BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vėtytų mėtytų kampelis

Prisiminkite, kaip paskutinę dieną mokykloje laukdavome skambučio - net sulaikę kvėpavimą. Skambutis skelbė laisvę - atostogų pradžią, reiškė mokslų ir mokytojų „tironijos” klasėje pabaigą. „Pirmyn ir ragauk vasaros atostogų malonumus, semk pilnomis rieškutėmis!” Atsiminkite jausmą žinojimo, kad prieš akis visi trys mėnesiai - ištisa vasara - atostogų, gali ilsėtis ir nukreipti savo vaikystės energiją į draugus, žaidimus, stovyklas, atradimus, kelionės jaudulį, žvejybą, ir visų svarbiausią “nieko neveikti”! Laisvė, poilsis, gyvenimo džiaugsmas - štai ką mums reiškė vasara.

Atostogas galima apibrėžti kaip “laiko tarpą, skirtą malonumui, poilsiui ir atsipalaidavimui.” Atostogų esmė ir yra tokia, kad žmogus atgautų jėgas. Statistika rodo, kad nemažai kas neina atostogauti, nes nenori prarasti pajamų. Ypač tie, kurių didžioji dalis atlygio priklauso nuo darbo rezultatų. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonės darbuotojai oficialiai atostogauja, tačiau vis tiek eina į darbą. O ir kai kurie darbdaviai džiaugiasi, kad jų darbuotojai vengia atostogauti. Asmeniškai pažįstu tokių, kurie didžiuojasi „sukaupę” pusmetį ar net daugiau atostogų. Tačiau čia nėra kuo didžiuotis - „nepakeičiamieji” ir besinešantys darbą namo pervargsta, perdega, dažniau serga, - nes niekada nedaro realios pertraukos poilsiui. Ne vienas sako, „aš nebemoku ilsėtis, turiu kažką dirbti”. Dažnai vadovas darbovietėje „užduoda toną” darbui ir perteikia jei ne žodžiais, tai asmeniniu pavyzdžiu, kad baigti darbą ne 19 val. nuodėmė, dirbti savaitgaliais - normalu, atsisakantis poilsio - „saviškis”, “mūsų žmogus”… Kažkaip mes praradome supratimą apie poilsio svarbą ir poreikį bei sugebėjimą mėgautis juo - atsipalaidavimu ir pramogomis. Galbūt mes pamiršome kaip arba kodėl mums reikia pailsėti. Būna tokių atvejų, kai pertraukos yra neįmanomos. Finansai ar atsakomybė laiko mus lyg spąstuose. Tiesa yra ta, kad mes negalime sau leisti prabangos NEatsipūsti -NEpailsėti ir NEpamaitinti mūsų sielų. Negalime suktis kaip žiurkėnai rate be sustojimo. Kodėl?

Galime peržvelgti visus publikuotus mokslinius darbus, susijusius su poilsio nauda, pavyzdžiui, tyrimus, rodančius didesnį produktyvumą, kai žmonės grįžta iš ramių švenčių. Statistika rodo, kad kūrybiškumas ir motyvacija išauga po to, kai žmonės yra gerai pailsėję ir padarę pertrauką nuo darbo. Tačiau šie dalykai paprastai naudingi darbdaviui. Kokia poilsio nauda MUMS asmeniškai?

Nieko nenustebins moksliniaai įrodymai, kad pertraukos nuo darbo turi teigiamą poveikį mūsų sveikatai. 2000 m. paskelbtas mokslinis tyrimas atskleidė, kad reguliarios atostogos yra susijusios su ilgesniu sveikesniu gyvenimu. Iš tiesų atostogos, poilsis, sportas, mankšta ir laisvalaikis suteikia tarsi tvirtą skydą nuo neigiamo streso poveikio. Mes neturime savęs nuolat stumti, mes turime gyventi subalansuotą gyvenimą - darbo periodus turi keisti poilsio periodai.

Pažvelkime į gamtą. Kas ten vyksta? Viskas aplink mus rodo, kad gyvenimas vyksta sezonais. Gamta juda subalansuotais ciklais, kurie užleidžia vietą vienas kitam metai po metų. Ir mes galime taip gyventi. Apskritai, žmonės dažniausiai linkę mąstyti linijiniu būdu. Yra pradžia (gimimas) ir pabaiga (mirtis), ir mūsų darbas yra tarsi erdvė tarp šių dviejų taškų. “Išsimiegosiu, kai numirsiu” - toks daugelio požiūris juk taip pažįstamas ir tiek kartų girdėtas.

Gamta, kaip minėta, veikia ciklais. Yra sezonai augimui ir gamybai ir sezonai lėtėjimo ir poilsio. Net kasdieninė para yra ciklas, bet mes tą užmiršome. Su dirbtine šviesa, televizija ir internetu ištisą parą, mes užmiršome natūralų šviesos ir tamsos ciklą. Mes apgauname sistemą, ir, tuo pačiu, save.

Štai keletas dalykų, apie ką verta pamąstyti - kai planuojate atostogas ar kaip galima pagerinti poilsio kokybę.

