BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vėtytų mėtytų kampelis

BENDRIEJI PRINCIPAI - MINIMALIZMAS, SAIKAS, PATOGUMAS

Be ko į kelionę neišsirengia jokia moteris? Aišku, be kosmetikos! Kur beišsiruoštume – į prabangų paplūdimio kurortą, pažintinę kelionę, kempingą atokiose nuo civilizacijos vietose ar savaitei į kaimą - mes visada išliekame moterimis, ir visada norime būti švarios, gaivios ir patrauklios! Vis dėlto, kelionės krepšys yra ne beribis, ir vežtis visų vonios turtų negalime. Kaip ir spintos. Mano vyras juokauja, kad aš atostogauju, o jis tik nešioja lagaminus. Kaip dažnai ruošdamiesi atostogauti mes būname apsėsti minties “visko gali prireikti,” pripildome lagaminus dešimtimi porų batelių, rūbų komplektų, įvairios kosmetikos - tiek daug, kad kelionę apkartina bagažo svoris, o ir dažniausiai didžioji dalis daiktų lieka nepanaudota. Atvykus paaiškėja, kad pamiršome įsidėti ko tikrai reikia (pavyzdžiui, pernai sugaišome gerą pusdienį 43 laipsnių karštyje ieškodami vaistinės, turinčios priemonių nuo odos nudegimų), nors atrodo, kelionei ruoštasi prideramai ir bagažo sudėtis kruopščiai planuota! Siekiant tinkamai pasirengti artėjančiai kelionei, turite suvokti kur vykstate, kokios ten oro sąlygos ir ką konkrečiai veiksite poilsio dienomis. Kosmetinės turinys kiek skirsis jei vykstate degintis, kopsite kalnais ar važiuosite autobusu.

1. Pradedame nuo pačios KOSMETINĖS, padėsiančios į vieną vietą surinkti visas kosmetikos ir higienos priemones. Patogi kosmetinė taupo vietą ir laiką, nereikia knaisiotis po visas rankinės kišenes, kad rastumėte dantų šepetėlį. Renkantis didžiausią dėmesį reikia skirti ne kosmetinės kainai ar raštams, o formai ir naudojimo patogumui. Kosmetinė turi būti ergonomiško dizaino, lengvai tilpti į lagaminą ar sportinį krepšį. Įmantrus kietas lagaminėlis atrodo labai gražiai, bet vežtis gali būti itin nepatogus. Kosmetinės būna kelių tipų: skirtos tik makiažo reikmenims, su kišenėlėmis teptukams, o didžiosios talpina net šampūnus. Paprastai moterys turi ne vieną kosmetinę: mažą – kasdienai, į kurią telpa vos keletas kosmetikos priemonių, nešiojamą rankinėje, ir didesnę, skirtą kelionėms.   Patogu, jei kosmetinė turi keletą skyrelių - galėsite atskirti valymo ir makiažo priemones. Rasite greičiau ko reikia ir mažesnė tikimybė, kad joms kas nors nutiks kelionės metu - atsidarys ir išbyrės pudra ir pan. Audinys turėtų nepraleisti ir drėgmės (juk tenka neštis į dušines, be to, gali koks nors produktas atsidaryti ir ištekėti).

2. Nemažai priemonių galima įsigyti mažesnės - kelioninės talpos. Jos sutaupo vietos ir sumažina bagažo svorį, tad geriau nešti lengviau ar turėti daugiau erdvės suvenyrams, nei keliauti su 10 kg kosmetikos. Jei kelionėje planuoti būti ilgiau, reikiamų įprastinės talpos priemonių galima įsigyti vietoje. Mėgstamų kosmetikos priemonių nebūtinai rasite mažų talpų, tačiau galima tiesiog įsipilti į mažus plastikinius buteliukus ar indelius. Kad nesumaišytumėte ir nereikėtų spėlioti ar čia tonikas ar micelinis vanduo, veido ar paakių kremas, šampūnas ar kondicionerius, užklijuokite lipduką su priemonės pavadinimu. Be to, tokiu atveju galima imti šias priemones į rankinį bagažą. Prieš kelionę ir taip būna pilna rūpesčių – atsinaujinti garderobą, pasirūpinti lagaminais, tinkama avalyne, draudimu, pasidomėti kelionės programa…  O dar jei vyksta daugiau šeimos narių, ruošimasis gali virsti pakankamai varginančiu bėgiojimu po prekybos centrus, atimančiu dalį būsimos kelionės laukimo džiaugsmo. Tad patartina kelioninės talpos kosmetika pasirūpinti iš anksto, radus tinkamų priemonių jas įsigyti iš anksto. Atkreipkite dėmesį ir į mėginėlius - dažnai neimame jų ar išmetame rastus žurnaluose, o jie gali būti puikiai panaudoti! Kelioninio dydžio talpos puikiai tinka ir sporto klubų lankytojams, nenorinčioms kasdien nešiotis didelių šampūno, kondicionieriaus, dušo želė ar kūno kremo flakonų. Maži buteliukai gali būti nuolat papildomi iš ekonomiškų didelių 250-500-1000 ml pakuočių. 3. Kosmetika kelionei turi būti supakuota pagal reikalavimus

Rankiniame bagaže leidžiama turėti tik nedidelius skysčių kiekius. Skysčiai turi būti atskiruose, ne didesniuose nei 100 mililitrų, induose. Visi rankiniame bagaže gabenami skysčiai turi būti sudėti į ne didesnį kaip 1 litro talpos sandariai užsegamą permatomą maišelį. Vienas maišelis – vienam keleiviui.
Skysčiais rankiniame bagaže laikomi:
• vanduo ir kiti gėrimai, sriubos bei sirupai, medus, sūriai (tepami, minkšti pelėsiniai, mozarela);
• kremai, losjonai ir aliejai;
• hermetiškų indų turinys, skutimosi putos, kitos putos ir dezodorantai;
• kvepalai;
• pastos, dantų pasta;
• purškiamieji skysčiai;
• skystųjų ir kietųjų medžiagų mišiniai;
• geliai, plaukų ir dušo geliai;
• blakstienų tušas.
Žinoma, galima susidėti skysčius į registruojamą bagažą.

