su darbuotojais, pravers tam tikras lankstumas. Šiems santykiams pravers papildomi „bonusai”, kurie nebūtinai turi būti susiję su finansais: tai gali būti laisvesnio grafiko suteikimas kai kuriems darbuotojams arba sutrumpinta darbo diena.

Kraustymasis į naują biurą

Pakeisti biurą nėra taip sudėtinga, kaip anksčiau - komercinių patalpų rinkoje svarstyklės pakrypo į pasiūlos pusę. Svarbu tik nesuklysti ir tinkamai pasirinkti, kad naujasis biuras atitiktų visus kompanijos poreikius.

Bet kokioje kompanijoje kraustymasis - įvykis, stabdantis jos veiklą. Tačiau tuo pačiu ir naujas atskaitos taškas. Nuo to, koks bus naujasis biuras, kaip ir nuo to, kaip vyks pats kraustymasis,  priklauso, ar naujas kompanijos gyvenimo etapas taps dar vienu žingsneliu sėkmės link.

Vietos pasirinkimas

Kiekviena kompanija ankščiau ar vėliau susiduria su poreikiu pakeisti biuro patalpas. Tačiau, kai kraustymosi šmėkla jau artėja prie horizonto, maža tiesiog rasti didesnio ploto ar pigesnes biuro patalpas. Reikia įsitikinti, jog šios patalpos idealiai tiks konkrečiai organizacijai. Kitaip tariant, patariama atlikti „namų darbus” - kruopščią išankstinę analizę.

Tokią analizę gali padėti padaryti ir nekilnojamojo turto agentūros, ir įmonės, kurios specializuojasi efektyvaus darbo erdvių planavimo ir funkcinių zonų paskirstymo srityje, ir architektūros biurai, turintys dizaino padalinius. Aišku, taupant tokią užduotį galima paskirti ir šioje srityje susigaudančiam kompanijos darbuotojui.

Kompanija, besidairanti naujų patalpų įstaigai, turi turėti gerai apgalvotą strateginį planą: juk ieškoma ne tik „teisingų” patalpų, jas vėliau reikės paversti „rezultatyviomis”. Tinkamų patalpų paieška - iššūkis kiekvienai kompanijai. Užuot šokinėjus nuo vieno varianto prie kito ar pasirinkus pirmą pasitaikiusį pasiūlymą, bandant „pritempti” įstaigos poreikius prie naujų patalpų galimybių, geriau skirti pakankamai laiko ir dėmesio to vienintelio optimaliausio varianto paieškoms, - juk biuro patalpos gali ne tik pagerinti verslą, bet ir jam kliudyti. Apžiūrėkite mažiausiai trejas siūlomas patalpas, o dar geriau, bent tris jus domiančiame rajone, ir įvertinkite visų jų pranašumus ir trūkumus, nesivadovaukite vien „patinka-nepatinka” principu.

Neapsisprendus, ar geriau patalpas pirkti, ar nuomotis, geriau pasverti visus „už” ir „prieš”: kiek ploto reikia normaliam kompanijos darbui, kiek lėšų galima skirti, kiek laiko planuojama praleisti tose patalpose, ar yra žmonių, galinčių užsiimti patalpų priežiūra, ar geriau tą darbą patikėti nuomojamų patalpų administratoriui ir t.t.

Ieškant naujų patalpų, svarbiausiais laikomi trys faktoriai: vieta, vieta ir dar kartą - vieta. Galima pakeisti patalpų išplanavimą, kaimynus, sienų spalvą, bet vietos (ir privažiavimo) nepakeisi. Į „vietos” sąvoką įeina ne  tik patalpų geografinė padėtis, bet ir kaimynystės patrauklumas, triukšmingumas, eismas, pasiekiamumas (taip pat ir visuomeniniu transportu), automobilių parkavimo galimybės ir pan. Svarbios ir kitos sąlygos: ar lanksčios nuomos sąlygos (pvz., draudimas, ar bus galimybė prasitęsti patalpų nuomos sutartį), ar neplanuojama teritorijoje kokių nors svarbių pakeitimų (pvz., ateityje didelės statybos) ir pan.

Pabendraukite su nesuinteresuotais asmenimis - jus dominančių patalpų kaimynystėje dirbančių įstaigų darbuotojais, sužinosite, su kokiomis problemomis jie susiduria, o gal įvardins jums dar nežinomų privalumų.  Radus tinkamas patalpas, ypač jas nusprendus nuomotis, ne mažiau svarbu yra gerų santykių su patalpų savininkais ir kaimynais užmezgimas ir palaikymas. Taip galima išvengti įvairių nesusipratimų, sulaukti pagalbos, o kartais ir išvengti nuomos kainos padidinimo. Geras nuomininkas panašus į gerą kaimyną - tai gali atnešti naudos kompanijai ir jos tarnautojams: draugiški santykiai padeda ne tik gauti nuolaidų, bet ir pirmiesiems išgirsti apie planuojamus pakeitimus ir akcijas, taip pat atsilaisvinančias patalpas (jei kompanija ketina ateityje plėstis).