  • Kokia veikla padeda Jums geriausiai atsipalaiduoti? Ką Jūs asmeniškai mėgstate daryti? Nepamiršote per pareigas? Galbūt savaitė Palangoje gaminant maistą bendroje virtuvėje ir naudojantis bendrais patogumais nėra tai, kas patinka būtent Jums, ir geriau rinktis kitokį poilsio būdą?
  • Kokios atostogos skatintų šeimos bendrumo puoselėjimą?
  • Kokias turite galimybes pailsėti? Pradėkite nuo mažų dalykų planavimo, jų sėkmė paskatins imtis didesnių poilsio „projektų” ir ilgesnių pertraukų. Jei esate ribojami aplinkybių (pavyzdžiui, vieniša mama be pagalbos), tada raskite paprastų dalykų, kurie jums teikia atgaivą ir maitina sielą. Valanda su gera knyga gali būti mini atostogos.
  • Kokios pramogos yra išsvajotos seniau ir galbūt pamirštos? Gal dabar galite įgyvendinti svajonę? Galbūt kažkur nukeliauti trukdė pinigų ar bendraminčių stoka, o dabar situacija pasikeitė? O gal kažkada svajojote išbandyti jėgas bėgant maratoną? Reklama skelbia, kad „euforija išlieka ilgai”, nesvarbu, kokio ilgumo distanciją įveiksite. Juk pirmiausia įveiksite save - savo atsikalbinėjimą, tingėjimą, atidėliojimą, nesėkmės baimę. Kas pasakė, kad asmeninis „maratonas” negali būti 4 km? Galbūt dalyvavimo džiaugsmas padrąsins siekti daugiau ir Jūsų gyvenimą užpildys jau ne tik darbas ir jo problemos?
  • Ar žinote, kad vien jau kelionės planavimas suteikia daugybę teigiamų akimirkų, padeda nukreipti mintis nuo problemų darbe? Tegu tikri ar menami kelionių maršrutai suteikia jums keletą akliratį plečiančių poilsio valandėlių.
  • Galite duoti sau leidimą pailsėti ir pradėti žvelgti į gyvenimą koks jis yra - sezonai ir ciklai, o ne finišo linija?

Nereikia sulaukti traumos tam, kad gulėdamas ligoninėje būtum priverstas padaryti pertrauką ir permąstyti savo gyvenimą, kaip mano labai artimas žmogus. Apmąstykite dabar, kaip jūs tikrai norėtumėte gyventi. Galbūt ne darbas biure ir kasdieninė įtampa yra Jūsų svajonė? Juk gyvenimas vienas, patys renkamės, kaip jį gyventi. Jis mūsų. Būkite kūrybingi ir ieškokite, kaip galima bent nežymiai jį pakeisti ir pridėti poilsio ir atjaunėjimo minučių. Jūs esate to verti, bet kad įvyktų teigiami poslinkiai, reikės įdėti pastangų patiems. Niekas netrauks jūsų iš žiurkėno rato. Prisiminkite vėl vaikystės džiaugsmą, kai ateidavo vasara ir būdavote laisvi. Suteikite sau leidimą vėl pasijusti laisvais - leiskite pailsėti savo širdžiai ir protui. Net jei vasarą tam neradote laiko, dar ne viskas prarasta - kokybiškam poilsiui visi sezonai tinkami!

P.s. Pradžiai:

Pasiplanuokite, iš kur gausite papildomų minučių poilsiui, priešingu atveju, viskas liks tik norais ir išsisklaidys kaip rūkas. Peržiūrėkite savo kiekvienos dienos veiklą ir užsiėmimus ir susirašykite į kairę lentelės pusę. Dešiniojoje įrašykite poilsiui priskiriamus užsiėmimus. Ieškokite, kokių darbų sąskaita galite „išplėšti” daugiau laiko sau. Sėkmės!

Norint cituoti, būtina gauti autorės sutikimą ir nurodyti šaltinį.

Rodyk draugams

Pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius) rekomenduojame likti namuose (iki 7 dienų), nevykti į darbą, ugdymo įstaigą. Susirgęs asmuo pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją.
Likus namuose, kol bus suteikta medicininė pagalba, dėvėti kaukę, laikytis 1 m. atstumu nuo kitų aplinkoje esančių žmonių. Labai svarbu  laikytis asmens higienos reikalavimų – reguliariai plauti rankas tekančiu vandeniu su muilu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus. Taip pat naudoti tik vienkartines nosinaites ir jomis, kosint ar čiaudint prisidengti burną, o panaudotas išmesti tam skirtose vietose.
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento specialistų patarimai:
Šeimos gydytojo nedarbo metu (esant temperatūrai daugiau nei 38,5 ar kitiems stipriems simptomams) – kreiptis į ligoninių priėmimo skyrius arba kviesti greitąją medicinos pagalbą.  Esant temperatūrai aukštesnei nei 38,5 – ją sumažinti vaistais ir tada kreiptis į  šeimos gydytoją, jei temperatūra nekrenta ar savijauta labai bloga ir asmuo negali nuvykti į gydymo įstaigą – kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Vaikų ugdymo įstaigų administracijoms siūloma informuoti tėvus, kad neleistų sergančių vaikų į vaikų ugdymo įstaigas. O susirgus ugdymo įstaigoje, t.y. vaikui pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius),  nedelsiant išleisti vaiką į namus ir apie tai informuoti tėvus. Taip pat supažindinti vaikus ir mokytojus, dėstytojus apie rekomenduojamas asmenines apsaugos priemones. Labai svarbu dažniau vėdinti ir valyti patalpas, riboti su ugdymo veikla nesusijusius renginius mokykloje.

Rodyk draugams

Mažai angliavandenių turintis maistas padeda mesti svorį, tačiau padaro jus niurgzliais, teigia Australijos mokslininkai.

Tyrimo metu mokslininkai palygino mažai angliavandenių, tačiau daug riebalų ir proteinų turintį maistą ir mažai riebalų, tačiau turtingą angliavandenių dietą.

Nors renkantis abi dietos rūšis svorio numetama panašiai, tačiau žmonės, kurie suvartojo daugiau riebalų ir proteinų, pastebėta, tapo linksmesni.

Pietų Australijos ir Flindero universitetų (Australija) mokslininkai stebėjo 106 viršsvorį turinčius žmones, kurie metus laikėsi skirtingų dietų. Tyrimo dalyviai 8, 24, 40 ir 52 metų savaitę turėjo atsakyti į klausimus apie jų emocinę sveikatą.