Tačiau, net sutaupant vietos lagamine, kyla klausimas, ką iš tikrųjų pasiimti su savimi? Kasdieninė priežiūros rutina ir ekstra priemonės Kasdieninę veido odos priežiūrą sudaro valymas ir maitinimas/ drėkinimas. Veido valymo negalima pamiršti net per pačias trumpiausias atostogas. Odos švara turi didžiausią įtaką veido odos būklei, ji turi būti valoma dukart per dieną - ryte ir vakare. Kaip jūs gebate nuprausti ir giliai išvalyti savo veido odą, nuo to priklauso jos pirminė būklė ir ant viršaus tepamų kosmetikos priemonių įsiskverbimas bei jų poveikis. Naktį miegat išsiskiria riebalai ir šlakai, todėl ryte reikėtų odą nuprausti ne tik vandeniu, bet ir nuvalyti bei tonizuoti ir tepti dieniniu drėkinamuoju ir apsaugančiu kremu, o vakare nuvalome per dieną susikaupusius nešvarumus - dulkes, sebumą, maliažo likučius, tada naudojame veikliuosius serumus ir kremus. Jaunai odai užteks drėkinimo ar riebalinių liaukų veiklą reguliuojančių priemonių. Rekomenduojama kelioninės kosmetinės sudėtis:

  1. prausiklis, tinkamas ir makiažo pašalinimui (micelinis vanduo);
  2. vatos diskeliai;
  3. tonikas;
  4. drėkinamasis kremas veidui (vykstant į šaltuosius kraštus – maitinamasis);
  5. paakių priežiūros priemonės (laiko juostų pasikeitimas, skrydžiai ir persėdimai, įtemptas grafikas ir kiti stresai gali atsiliepti tamsiais ratilais ar maišeliais po akimis);
  6. intensyvios priežiūros priemonė - pavyzdžiui, greito poveikio stangrinanti veido ar paakių kaukė (po dienos ekskursijose ar pajūryje atgaivina odą prieš iškilmingą vakarą);
  7. balzamas lūpoms;
  8. terminis vanduo (nepakeičiamas lėktuve, traukinyje ir pliaže, - visur, kur odai prireikia papildomo drėkinimo);
  9. dezodorantas;
  10. rankų kremas ar balzamas;
  11. šampūnas ir kondicionierius plaukams;
  12. losjonas ar kremas kūnui (jį prireikus galima naudoti ir kaip skutimosi priemonę);
  13. priemonės nuo saulės (vykstant į šiluosius kraštus ir net slidinėti - veidui);
  14. kvepalų arba tualetinio vandens mini-buteliuke;
  15. kremas kojoms, “nuimantis” nuovargį (pravers tiek einant į žygius, tiek pasivaikščiojus aukštakulniais bateliais);
  16. dezinfekcinis skystis
  17. Raminanti/ drėkinanti lakštinė kaukė veidui, padėsianti atgauti komforto jausmą po ilgo deginimosi. Pakuotė neužims daug vietos.

Įvairūs gamintojai pateikia kelioninių rinkinių įvairiems odos tipams, tai patogu, lieka papildyti trūkstamomis priemonėmis.

Prisiminkite, į kokią klimato zoną keliaujate! Susidėti kosmetiką kelionei kartais net sunkiau nei garderobą, nes, be kasdien naudojamų, reikia ir tam tikroms klimato sąlygoms pritaikytų priemonių. Turėtų būti atsižvelgiama į klimato ypatumus ir kaip jie gali paveikti odą. Kai kurių priemonių neturėjimas gali sugadinti atostogas ir atsiliepti ne tik odos išvaizdai, bet ir sveikatai.

Taigi:

  • Jei vykstate prie jūros, nepamirškite apsaugos nuo saulės (su jūsų odos tipui tinkamu apsauga faktoriumi)! Kremas ar aliejus po deginimosi ir apsauginė purškiama plaukų priemonė taip pat labai pravers. Be to, yra specialios priemonės po deginimosi, padedančios odai pailsėti nuo intesyvių saulės spindulių, raminančios ir suteikinačios komforto pojūtį.
  • Jeigu vykstate prie ežero, į mišką, plaukimą upe, kremo nuo saulės jums taip pat reikės, bet ne mažiau svarbu rūpintis iš anksto apsauga nuo vabzdžių įkandimų!
  • Jei vykstate į kalnus ar turistinį žygį, būtinai pasiimkite priemonių kojoms – nuo nuospaudų, sumušimų ir patempimų. (Apie pleistrus, vandenilio peroksidą ir kt. neprimename - tai vaistinėlės dalys).