Patalpų analizė prieš nuomojantis - tai kompleksiniai norimų nuomotis patalpų tyrimai. Be viso kito, jie leidžia nuspręsti, kokiame plote ir kaip optimaliai išdėstyti patalpose darbuotojus bei visas pagalbines patalpas. Priimti sprendimą, ar tinka kompanijai biuras, ar ne, remiantis tik ploto kvadratinių metrų skaičiumi, neįmanoma. Netgi kai patalpų plotas vienodas, jos viena nuo kitos gali labai skirtis forma, vidinių laikančiųjų kolonų, lifto šachtų, evakuacinių išėjimų, komunikacijų laikymo konstrukcijų išsidėstymu - visa tai labai įtakoja darbo erdvės organizavimą, tad visa tai geriau išsiaiškinti dar prieš persikraustant. Verta atkreipti dėmesį ne tik į komunikacijų išdėstymą, bet ir į jų būklę. Iki šiol dar pasitaiko pastatų, kurių tinklų būklė tiesiog prašosi remonto. Atskirai reikėtų vertinti elektros tinklų galingumą ir galimybę prie jų prisijungti.

Antras gan svarbus faktorius, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį dar prieš kraustantis - tai, žinoma, kompanijos vystymasis ateityje. Jeigu dabartiniame biure darbuotojai sėdi susispaudę, neužtenka jų tiesiog patogiai pasodinti naujose patalpose - reikia taip pat numatyti darbo vietas jų būsimiems kolegoms. Patalpų analizės metu kompanija turi išnagrinėti tokius naujo biuro variantus, kuriuose numatytos būsimos naujos darbo vietos. Žinoma, kartais gana sudėtinga numatyti verslo raidą, todėl sudarinėjant išankstines patalpų zonavimo klientams koncepcijas, reikia numatyti galimybę jas transformuoti ir taip didinti galimų darbuotojų vietų skaičių. Neretai pasitaiko atvejų, kai netinkamos patalpos stabdo jose įsikūrusių įmonių vystymąsi. Renkantis biurą, reikia atkreipti dėmesį ne tik į jo lokaciją (buvimo vietą) bei patalpų pralaidumo galimybes, bet ir padėti pagrindus naujų darbo vietų kūrimui ateityje, nemažinant darbo našumo. Priešingu atveju vėl galite susidurti su poreikiu kraustytis, o tai jau ne tik kraustymosi išlaidos, bet ir neplanuotos lėšos reklamai, proceso organizacijos rūpesčiai naujoje vietoje ir t.t.

Dažniausiai kraustydamasi į naujas biuro patalpas kompanija nori ne tik padidinti turimų kvadratinių metrų skaičių, bet ir pagerinti darbo erdvės kokybę. Kaip to pasiekti? Specialistų atsakymas toks: tik išsamiai išanalizavus  kasdieninius verslo procesus ir juos optimizavus. Maksimaliai efektyvus yra toks biuras, kuriame darbuotojams nereikia gaišti daug laiko judant iš vieno skyriaus į kitą. Dažniausiai žmonės, atsakingi už derybas, turi sėdėti arčiausiai pasitarimo kambarių, o tie, kam dažnai prireikia kompanijos archyvo (buhalterija), turi būti susodinti būtent šalia jo. Šių paprastų veiksmų dėka galima sutaupyti apie 20 minučių darbo laiko per dieną - per metus išeina ištisos dvi savaitės.

Kraustymasis

Kai biuro patalpos surastos, o baldų sustatymo projektas parengtas ir patvirtintas vadovybės, prasideda pats kraustymasis. Yra du būdai, kaip suvaldyti šią „stichinę nelaimę”: savo jėgomis arba pasitelkiant profesionalių vežėjų, t.y. perkraustymo kompanijos pagalba.

Pirmasis būdas yra viliojantis dėl sąlyginai mažos kainos, tačiau privalumai ties maža kaina ir baigiasi. Visi besikraustančios organizacijos darbuotojai nukrypsta nuo savo profilinės veiklos ir yra priversti rūpintis savo „ūkiu”. Kraustymosi kompanijos geros tuo, jog sudaro tikslų pasiruošimo kraustymuisi, paties kraustymosi bei vėliau reikalingo „išsipakavimo” planą. Čia viskas turi būti suderinta, lyg kariuomenėje - tiksliai, aiškiai ir griežtai pagal planą. Specialistai per kelias valandas išardo baldus ir techniką, ją sužymi, supakuoja, sukrauna į krovininius automobilius. Po to, kai visas biuro turtas  atgabenamas nauju adresu, krovėjai taip pat operatyviai išpakuoja ir surenka baldus bei pastato juos pagal planą numatytose vietose.

„Beskausmio” kraustymosi receptas gana paprastas: laiku atgabenta pakavimo medžiaga, pakankamas krovėjų kiekis, specialus transportas (krovininiai automobiliai, idealiu atveju - išmušti minkštu audiniu, kuriose įrengti saugos diržai), ir svarbiausia - tikslus sutarto laiko paisymas. Norint perkraustyti 25 darbo vietas, pakanka apie 10 valandų, o biuro, kuriame yra 200 darbuotojų, kraustymasis užtruks apie 3 dienas. Kraustymosi kaina priklauso nuo darbo vietų skaičiaus (į vienos „darbo vietos” sąvoką įeina stalas, kompiuteris, kėdė, spintelė bei asmeninių daiktų dėžė). Be to, biuro kraustymosi į naujas patalpas kainą taip pat įtakos sunaudotas įpakavimo medžiagos kiekis bei pastato aukštų skaičius (ypač jeigu pastate nėra krovininio lifto).

vetyta metyta

Rodyk draugams

Draugai

Norintiems išmokti vairuoti

Žvejams

...

free counters

Jei reikia padangų

 

Gruodis 2019
P A T K P Š S
« Bir    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031