Kaip praneša „The Sydney Morning Herald”, užfiksuotas abiejų tyrimų dalyvių nuotaikos pagerėjimas per pirmas 8 savaites, tačiau grupėje, kuri rinkosi mažai angliavandenių turintį maistą, linksmos nuotaikos pamažu pradėjo mažėti ir tai tęsėsi visus likusius metus. Žmonės, pasirinkę priešingą dietą, rečiau skundėsi prislėgta nuotaika ir nerimo jausmu, buvo mažiau įsitempę ir svetingesni.

Tyrime dalyvavę žmonės svorio numetė vienodai - apie 13,7 kg.

Mažai angliavandenių turintys augalai turi apie 4 proc. angliavandenių, 35 proc. proteinų ir 61 proc. riebalų, o tuo metu daug angliavandenių turintys augalai - 46 proc. angliavandenių, 24 proc. proteinų bei 30 proc. riebalų. Tyrimo metu kiekvienos grupės dalyviai suvartodavo vienodą kiekį kalorijų: vyrai 1700, o moterys - 1400.

Tyrimas publikuotas žurnale „Archives of Internal Medicine”, kurį leidžia Amerikos medikų asociacija.

radau lrt.lt

Rodyk draugams

Kuo daugiau užsiėmimų, kad nebūtų kada liūdėti. (Banalu, bet tiesa).

Rasti naujų įdomių užsiėmimų - užsirašyti į keramikos būrelį, mokytis naujų šokių, tapybos ir t.t. Trumpai tariant, susirask veiklos, kuri tau keltų džiaugsmą.

Klausytis gerai nuteikiančios, linksmos muzikos (išbandykite ritmingus Kubos, Meksikos, Brazilijos muzikantų kūrinius).

Stengtis, kad aplink būtų kuo daugiau šviesos. Saulės spindulių stoka stabdo imuniteto formavimąsi, gali sukelti įvairius sezoninius nuotaikos sutrikimus, depresiją, skatina atsirasti savižudiškoms mintims (savižudybių skaičiumi Lietuva lieka pirmaujanti šalis pasaulyje). Tamsesnėse patalpose greičiau dauginasi kvėpavimo takų ligų sukėlėjai: pneumokokai, streptokokai, stafilokokai, tuberkuliozės lazdelės.
Tinkamas apšvietimas užtikrina darbingumą bei bei darbo produktyvumą. Žmogaus nervų sistema reaguoja į šviesą, patenkančią į akis, ir siunčia signalus mūsų biologiniam laikrodžiui, kuris savo ruožtu reguliuoja daugelio žmogaus organizme vykstančių procesų ritmus. Dažnai bendro nuovargio, galvos skausmo priežastimi tampa nepakankamas apšvietimas. Juk prieblanda mums asocijuojasi su poilsiu, ramybe, intymumu, bet ne su aktyviu darbu. Sutikite, prieblanda ir rami muzika migdo. Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, galima rasti rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose „istorijos tėvo” Herodoto laikus (apie 490-424 pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460-377 pr. Kr.). Senovės graikai ir romėnai ant savo namų stogų įrengdavo specialias aikšteles - soliariumus, skirtus sveikatai stiprinti ir gydyti. Danų fizioterapeutas N. Finsenas tapo šiuolaikinės šviesos terapijos įkūrėju. 1903 m. jam už darbus, įrodančius šviesos poveikį žmogaus organizmui, buvo paskirta Nobelio premija. Nemažai Europos valstybių stengėsi netaupyti savo piliečių sveikatos ir savijautos sąskaita ir kuo labiau apšviesti gatves ir kitas viešas vietas. Be to, žmonės jaučiasi saugesni vaikščiodami apšviestomis gatvėmis. Deja, pas mus į tai mažai kreipiama dėmesio, ir žvilgsnis į vakarėjantį miestą nuteikia anaiptol ne optimistiškai… Bet mes galime pakelti sau nuotaiką bent jau savo aplinkoje!

Pakeisk rutiną - padaryk ką nors spontaniškai, po darbo važiuok ne namo, o, sakykime, į kiną, pakviesk susitikti ką nors seniai matytą, pabūkite tarp žmonių.

Pagalvok, kodėl tos nuotaikos nėra, paieškok “nenuotaikos” priežasčių. Gal pervargai, gal pramogų, teigiamų emocijų trūksta? Supratus, ko iš tikrųjų trūksta, daug lengviau tą trūkumą ištaisyti.

Neužsidaryk namie su knyga, kvieskis svečius ir pats lankyk draugus. Bendravimas - piuiki priemonė gerai nuotaikai palaikyti!

Pasistatykite namie ryškiai žydinčių gėlių!! Kuo daugiau spalvų aplink!!

vetyta metyta

p.s. Jei turite savų receptų, dalinkitės, gal kam nors bus naudinga :-)

Rodyk draugams

  • Kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną (geriausia vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne)
  • Reguliariai plaukite rankas su muilu ir vandeniu arba naudokite rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms), ypač nusikosėję ar nusičiaudėję.
  • Pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą; kosulį; gerklės, galvos, sąnarių skausmus; drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius) laikykitės ne mažiau kaip 1 m. atstumu nuo kitų žmonių.
  • Susitikę su kitais asmenimis, venkite prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).
  • Panaudotas nosinaites nedelsdami išmeskite tam skirtose vietose.
  • Pajutę į gripą panašius simptomus nedelsdami kreipkitės į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją.
  • Pajutę į gripą panašius simptomus, likite namuose (iki 7 dienų), nevykite į darbą, mokyklą.
  • Venkite masinių renginių, nesilankykite žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma – dėvėkite apsauginę kaukę.
  • Stenkitės neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.