Priemonėms nuo saulės reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Kelionė prie jūros - ne tik poilsis ir gražus įdegis, bet ir savotiškas stresas mūsų organizmui ir odai. Būtinas kremas su aukšto lygio apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Ir tai turėtų būti apsauga ir veidui, ir paakiams, ir kūnui. Pasitaiko net šeimų, vykstančių į šiltus kraštus su pilna rankine makiažo priemonių, bet neturinčių jokios odos apsaugos nuo saulės. Priešingai, besistengiančių kuo ilgiau joje būti. O juk mūsų, šiauriečių, oda greičiau linkusi nudegti, o paraudusi ir besilupanti oda ne tik nepatraukliai atrodo, bet ir greičiau sensta.

Taip pat:

  • apsauginė priemonė plaukams nuo chloruoto vandens. Juk maudysitės ne tik jūroje, bet ir baseine;
  • skatinanti įdegį arba savaiminio įdegio priemonė tiems, kas nori neišsiskirti balta oda nuo pirmųjų atostogų dienų;
  • lūpų balzamas apsaugantis nuo saulės spindulių;
  • terminis vanduo ir drėkinamasis kremas po deginimosi.

Jei kyla abejonių, kad Jūsų lūkesčius atitinkančios kosmetikos nerasite nuvykę arba nesinori gaišti laiko jos paieškoms, vežkitės jau įsigytas priemones. Tokiu atveju nebus rizikos teptis tik tuo, ko yra vietos pasiūloje, arba apsaugos apskritai neturėti, ar jai naudoti prieinamas priemones (pvz., maistinį aliejų, kuris nėra efektyvus apsaugos nuo saulės srityje). Priemones nuo saulės taip pat galite įsigyti mini-pakuotėse – tas ypač patogu vykstant tik savaitgaliui. Taipogi ir ilgesnėje kelionėje mažas pakuotes patogu nešiotis į pliažą, o ir pasibaigus kelionei nereikės vežtis atgal.

Ir nepamirškite akinių nuo saulės - jei nenorite pasipuošti nelaukiamomis raukšlelėmis aplink akis. Susidoroti su jomis daug sunkiau, nei apsaugoti akis nuo ryškios saulės. Intensyvus drėkinimas esant aukštai temperatūrai Svilinančioje saulėje jūsų oda kaip jūs alpsta nuo karščio ir troškulio. Ją būtina pagirdyti! Įvairių pavidalų gaivinantis „vanduo“ tiesiog privalomas kelionėje. Vasarą rinkitės greitai susigeriančius losjono konsistencijos drėkinamuosius kremus.

Drėkinamasis kūno losjonas turėtų būti tepamas kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo to, ar buvote tą dieną degintis ar ne. Net šešėlyje oda praranda daug drėgmės, todėl vakarais būtina papildyti jos atsargas. Idealus pasirinkimas bet kokio tipo odai - terminis vanduo. Jame nėra riebalų komponentų, bet gausu mineralų ir mikroelementų.

Beje, plaukai kenčia nuo karščio ne mažiau. Jei nenorite, kad atostogų pabaigoje jie atrodytų kaip šiaudai, įsigykite drėkinamąjį purškiklį plaukams su UV apsauga. Taip pat manau, kad net ir labiausiai perpildytoje kosmetinėje turėtų rasti vietos masažiniam aliejui. Jis puikiai padeda atsipalaiduoti po sunkios dienos. Iš visos dekoratyvinės kosmetikos įvairovės į atostogas ar darbo kelionę vertėtų imti tušą akims ir lūpų blizgį. Geras, tinkamai pasirinktas tušas padidina jūsų blakstienas, suteikia joms apimtį ir išraiškingumo akims. Lūpų blizgis šiltuoju sezono atrodo natūraliau nei lūpų dažai, jis maitina, drėkina ir vizualiai didina lūpų apimtį.

Dar keletas patarimų:

  • Kūno švara - sveikatos pagrindas. Jūsų arsenale turėtų būti ne tik dušo prausiklis, bet ir drėgnos servetėlės​​. Pastarosios ypač naudingos kelyje, kur vandens procedūros gali būti laikinai neprieinamos.
  • Imkite tik tas dekoratyvinės kosmetikos priemones, kurias naudojate kasdien. Principas paprastas: vietoj penkių lūpų blizgių – vienas. Apskritai, kuo mažiau – tuo geriau. Atostogos prie jūros - puiki galimybė duoti odai pailsėti nuo dekoratyvinės kosmetikos. Po svilinančiais saulės spinduliais, tvankiame transporte makiažas greitai lydosi ir užkemša poras. Oda pradeda dusti, sudirgsta ir prasideda uždegimas, atsiranda spuogelių.
  • Nepamirškite manikiūro rinkinuko. Daugelis gamintojų parduoda nedidelius kelioninius rinkinius, kurie užima labai mažai vietos. Arba įsidėkite tik būtiniausias priemones – jei vykstate į kelionę su ką tik padarytu manikiūru-pedikiūru, lazdelės nagų odelėms stumti jums neprireiks. Imkite žnykliukes, žirklutes, nedidelę dildę (jei nulūžtų nagas). Greitai džiūstantis lakas padės sutaupyti laiko, jei staiga reikia skubiai pataisyti nagų lako sluoksnį. Beje, apsidrausite nuo lūžių, jei prieš išvykdamos manikiūro meistrės  paprašysite, kad nagų ilgį paliktų ne daugiau nei 3-4 mm. Kartu tegu padengia kietinančia priemone.
  • Plaukų šalinimo priemones palikite namie, jei vykstate ne mėnesiui. Pasirūpinkite epiliacija iki atostogų!
  • Jei negalite apsieiti be plaukų lako, imkite su savimi mini flakoną.
  • Prausiklį ir dušo žele visiškai įmanoma pakeisti švelnia intymios higienos žele. Ja galima ir praustis ryte, ir nuplauti makiažą ar nešvarumus vakare. Rinkitės priemonę, tinkamą alergiškiems žmonėms – ji bus itin švelni.
  • Priemones „du viename“ nuolat naudoti kosmetologai nerekomenduoja, bet atostogų metu „šampūnas+ kondicionierius“ ir pan. Padės sutaupyti nemažai vietos ir bagažas palengvės ne viena dešimtimi gramų.
  • Veido kaukes imkite tik mini-pakuotes.
  • Dantų pastos taip pat geriausia imti kelioninę versiją.
  • Dezodorantai. Būtina higienos priemonė, kurio poreikis yra neginčijamas. Privalomas visada ir bet kokioje pakuotėje (aprastai jos didelės ir nebūna. Svarbiau – sudėtis, kad sulaikytų efektyviai prakaitą ir neerzintų odos).
  • Dušo želė. Sprendimas taupant gali būti “du viename” priemonė.
  • Dieninis ir naktinis kremai. Neimkite dviejų skirtingų! Imkite vieną universalų kremą, kuris gali būti tepamas ir ryte, ir vakare, geriausia – drėkinamąjį. Pastaba: kremą imkite tik tą, kurį jau naudojate. Kelionės naujų priemonių bandymui netinka!
  • Kūno losjonas. Siūlome imti neriebų, lengvą maitinamąjį-drėkinamąjį kremą ar emulsiją. Beje, šios priemonės “iš bėdos” tinka ir veidui.
  • Aliejų kūnui taip pat verta turėti su savimi, jei kelionės metu ketinate daug laiko praleisti saulėje. Ši priemonė atsakinga už intensyvų odos drėkinimą. Žinoma, jei vykstate į šiaurę, šią priemonę drąsiai palikite namuose.
  • Kvepalus sunkiuose, dideliuose buteliukuose palikite. Atostogoms jums pakaks vieno-dviejų mėginėlių ar kelioninio dydžio buteliuko.
  • Vatos diskeliai. Jų galima įsidėti dvigubai daugiau nei bus kelionės dienų, visos pakuotės vežtis nereikia.

ŠEIMA

Kadangi moterys be kosmetikos – nė kojos iš namų, ir jos paprastai atsakingos už bagažo surinkimą, čia aptarėme pirmiausia moterims skirtas priemones. Vykstant dviese ar su šeima, nemažai priemonių galima dalintis, pvz., dantų pasta, priemonėmis nuo saulės, kūno losjonu, šampūnu (jei tinka).

Ir pabaigai… Fantastiškas šių kelionių šalutinis poveikis yra tas, kad dažnas lagamino pakavimas priverčia pakeisti požiūrį į kelionėje reikalingų daiktų kiekį. Savo keliautojų “karjerą” pradedame kaip “atsargiausi ir nieko nepamirštantys”, lagaminą krauti pradedantys trys dienos iki kelionės, o tapę „pažengusiais” jau žinome įvairiausių triukų bagažo erdvei sutaupyti ir išmokstame išsiversti su minimaliu aprangos komplektu. Prisimenu savo pirmąją savarankišką kelionę į užsienį – vykau studijuoti, porai mėnesių vežiausi 3 milžiniškus lagaminus, nors važiavau į pažangią Europos šalį ir turėjau pakankamai lėšų įsigyti ir reikiamoms kosmetikos priemonėms, ir rūbams. Viskas buvo lengva kol lydėjo tėvai, bet prisimenu save nepažįstamame oro uoste, bandančią judėti su tais trimis milžinais, veltui besidairančią vežimėlio, šlapią nuo prakaito, nes dar nemažai apsirengiau ant savęs… Ir juokingiausia, kad grįžtant reikėjo nemažai išmesti ir išdalinti, kad tilptų nauji daiktai ir nereikėtų taip sunkiai tampyti. Nepasimokiau ir vėliau – savaitei atostogų vykdavau su septyniomis poromis batų ir septyneriais džinsais, o kur dar suknelės. Tačiau su laiku ir patirtimi bei itin praktišku vyro požiūriu atėjo supratimas, kad kelionėje svarbiausia įspūdžiai, lengvumas, gera nuotaika. Be to, prie poilsinių kelionių prisidėjo darbinės, kur tenka vykti tik su rankiniu bagažu, tad patobulėjau tiek, kad išties imu tik tai, kas būtina. Pavyzdys man – itin daug keliaujančios užsienio partnerių mokymų trenerės: jos porai dienų atvyksta tik su rankiniu bagažu, į kurį telpa ir kompiuteris, ir kosmetika, ir būtiniausi pakaitiniai rūbai. Kai kurie iš straipsnyje mimimų patarimų duoti būtent jų. Tad - gerų kelionių!

Rodyk draugams

Šiuo metu renkamės naujas komandos nares ir susikaupė minčių, kodėl daugeliui taip sunku rasti darbą. Žmonės skundžiasi, kaltina darbdavius nežinojimu ko nori, o iš tiesų patys yra savo laimės kalviai, kartu ir patys sau pakiša koją.