REKOMENDACIJOS KELIAUJANTIEMS Į PADIDINTOS RIZIKOS UŽSIKRĖSTI NAUJO TIPO GRIPO VIRUSU ŠALIS

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja:
atsisakyti nebūtinų kelionių į šalis, kuriose patvirtinti žmogaus susirgimai naujo tipo gripo virusu;
asmenims keliaujantiems į šalis, kuriose patvirtinti žmogaus susirgimai naujo tipo gripo virusu patariama laikytis šių atsargumo priemonių:

  • Vengti lankytis žmonių susibūrimo vietose, masiniuose renginiuose, ypatingai kur yra sergančių žmonių
  • Vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis
  • Sergantieji ar užsikrėtę naujuoju gripu asmenys, laikomi kuriems pasireiškia vienas ar daugiau iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, gerklės, galvos, viso kūno skausmas, drebulys, nuovargis. Kai kuriems asmenims kiaulių gripo virusas gali sukelti viduriavimą ir vėmimą.
  • Kuo dažniau plauti ar valytis (tam skirtomis priemonėmis)rankas
    Rankų plovimas ar dezinfekavimas padės apsisaugoti nuo virusų. Rankas reikia plauti dažnai su muilu ir vandeniu, ypač po kosulio ar čiaudėjimo.
  • Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos
  • Virusai dažniausiai plinta, kai asmuo liečia aplinkos daiktus, kurie yra užkrėsti mikroorganizmais, ir vėliau neplautomis rankomis liečia akis, nosį, burną.

Gripo pandemija. Kas tai yra?

Rodyk draugams

Orai tai jau keičiasi… Basutes jau greit pakeis aulinukai :-)

Laikas pasirūpinti savimi.

SVARBIAUSIA – IŠ ANKSTO GRŪDINTI ORGANIZMĄ :

  • Praustis kontrastiniu dušu (iš pradžių šiltu, po to šaltu vandeniu), mankštintis, tinkamai rengtis, neperšalti, nepervargti, nesušlapti kojų. (cha, visą tą darau :-)
  • Nepatartina lankytis renginiuose ir kitose vietose, kur susirenka daug žmonių. (nedarau)
  • Gyvenamojoje patalpoje laikyti susmulkinto česnako arba svogūno. (! darau, nes niekad nesunaudoju visos svogūno galvutės, o išmesti gaila, ir likusioji puselė “laukia”, kol bus panaudota arba išmesta vis tiek)
  • 2-3 minutes pakramtyti svogūno. (nekepto? veu :-) ne-a…)
  • Gerai vėdinti ir dezinfekuoti patalpas, nebendrauti su sergančiaisiais, vartoti maistą, kuriame daug vitaminų, ypač C, arba profilaktiškai gerti vitamino C preparatų. (ir šita darau :-)
  • Nerūkyti. (nerūkau !!!)

Ką daryti susirgus gripu?

  • Pirmosiomis dienomis geriausia pagulėti. Jei gripas nesikomplikuoja, jis praeina per savaitę.
  • Ligos pradžioje, kol temperatūra dar neaukšta (37,0-37,2°C), prieš miegą galima pakaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis.
  • Kelis kartus per dieną įkvėpti smulkinto česnako ar svogūno kvapo.
  • Nuo kosulio tinka virto piene ir pertrinto svogūno, rugiagėlių žiedų arbata.
  • Skaudančią gerklę reikėtų skalauti druskos tirpalu arba vandeniu su citrinos rūgštimi.
  • Gerklės skausmą malšinti karštu medaus ir citrinų gėrimu.
  • Naudinga gerti prakaitavimą sukeliančios karštos liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatos, vitamino C.
  • Temperatūrai mažinti tinka ramunėlių užpilas. Gerti kaip arbatą, po puodelį kasdien.
  • Pasveikti padeda citrininės melisos arbata – savaitę du kartus per dieną gerti po puoduką.
  • Kambarį, kuriame guli ligonis, reikia dažnai vėdinti ir valyti.

Kas 10-20 metų atsiranda visiškai naujų virusų

Naujas gripo virusas dažniausiai atsiranda Kinijoje ir vėliau paplinta po visą pasaulį. Kadangi naujajam virusui neturima imuniteto, didėja epidemijų grėsmė – jos kartais apima iki ketvirtadalio pasaulio gyventojų. 1918–  1919 metų epidemija nusinešė daugiau negu 20 milijonų žmonių gyvybių.

Apsaugokite save ir artimuosius

Prieš prasidedant gripo sezonui rekomenduojama skiepytis gripo sezonui skirta vakcina.
Skiepų nuo gripo tikslas - sumažinti sunkių gripo formų bei lėtinių ligų komplikacijų skaičių, išvengti sukėlėjo plitimo.
Skiepytis rekomenduojama:
1. Rizikos grupių atstovams, kuriems gripas gali sukelti pavojingas gyvybei komplikacijas:
- senų ir neįgalių žmonių globos namų gyventojams;
- suaugusiesiems ir vaikams, vyresniems kaip 6 mėn., sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis arba (ir) inkstų ligomis arba (ir) esantiems imunodefico būklės;
- vyresniems kaip 6 mėn. vaikams ir paaugliams, ilgai gydytiems aspirinu;
- moterims, gripo sezono metu nėščioms 3-9 mėnesį;
- kitiems 65 metų ir vyresniems asmenims;
2.  vadinamiesiems rizikos grupių kontaktiniams asmenims:
- asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir slaugos namų darbuotojams;
- rizikos grupių asmenų šeimų nariams.