Taip, paskelbę apie laisvą darbo vietą gauname daug laiškų. Atrankai reikia skirti bent savaitę - perskaityti visus CV, pasikviesti sudominusius kandidatus pokalbiams, pabendrauti su jais. Gautų CV skaičius priklauso nuo pozicijos ir reikalavimų.  Kuo didesnės atsakomybės ir aukštesnės pozicijos - tuo mažiau CV, o kuo paprastesnis darbas, tuo daugiau CV.  Sakykim, kai ieškai administratorės, pardavėjos ar sandėlininkės, gaunama maždaug 200-400 CV, nors rekordas yra buvęs ir didesnis. Deja, taip jau susiklostė visuomenės nuomonė, kad pardavėju, konsultantu, vadybininku, aukle gali dirbti bet kas. Tad nepaisant reikalavimų, į šias pareigybes kandidatuoja nuo moksleivių iki pensininkų, ir nenuostabu, kad į daugumą CV niekas neatsako. Susidaro įspūdis, kad labai daug CV į tokias paprastesnes darbo vietas yra siunčiama šiaip sau, “na ura“, kaip sako rusai, kad CV automatiškai siųstas į kokias 50 įmonių, net nepasidomėjus, kuo tos įmonės užsiima. Tokius atmeti iškart. Taip kad iš didelio debesies gali būti labai mažai lietaus,  - daug CV gauta, bet  didelė dalis neatitinka reikalavimų. Daugelį reikėtų mokyti elementarių dalykų - kad CV neturi būti su klaidomis, jei parašyta “ir motyvacinis laiškas”, vadinasi, ir jis reikalingas, ir ne tas banalus iš interneto nukopijuotas, absoliučiai nieko nesakantis apie kandidatą. Visų pirma reikia perskaityti apie darbo pobūdį ir kandidatams keliamus reikalavimus, o ne pagal pareigybės pavadinimą spręsti pačiam, tinki ar ne. Kai reikalaujama patirtis ir net konkrečiai nurodoma kokia ir kiek metų, naivu tikėtis, kad, pvz., VIP klientų vadybininku taps žmogelis be patirties, nors ir kaip jis savimi pasitikėtų, ir dar gaus patyrusių vadybininkų gaunamą atlyginimą. Patarimas pirmiausia būtų toks: labai gerai atsirinkti pozicijas kandidatavimui - jei tikrai atitiksite reikalavimus, daug šansų, kad potencialus darbdavys atsilieps. Kita vertus, verta patobulinti CV rašymo įgūdžius - neretai kandidatai neįvertina CV svarbos, siunčia atmestinai, su klaidomis, pasenusia informacija, familiariais kreipiniais. Matosi, kad žmogus pats nesitiki gauti to darbo, tiesiog gal prieš save ar kažką kitą svarbu užsidėti varnelę, kad išsiųsta tiek tai CV.

CV turi atspindėti žmogaus asmenybę.  Jame svarbu rašyti ir akcentuoti tą patirtį, kuri sutampa su siūlomomis pareigomis. Kiekviename buvusiame darbe yra tokių funkcijų, kurios kažkuo gali sietis su naujomis, jas ir reikia akcentuoti. Neprirašykite per daug, rašykite kas svarbiausia.

Geras CV - tik koks 30 - 40 % sėkmės. Pati svarbiausia dalis yra motyvacinis laiškas. Jeigu žmogus nesugeba parašyti motyvacinio laiško ir net nepasistengia to padaryti, tai kiek galima iš jo tikėtis darbe? Jei parašo (nukopijuoja) tik standartinį, bet kokiai profesijai tinkantį laišką, tai rodo žmogaus ribotumą, nemokėjimą “parduoti save”, o vadovams tokių mažiausiai reikia - ir klientą įtikinti trūks ugnelės, noro, sugebėjimų. Prieš rašant motyvacinį laišką labai gerai išanalizuokite įmonės, į kurią norite patekti, veiklą, vertybes, funkcijas bei reikalavimus. Tuomet rašykite, kokios jūsų vertybės ir kaip sutampa su tos įmonės vertybėmis, rašykite, ką jau esate pasiekę savo gyvenime ir ypač tose srityse, kurios yra reikalavimuose. Gali būti, kad patirties tokiose pareigose dar neturite, bet turite didelį norą. Rašykite konkrečius pasiekimus su norimu darbu susijusiose srityse ir ĮRODYMUS.

Jeigu žmogus įdeda širdies į savo CV ir motyvacinį laišką, tai labai matosi. Tokių motyvacinių laiškų iš šimto ateina vienas, todėl tikrai turėsite šansą būti pakviesti. Net jeigu neturėsite patirties, tai protingas darbdavys tikrai susidomės iniciatyvia asmenybe. Dar labai padeda idėjos, žinios apie kompanijos veiklą ir aiškus įsivaizdavimas, kuo kandidatas galėtų būti naudingas įmonei. Kiekvienai darbovietei ir kiekvienoms pareigoms reikia rašyti šiek tiek skirtingus laiškus, pabrėžiant tai, kas svarbu būtent toje įmonėje. Nerašykite pašalinės informacijos, nesusijusios su pageidaujamomis pareigomis. Niekam neįdomu, jei prieš 15 metų studijų metu nešiojote skrajutes ar vedėte renginį mokykloje. Stenkitės rašyti tai, kas būtų susiję su jūsų kandidatuojama darbo vieta. Reikia adekvačiai įvertinti pareigas - jei kandidatuojate į nekvalifikuotą darbą, nerašykite apie baigtus 5 aukštuosius išsilavinimus, nes į pokalbį jūsų tikrai nekvies. Galvos, kad jūsų lūkesčiai bus žymiai didesni, nei darbdavys gali pasiūlyti, o ir pasitenkinimo darbui nejausite, vos gavę tinkamesnį pasiūlymą, kelsite sparnus, o darbdaviui vėl reikės ieškoti naujo žmogaus. Nerašykite į CV pageidaujamo atlyginimo, ir skambindami ar eidami į pokalbį neiškelkite jo kaip pirmo ir esminio klausimo. Apie tai reikia kalbėti tik aptarus visus kitus klausimus, kai paaiškės, kad kompanijai jūs tinkate.

Patariu nemeluoti dėl savo įgūdžių ir darbo patirties, jei tokios išvis neturėjote, nes dažniausiai viskas išaiškėja. Pavyzdžiui, nesuprantu, ko tikisi žmonės, kurie CV savo užsienio kalbų mokėjimą įvertina “puikiai”, o interviu metu pasiūlius toliau pokalbį tęsti viena iš “puikiai mokamų” kalbų, mikčiodami išraudę aiškinasi , kad dar tik “ruošiasi” jos mokytis. Patys suprantate, kokie šansai gauti išsvajotą darbą tokiu atveju… Pagalvokite, kas bus, jei darbdavys paskaitęs CV, pamatys “rašto” ir asmenybės neatitikimą. Pavyzdžiui, “aukštos” frazės CV, o realybėje - mužikiška kalba… Arba puikia anglų kalba parašytas prisistatymas ir mekenimas pokalbio metu arba nesugebėjimas susišnekėti su anglakalbiu, skambinančiu pakviesti į pokalbį.

Teko girdėti, kad kai kas kreipiasi į agentūras, siūlančias CV rašymo paslaugas. Man labai įdomu, ką tokio stebuklingo tame nupirktame CV parašo? Juk žmogus apie save ir taip žinai - ką mokeisi, kur dirbai, ką dirbai, kokios stipriosios tavo asmeninės savybės ir t.t. Atsisėdi ir viską surašai iš eilės. Juk praeities tos firmos nepakeičia, patirties ar žinių neprideda.. Ne CV kalbės už jus. Man nuoširdžiai įdomu, ką gi jie padaro kitaip nei pats padarytum?

GRAMATIŠKAI “teisingas” CV nebūtinai bus pastebėtas tarp kitų 100 panašių, išsiskirti padeda: 1) atitikimas reikalavimams; 2) originalumas, sugebėjimas prisistatyti ir sklandžiai reikšti mintis. Svarbiausia yra dalis širdies ir akivaizdus noras dirbti siūlomas pareigas.

Nedėkite nuotraukų iš vakarėlio ar portretų namų interjere. Net keista, kad būna tokių nesupratingų žmonių. Galima prisižiūrėti tokių “perliukų”, kad sunkiai suvaldai norą pasijuokti su kolegomis. Tikrai žinau, kad dažnai tas ir vyksta. Nežinau kas sukasi žmogaus galvoje, kai prie CV jis kabina savo atvaizdą su bikiniu, išsirietusia poza, iš klubų ar namie su vyno taure. Nuotrauka turi būti oficiali. Nepatingėkite ir pasidarykite specialiai CV.

Ieškant darbo reikia būti aktyviam. Nepakanka vien CV siuntinėti. Reikia paskambinti į dominančias įmones, sekti jų svetaines, ne tik ieškoti skelbiamų konkursų, bet ir tiesiog nusiųsti savo CV su aprašymu, ką galite naudingai ten nuveikti. Nusiuntus CV nesėdėti rankas sudėjus, o paskambinti pasidomėti, ar gautas Jūsų CV, gal reikėtų ką nors patikslinti, gal iškilo kokių klausimų. Vėlgi, nepamirškite pasiteirauti, ar atsakingas žmogus gali kalbėti - neretas skambinantysis parodo, kad neturi nė menkiausio supratimo apie etiketą. Kartais tokie skambinantys patys padeda apsispręsti, kad jų kviestis pokalbiui neverta (ypač kai už kandidatą skambina mama, sesuo ir t.t.). O kitas, priešingai, labai maloniai nustebina ir priverčia pakeisti neigiamą pirmąją prastai parašyto CV sudarytą nuomonę ir kviestis susipažinti.

Nepamirškite, kad geras CV jums negarantuos darbo vietos. Jei pirmasis laiptelis įveiktas, dėmesį atkreipėte ir jus pakvietė pasikalbėti, atsipalaiduoti neverta - toliau viskas priklausys nuo jūsų pasirodymo pokalbyje.

Sėkmės, Rūta

Rodyk draugams

Vitražas (lot. vitrum - ’stiklas’ > pr. vitrage dekoratyvinis langų stiklas) - dekoratyvinės dailės rūšis, dailės kūrinys iš spalvoto stiklo, įstatomas į langą, duris arba įtaisomas eksterjero ar interjero sienoje. Atskiri skirtingų kontūrų spalvoti stiklai sutvirtinami tarpusavyje švino juostelėmis. (šaltinis: vikipedia.org.).

Peržvelkime vitražų gamybos technologijas

Bet kuri iš jų prasideda nuo vitražo paveikslėlio parinkimo. Renkantis paveikslėlį, būtina blaiviai įvertinti jo realizavimo vitraže galimybę.