Pasiskiepijus imunitetas susidaro tik gripo virusui ir neapsaugo nuo kitų peršalimo ligų. Jauniems sveikiems žmonėms skiepai 80-90% sumažina susirgimo gripu tikimybę; pagyvenusiems ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis dėl silpno imuninio atsako ne visada pavyksta visiškai išvengti susirgimo, tačiau skiepai juos apsaugo nuo sunkių gripo komplikacijų.

Skiepytis nuo gripo reikalinga kasmet prieš prasidedant gripo sezonui: geriausia - rugsėjo - lapkričio mėnesiais.

Prasidėjus epidemijai, skiepytis netikslinga. Karščiuojant ar atsiradus gripo požymiams skiepytis negalima.

Medikai, atliekantys skiepijimą, turėtų perspėti pacientus apie šalutinį vakcinos poveikį, galimas alergines reakcijas. Skiepų injekcija jokiu būdu nerekomenduojama žmonėms, ypač vaikams, kurie yra alergiški kiaušinio baltymui.

Pasiskiepyti galima artimiausioje poliklinikoje, skiepų kabinete.

Kaip užsikrečiama gripu?

Paprastai užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, kuris gripo sukėlėjus platina ne tik kosėdamas ar čiaudėdamas, bet ir ramiai kvėpuodamas. Į orą patenka viruso lašelių, kuriuos įkvepia sveikieji. Susirgęs žmogus sloguoja, kosti. Pakyla temperatūra, skauda galvą, akis, gerklę, raumenis. Pila prakaitas, ligonis jaučiasi labai pavargęs, jam silpna. Itin jautrūs gripo virusui sergantys kitomis ligomis, pervargę, neužsigrūdinę žmonės. Netinkamai gydomas gripas gali sukelti sunkias, kartais net pavojingas gyvybei komplikacijas (plaučių uždegimą, bronchitą, sinusitą, vidurinės ausies, smegenų, ypač dažnai – širdies raumens uždegimą).

Kaip ir kitos ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos, gripas suaktyvėja šaltuoju metų laiku, kai žmonės dažniau peršąla ir tampa imlesni infekcijai, kai pagerėja sąlygos virusams plisti. Epidemija kyla beveik kasmet, dažniausiai sausį – vasarį, ir trunka keletą savaičių.

Pasaulyje kasmet gripu perserga apie 500 mln. žmonių.

Šaltinis: SAM

Rodyk draugams

Gairės: ,

Miegas yra periodiška funkcinė žmogaus ramybės būsena, kuriai būdingas specifinis nervų sistemos ir viso organizmo neveiklumas: nieko tikslingai neveikiama, mažai judama ir nereaguojama į aplinkos dirgiklius, sulėtėja kvėpavimas, kraujotaka bei sumažėja kūno temperatūra. Miegodamas žmogus netgi auga. Žmogus pramiega trečdalį gyvenimo. Miegas labai didelę reikšmę turi žmogaus nervų sistemos veiklai, protiniam darbui.

Esminis skirtumas tarp miego ir būdravimo - miegantysis neturi valios ir negali atsiminti apie gyvenimą budrumo metu. Be retų išimčių, jis negali laisvai rinktis, o yra valdomas sapno ir pagautas savo kūrinių - ištirpsta riba tarp žmogaus ir aplinkos.

Daugelis žmonių miega apie 8 val., bet kai kas miega 4 - 5 val. ir tai yra normalu. Vaikai miega ilgiau, seni žmones trumpiau, vieni linkę keltis vėliau, kiti - anksčiau. Encefalografu matuoti elektrinių potencialų pokyčiai smegenyse žmogui miegant, ir taip išskirti 4 miego stadijos:

  1. Pirmoje miego stadijoje sumažėja bangų amplitudė nuo 8-12 Hz, stebimų budrumo metu
  2. Antroje stadijoje dažnis ima mažėti, bet tuo pačiu atsiranda 12-16 Hz šoktelėjimai.
  3. Trečioje ir ketvirtoje stadijoje bangų dažnis nukrinta iki 1-2 Hz, amplitudė padidėja. Šios bangos vadinamos delta bangomis, ir tuo metu žmogų labai sunku pažadinti. Šios fazės metu akių judesių nėra, širdis ir kvėpavimas dirba lėčiau, raumenys atsipalaiduoja, sumažėja smegenų aktyvumas.
  4. Taip pat svarbi yra greitų akių judesių faze, dar vadimama REM (angl. „Rapid eye movements”) faze. Šios fazės metu elektromagnetinės bangos yra dažnesnės negu budrumo metu, t.y. smegenys veikia visu galingumu, sapnuoja. Manoma, kad ne REM miego metu vyksta fizinis poilsis, o REM - psichologinis. Pavyzdžiui, po sunkaus fizinio darbo būna daugiau ne REM miego, o žmonės turintys intensyvių psichologinių pergyvenimų daugiau sapnuoja. REM fazėje smegenys yra aktyvūs - aktyvuoti smegenų neuronai., kurie atsakingi už motorikos reguliaciją ir regos informacijos apdorojimą. Po keturių nemiegotų naktų nerandama jokių didesnių fizinių sutrikimų, žmogus gali atlikinėti neilgus intelekto testus, bet po sapnų deprivacijos blogėja atmintis ir gavęs miegoti normaliai vieną naktį žmogus ištisai sapnuoja. Jei atsibundame REM fazės metu, atsimename sapną, kitų fazių metu - neatsimename.

Miego metu žmogus keletą kartų pereina per visus miego gylius, pradėdamas nuo pirmos fazės, pereidamas iki ketvirtos, po to vėl sugrįždamas iki pirmos, bet neatsibusdamas, o pereidamas į REM fazę. Kūdikiai puse laiko praleidžia REM fazėje, seni žmonės mažiau būna trečioje ir ketvirtoje miego fazėje.