Pagrindiniai sunkumai - tai ribotas spalvų rinkinys (vargu ar daugiau nei keletas dešimčių) ir smulkių detalių atkūrimas. Po to, kai atmesime smulkias detales, paveikslėlis negali prarasti savo grožio. Laimei, šiuolaikinės kompiuterinės priemonės leidžia greitai ir tiksliai parodyti, kaip atrodys vitražas, pagamintas pagal vieną ar kitą paveikslėlį. Jos taip pat suteikia galimybę greitai pasidaryti šabloną, pagal kurį bus daromas vitražas. Būsimo vitražo šablonas ant popieriaus paprastai daromas 1:1 masteliu. Šablonas gali būti spalvotas ir juodai-baltas. Šablono paskirtis - pažymėti vitražo elementų ribas. Iš esmės, šie elementai ir sukuria išorinį vitražo vaizdą.

Tiffany stiliaus lempa

Gaminant vitražą, svarbu nustatyti jo paskirtį ir būsimo montavimo vietą. Juk vitražas gali turėti tiek vienpusį, tiek ir dvipusį kontūro padengimą. Dvipusio vitražo pagaminimas, savaime suprantama, yra dukart sudėtingesnis, nes visą darbą reikia atlikti 2 kartus, paveikslėlį kuriant iš abiejų stiklo pusių (aišku, veidrodinių). Toks vitražas atrodo beveik kaip tikras, ir neturi dirbinės išvaizdos. Todėl ten, kur vitražas žiūrovui yra matomas iš abiejų pusių (duryse, verandoje, širmose), reikia daryti tik dvipusius vitražus. Ten, kur vitražas žiūrovams visada bus matomas tik iš vienos pusės (aukštai įrengtas langas, niša sienoje, su įrengtu apšvietimu), galima daryti ir vienpusį. Kontūrų reljefas turi būti nukreiptas į žiūrovus.

Dažniausiai būtent elementų ribų (kontūro) sukūrimo technika ir suteikia vitražui vaizdą. Todėl, po to, kai kontūras yra pabaigtas, seka stiklo dažymo procesas, o jis yra beveik vienodas visiems vitražų imitacijų tipams. Imitaciniai vitražai beveik visada daromi iš vientiso, vieno stiklo lapo. Tačiau peržiūrėkime skirtingus vitražo elementų kontūro sukūrimo būdus.

Vitražai mediniais elementų kontūrais

Tai pakankamai originalūs vitražai, kuriuose pavaizduoti dažniausiai be siužeto, abstraktūs paveikslai arba paprasti paveikslėliai gamtos tema. Dažnai tai tiesiog labai šakoto medžio kontūras, su uždažytais stiklo ploteliais tarp šakų. Atrodo labai dekoratyviai, ypač verandose ir medinėse duryse. Kontūras paprastai tonuotas rėmo, į kurį įstatytas vitražas, spalva. Vitražo elementai stambūs ir jų tik keletas. Tikrai įspūdingi specialiai pagaminti rėmai.

Jei nesusižavėsite elementų gausa, tokį kontūrą padaryti nėra sudėtinga. Reikia surasti labai šakotą medžio dalį ir išrinkus plokštumą, kurioje yra dauguma šakelių, atsargiai perpjauti medieną išilgai, taip, kad susidarytų dvi kamieno pusės. Šakelės, kurių nėra pjūvio plokštumoje, arba pašalinamos, arba perkeliamos į pjūvio plokštumą, užpildant tuščias vietas. Mediena šlifuojama, tonuojama ir priklijuojama prie stiklo. Galima naudoti kanceliarinius klijus (skystą stiklą) arba momentinius klijus, kurių pagrindas cianokrilitas (parduodami mažomis tubelėmis, ūkinių prekių parduotuvėse).

Antro medinių kontūrų gamybos būdo pagrindas yra mažų kreivų šakelių arba medžio šaknų dalių naudojimas. Naudojant verdantį vandenį arba statybinį feną ar garo generatorių, galima pačiam sukreivinti šakeles. Šiam reikalui yra daroma lenta - šablonas, joje įkalamos vinys. Šakelė keletą minučių mirkoma verdančiame vandenyje, o po to pritvirtinama prie šablono, kaip reikia lenkiant ją tarp įkaltų vinių ir išdžiovinama. Taip galima gauti pačius keisčiausius kontūrus, o jų pagalba sukurti jau ir siužetą turinčius smulkių detalių vitražus. Būtent jie ir atrodo žaviausiai.

„Tikro” vitražo su švininiais kontūrais imitacija

Tokio vitražo, ypač jei jis dvipusis, kokybiškai nuspalvintu stiklu, beveik neįmanoma atskirti nuo tikro. Gamybos technologija: yra pirkti švininio-alavinio lydmetalio, skirto litavimo darbams. Jis būna virbalo - vielos pavidalo, jo skersmuo yra keletas milimetrų. Jei jį perleistume per valcavimo stakles, gaunama plokščia juosta, tuomet iš šios juostos galima išpjauti ir elementų kontūrus. Prie stiklo jie priklijuojami cianokrilitiniais klijais. Elemento kontūras formuojamas iš dviejų pusių, nudažomas stiklas. 1 - 2 metrų atstumu toks vitražas atrodo visiškai taip pat kaip ir klasikinis, turintis tauriai blankią švino patiną.

Vitražas lako kontūru

Tai pati populiariausia ir pigiausia vitražo gamybos technika. Išorinis tokių vitražų vaizdas, aišku, nusileidžia „švininiams”, tačiau iš esmės atrodo neblogai, ypač kai yra kokybiškai pagamintas.