Miego sutrikimai nustatomi ne tada, kai žmogus nepatenkintas miegu, atsibunda arba neužmiega, o tada, kai dieną jaučiasi blogai. Galimi ir „atvirkštiniai” sutrikimai, susiję su miegu - tai staigus sapnų įsiveržimas į dienos veiklą, užmigimas dieną, vadinamas narkolepsija (jei studentas užmiega paskaitos metu, tai ne sutrikimas, bet jei dėstytojas - tai jau narkolepsija).

Nemigos priežastys:

  1. Padidėjęs nerimo lygis- sunku užmigti vakare;
  2. Depresija- atsibundama per anksti ryte;
  3. Netikusios miegojimo sąlygos - pavyzdžiui, nepatogia lova, miegojimas dviese;
  4. Nesugebėjimas persijungti į miego režimą, t.y. per daug aktyvi veikla ir rūpesčiai prieš miegą, ritualų trūkumas, kaip antai knygos skaitymas, prausimasis, šilto gėrimo puodelis;
  5. Per mažas kūno temperatūros pakilimas dieną, arba jos pakilimas netinkamu metu, pavyzdžiui, vakare (tai trukdo kūno temperaturai nukristi naktį). Ypač stipriai tai patiria žmonės, kurie dieną daug guli.

Miego/aktyvumo ciklą galima įsivaizduoti kaip „kredito-debeto” sistemą, kai už kiekvieną miego valandą žmogus gauna 2 taškus, o už kiekvieną aktyvumo valandą praranda tašką. Be to, kad ir kiek laiko žmogus bemiegotų, 16 taškų miego kreditas neviršijamas, taigi „susitaupyti” miego negalima. Kuo mažiau „miego kreditų” žmogus turi, tuo labiau nori miego. Paprastai jis eina miegoti, kai turi mažai ar 0 „miego kreditų”, ir miega apie 8 val. Paskui, turėdamas 16 „miego kreditų”, būna pasiruošęs 16-ai aktyvumo valandų. Joms praėjus, vėl reikia gauti „miego kreditų” - pamiegoti. Taip ir kartojasi šis 24 val. ciklas.

Kartais darbo ar šeimos reikalai trukdo laikytis 8 val. miego ir 16 val. aktyvumo ritmo. Miegojęs 4 val. vietoj 8, žmogus, kol pasijus pavargęs, turi 8 veiklos valandas. Galima truputį atsigauti numigus po pietų, bet tai yra ne taip veiksminga, negu gerai išsimiegoti naktį.

Kartais miego ir budrumo ritmas keičiamas visai savaitei, o savaitgalį grįžtama prie normalaus ritmo. Pamaininis darbas sukelia dezadaptacijos ir desinchronizacijos sindromus, pasireiškiančius antsvorio atsiradimo, virškinimo problemomis, galvos skausmais, miego sutrikimais.

Yra dvi galimybės prisiderinti prie pamaininio darbo specifikos:

Pirmoji galimybė yra kelias naktis prieš naktinę ar vakarinę pamainą eiti miegoti anksčiau ir anksčiau keltis, taip bandant paankstinti savo organizmo cirkadinius ritmus.

Antrasis būdas - naktį prieš naktinę ar vakarinę pamainą eiti miegoti vėliau, miegoti ilgai, dieną eiti pogulio ir sukaupti kiek galima daugiau miego kreditų.

Asmenys, miegantys po pietų, turi tam tikrų pranašumų, lyginant su nemiegančiais, - jų bendras darbingumo lygis yra didesnis.

Labai pavargus gali pasitaikyti mikromiego epizodai. Tai labai trumpi - 1-3 sekundžių trukmės miego periodai.

vetyta metyta

Rodyk draugams

Los Andželo Kalifornijos universiteto (UCLA) atliktas tyrimas, kurį rėmė Didžiojoje Britanijoje esantis Lipton arbatos institutas (Lipton Institute of Tea), atskleidė, jog išgeriant tris ar daugiau žalios ar juodos arbatos puodelius per dieną insulto tikimybė sumažėja daugiau nei 21 proc.

Naudodamiesi 9 tyrimų duomenimis, mokslininkai pastebėjo, kad asmenys, kurie išgeria 3 ir daugiau puodelių žalios ar juodos arbatos per dieną, lyginant su išgeriančiais tik vieną puodelį ar dar mažiau, turi 21 proc. mažesnę tikimybę patirti insultą. Tiek žalios, tiek ir juodos arbatos poveikis yra vienodas. Tyrime, kuriame ištirti 4 378 insulto atvejai, dalyvavo 194 965 asmenys iš Kinijos, Japonijos, Suomijos, Olandijos, Australijos ir JAV.

 

“Mūsų tyrimas rodo, kad per dieną išgeriami trys arbatos puodeliai gali padėti sumažinti insulto tikimybę net 21 proc. Šios išvados yra susijusios tik su žalios ir juodos arbatos vartojimu. Kol kas dar yra per anksti nurodyti konkrečią arbatos sudedamąją dalį, kuri lemia tokius rezultatus”, - teigė tyrimui vadovavęs David Geffen vardo medicinos mokyklos Medicinos ir biologinės chemijos departamento profesorius dr. Lenore Arab.

“Pastaraisiais metais vis daugiau ir daugiau tyrimų iš daugybės skirtingų sektorių nurodė didelę arbatos naudą žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai. Mūsų atliktas tyrimas šį sąrašą tik dar labiau papildė. Mes džiaugiamės prisidėję prie šio tyrimo finansavimo ir padėję dar aiškiau suprati arbatos naudą žmogaus sveikatai”, - papildė Lipton arbatos instituto tyrimų direktorius dr. Paul Quinlan.

Mokslininkų teigimu, šiuo metu dar nėra žinoma ar arbata turi teigiamą poveikį jau patyrus insultą. Taip pat nežinoma ar insulto tikimybę sumažina ir kitų rūšių arbatos (pavyzdžiui, baltos ir kt.) vartojimas. Tam reikalingi papildomi tyrimai, kurie, pasak mokslininkų, bus atliekami artimiausiu metu.

Insultas yra antroji pagal dažnumą pasaulyje mirties bei negalios priežastis. Kasmet insultą patiria daugiau nei 20 milijonų pasaulio gyventojų.

Tyrimas vasario mėnesį buvo pristatytas Amerikos širdies asociacijos (American Heart Association’s) organizuotoje Tarptautinėje insulto konferencijoje (International Stroke Conference).

Rodyk draugams

1 žingsnis

9 sveikos mitybos žingsniai

Palaikykite normalų kūno svorį. Mankštinkitės ne mažiau 30 min. per dieną. Bendras kalorijų skaičius turi atitikti darbo sunkumą.

2 žingsnis

Valgykite įvairių daržovių ir vaisių

Valgykite įvairių daržovių ir vaisių (ne mažiau 400 gramų per dieną). Gerkite šviežias vaisių ir daržovių sultis.

3 žingsnis

Duona

Valgykite duonos, bulvių, ryžių, makaronų tiek, kiek reikia kalorijų energijai gauti. Miltiniai produktai tukina.

4 žingsnis

Sveikos salotos

Mažinkite riebalų suvartojimą. Geriau mažiau, bet natūralaus sviesto, nei daug, bet sintetinio riebalų pakaitalo.

5 žingsnis

Pakeiskite riebią mėsą žuvimi

Pakeiskite riebią mėsą ir jos produktus pupelėmis, lęšiais, žuvimi, paukštiena arba liesa mėsa.

6 žingsnis

IŠ raugintio pieno produktų galima pagaminti puikių kokteilių

Vartokite daugiau raugintų lieso pieno produktų (pasukų, rauginto pieno). Natūralus pienas reikalingas vaiko augančiam organizmui (kaip kalorijų šaltinis).

7 žingsnis

Rinkitės maistą, kuriame maža cukraus

Rinkitės maistą, kuriame maža cukraus. Saikingai vartokite rafinuotą cukrų. Venkite gėrimų su saldikliais, dažikliais ir sintetiniais konservantais.

8 žingsnis

Druskos vartokite ne daugiau kaip šaukštelį per dieną

Venkite sūraus ir konservuoto maisto. Druskos vartokite ne daugiau kaip šaukštelį per dieną.

9 žingsnis

Sakingai vartokite alkoholį Raudonojo vyno taurė

Nevartokite alkoholio daugiau kaip 2 sąlyginius vienetus per dieną (20 g).

SAM inf.

Rodyk draugams

Atšalus orams, neretai pradeda kankinti sloga. Ji kaip peršalimo liga dar vadinama paprastuoju peršalimu. Slogą paprastai sukelia virusai. Inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki (daugiausia) dviejų dienų. Slogą skatina skersvėjis, aplinkos temperatūros svyravimai, bendro organizmo atsparumo sumažėjimas, stresas, per gausus ar per menkas maitinimasis, nevisavertis nesuderintas maistas, stokojantis natūralių vitaminų iš vaisių ir daržovių.

Kodėl tai padaro švelnus vėjelis, o ne stiprus vėjas ar audra?

Skersvėjis taip silpnai dirgina, kad nosies gleivinė„pamiršta” nuo jo gintis. Dar daugiau - jos kraujotaka silpnėja, virpamieji plaukeliai pradeda judėti rečiau, o virusas gali ramiai ten įsikurti. Ir priešingai - kai vėjas stiprus, „jungiama” nosies gleivinės gynybinę sistemą, kuri atlieka visas funkcijas. Rezultatas: virusai ir bakterijos išvejami tik pradėję „sėlinti” artyn.  Jei organizmas nusilpęs, prisidėjus bakterinei infekcijai, sloga gali virsti pavojinga pūlinga infekcija.

Kas būdinga slogai?

Susirgus sloga, kutena nosies viduje ir norisi čiaudėti, iš nosies teka vandeningos išskyros, sunku kvėpuoti pro nosį. Išnyksta uoslė, nosis užsikemša, skauda galvą ir ima rodytis, kad ji vis sunkesnė. Bendra savijauta gali gerokai pablogėti ir nekarščiuojant. Geras gydytojas visuomet supras tokį pacientą - net termometrui rodant  normalią temperatūrą, bet esant tipiškų slogos požymių, galima tikėtis nedarbingumą pateisinančio dokumento. Beje, o kokia temperatūra laikoma normalia? Įvairiose šalyse ji svyruoja nuo 36,6 iki 37 laipsnių pagal Celsijų. Po virusinės infekcijos, kai yra pažeidžiamas smegenyse esantis termoreguliacijos centras, temperatūra net keletą mėnesių gali būti pakilusi iki 37,5 laipsnio.

Kaip gydytis?

Ligos priežastį įveikiančių vaistų nėra. Šiuo faktu remiasi senas, nors ne visiškai tikslus posakis, pagal kurį gydoma sloga trunka savaitę, o negydoma - septynias dienas. Vartojant gleivinės paburkimą mažinančius lašus (Tysin, Otrivin), kvėpavimas palengvėja, o vietiškai dezinfekuojantys preparatai (pavyzdžiui, Bioparox) gali nugalėti infekciją. Veiksmingos yra ir Gleichenbergerio ar Emserio druskų, eukaliptų, pušų pumpurų  inhaliacijos, jos padeda sugrąžinti virpamųjų plaukelių judrumą. Nereikia į inhaliacinius mišinius dėti ramunėlių ekstrakto - jis džiovina gleivinę! Padeda ir antihistaminio (antialerginio) poveikio tabletės, pavyzdžiui, Rhinopront arba Clarinase, Lomilan, Kestine. 99 proc. visų sergančiųjų sloga po 7 - 10 dienų pasveiksta. Dažniausiai komplikacijos būna susijusios su gydymu namuose, patiems pradėjus ne laiku ir netinkamai vartoti antibiotikus, ar rodant nereikalingą „didvyriškumą ” ir einant į darbą, parduotuvę ir pan. Reikia gulėti bent keletą dienų, vartoti daug skysčių, gerti natūralių, šviežiai išspaustų daržovių ar vaisių sulčių, vaistingųjų augalų arbatos, daržovių sultinio. Nepatartina vartoti sunkiai virškinamų maisto produktų, ypač iš mėsos, taip pat keptų, rūkytų, riebių patiekalų.

Trys patarimai, kaip išvengti komplikacijų:

1. Visuomet tik pakaitomis išpūskite abi šnerves: taip darydami, apsaugosite ausies trimitą ir vidurinę ausį. Labai stipriai pučiant iš abiejų šnervių tuo pat metu,, vėliau gali prisidėti vidurinės ausies ir prienosinių ančių uždegimas.
2. Visuomet naudokitės tik vienkartinėmis popierinėmis nosinaitėmis!
3. Atsargiai vartokite gleivinę sutraukiančius nosies lašus. Praėjus 5 val. po nosies gleivinės kraujagyslių sutraukimo vaistais, sustiprėja gleivinės kraujotaka ir gleivinė labiau paburksta. Be to, nosis įpranta prie tam tikro vaisto, ir jai reikia vis didesnių bei dažnesnių jo dozių. Lašų nereikėtų vartoti ilgiau kaip savaitę, antraip galima įsivaryti ligą, vadinamą nosies vaistalige: virusinė infekcija išnyko, o sloga liko. Po persirgtos slogos susilpnėjusią uoslę galima mėginti gydyti hormonais (kortizonu), pavyzdžiui, Rhinocortol arba Beconase. Tokiu atveju būtinai pasitarkite su savo gydytoju.

Ar slogos galima išvengti?

Taip. Naudingos visos priemonės, kurias apima grūdinimosi, higienos ir sveikos gyvensenos sąvoka. Auksinės mažojo slogos žodynėlio taisyklės, kaip išvengti nosies tekėjimo, yra šios: kasdien (365 kartus per metus) 30 - 60 minučių vaikščioti gryname ore; kartą per savaitę apsilankyti pirtyje ar garinėje saunoje; kasdien suvalgyti po obuolį arba po citrusinį vaisių (apelsiną, citriną, mandariną, greipfrutą, kivį). Nuo spalio iki kovo pabaigos šį kiekį reikia padvigubinti. Sergantieji cukralige turi atsižvelgti į duonos vienetus. Visą „slogos sezoną” reikia avėti šiltus batus su pamušalu. Beje, krapštyti nosį - nors tai kartais ir malonumas! - reikia kuo rečiau, nes tai ne tik negražu, bet gali paskatinti ligos sukėlėjų plitimą.

Neleiskite sloguojantiems jūsų bučiuoti, ir patys, sirgdami sloga, nieko nebučiuokite. Nerūkykite, saikingai vartokite alkoholį. Pagerinkite patalpos orą didžialapiais augalais. Kai infekcija dažnai kartojasi, organizmo atsparumą ne-tiesiogiai gali padidinti skiepai nuo gripo.

Ko griebtis, kai sloga „viena koja jau šiapus slenksčio”?

Gydymas „Šaunioji septyniukė” (pagal dr.K. Mejerį ):
Kojos turi būti sausos ir šiltos. Jas reikia kas dvi valandas palaikyti labai karštoje vonelėje (vis papildant karštu vandeniu). Į vandenį nepilti jokios esencijos ir ekstrakto. Vieną dieną negalima valgyti jokio kito maisto, tik avižų sriubą ir obuolių tyrelę. Visą laiką po gurkšnelį gerti karštus gėrimus: žolelių arbatą kaitalioti su juodąja arbata ir citrinų gėrimu.  Negerti alkoholio, net karšto vyno. Iš viso per parą reikia išgerti 3 - 5 l skysčių. Jei sergama širdies nepakankamumu, skysčių reikia mažiau. Jeigu galite, užsidėkite vilnonę kepurę; kaklą apsiriškite šilta skarele, šaliku arba prisidenkite apykakle. Nerūkykite, venkite rūkalių draugijos. Kasdien eikite į sauną. Venkite fizinio krūvio, atsisakykite planuotų susitikimų.

Perskaičius šiuos patarimus, matyti, kad … nereikia jokių vaistų. Tikėkimės, kad tas, kuris laikysis visų septynių patarimų, sloga nesusirgs!

1945 metais Aleksandras Flemingas už penicilino atradimą gavo Nobelio premiją.  Premijos teikimo ceremonijoje žiemos sukaustytame Stokholme mokslininkas pasirodė gerokai peršalęs: ašarojančiomis akimis ir šniurkščiojančia nosimi. Vienas Priėmimo komiteto narys replikavo: „Vis dėlto nuo slogos šis vaistas nepadeda” …

Užsirašykite didelėmis raidėmis gerai matomoje vietoje : „Sloga antibiotikais negydoma!”
Tikiuosi, šie patarimai padės nesusirgti, o jei jau susirgote, gal viskas pasibaigs be komplikacijų.

Visuomenės sveikatos ugdymo centro inf.

Rodyk draugams

Draugai

Norintiems išmokti vairuoti

Žvejams

...

free counters

Jei reikia padangų

 

Gruodis 2019
P A T K P Š S
« Bir    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031