Piešinio kontūro gamybai naudojamas labai tirštas lakas, o kad kontūras įgautų „metalinę” išvaizdą, į laką yra įmaišoma aliuminio arba bronzos pudros. Mišinio konsistencija - tarsi grietinės. Tokiu mišiniu užpildomas didelis švirkštas, ir jo pagalba (išspaudžiamas mišinys) daromas kontūras. Norint vitražui suteikti „taurią” išvaizdą, tam, kad suformuotume analogišką švininei juostelei „aikštelę”, beveik išdžiuvęs lako volelis lengvai priplojamas.

Nenuginčijamas tokios „lakinės” technologijos pliusas yra galimybė kurti vitražą ant rievėto stiklo. Kai kada toks stiklas atrodo kur kas žaviau, nei paprastas plokščias. Ypatingai, jei vitražas yra naudojamas didelio šviestuvo apipavidalinimui arba aukštai sumontuotiems langams.

Skirtingai nei cianokrilitiniai klijai, kurie sustingsta per keletą sekundžių, lakinis vitražas dėl storo kontūro lako sluoksnio džiūsta pakankamai ilgai. Norint pagreitinti džiuvimą, į klijus kai kada yra įmaišoma silikatų.

Vienas iš lakinio kontūro variantų yra epoksidinės dervos kontūras. Tačiau dirbti su juo yra sunkiau nei su laku.

Taigi, nepriklausomai nuo vitražo kontūro suformavimo technikos, jo gamybos procesas prasideda nuo paveikslėlio paruošimo. Kai paveikslėlis yra paruoštas, ant jo yra dedamas švarus ir acetonu nuriebalintas stiklas. Po to ant stiklo pasirinkta technologija yra dedamas kontūras.

Kai kontūras jau yra paruoštas, stiklą galima pradėti dažyti. Kadangi paprastai vitražai yra eksploatuojami komfortiškose sąlygose patalpos viduje, tai reikalavimai dažančiam mišiniui yra patys paprasčiausi. Jis turi gerai sukibti su stiklu ir jam turi būti galima suteikti norimą atspalvį. Sustingęs mišinys turi būti permatomas. Paruoštu mišiniu paprastai užpilama vitražo elemento „vonelė”, susidariusi suformavus elemento kontūrą.

Pavyzdžiui, mišiniai gali būti tokie:

  • 1. Baldų lakas, tirpiklis, dailei skirti aliejiniai dažai.
  • 2. Nitritinis lakas, tirpiklis ir reikalingos spalvos pasta, gauta iš automatinio rašiklio šerdelės.
  • 3. Nitritinis arba alkidinis lakas ir jam skirta atspalvį turinti pasta.
  • 4. Klijai БФ-2, acetonas ir spirite tirpstantys dažai arba pasta, gauta iš automatinio rašiklio šerdelės.
  • 5. Želatina (išbrinkinta vandenyje) ir aniliniai audinių dažymui skirti dažai. Išdžiuvus tokį mišinį pageidautina padengti permatomu nitritiniu laku arba acetone ištirpintais klijais БФ-2.

Kai kada vitražai yra gaminami ir be kontūrų elementų. Šiuo atveju spalvotas mišinys ant stiklo užpurškiamas purkštuvu. O elementų formavimui naudojami šablonai, padaryti iš storo popieriaus, kuriame išpjautas dažomų elementų siluetas. Tokiu būdu (dėl trafaretų sudėtingumo) siužetinį paveikslėlį padaryti yra gana sunku. O štai abstraktų, iš keleto vienodų pasikartojančių elementų sudarytą paveikslėlį, sukurti yra visai paprasta. Paprastai taip daroma tada, kai vitražą reikia padaryti tam, kad stiklas praleistų šviesą, tačiau nepraleistų vaizdo (širma, langeliai dušo ar tualeto duryse ir t.t.).

Vietoj purkštuvo galima naudoti ir teptuką. Technika pakankamai originali ir suteikianti įdomų efektą. Iš arti paveikslėlis atrodo abstraktus ir nubarstytas dėmėmis. Tačiau tereikia atsitraukti per keletą metrų ir netikėtai atsiveria paveikslo siužetas, kartais netgi labai sudėtingas.

Gaminant vitražą, kuris bus statomas į rėmą, įvertinkite ir rėmo ertmės dydžius, nes kontūrų storis paprastai tėra keletas milimetrų.

Štai, iš esmės, ir visos pagrindinės savarankiško vitražų gaminimo „paslaptys”.

Vėtyta mėtyta

Rodyk draugams

Smėlio dėžė - labai naudingas dalykas: vaikus ji vilioja galimybėmis kepti įvairiausių formų smėlio pyragus, statyti pilis ir pan. sąlyginai saugioje aplinkoje, o tėvams suteikia progą pailsėti. Nagingas tėvelis arba senelis gali pabandyti tokį atrakcioną suręsti savo rankomis. Iš šalies atrodo nesudėtinga: sukalti kvadratą iš vertikaliai pastatytų lentų ir užpildyti jį smėliu. Bet pradėkime nuo vietos smėlio dėžei pasirinkimo.

Taigi, kur kieme skirti vietą smėlio dėžei? Jei turite didelį kiemą, pasirinkimas nemažas. Mažesnė erdvė gali pareikalauti truputį daugiau kūrybiškumo. Kadangi smėlio dėžėje vaikai praleidžia ne vieną valandą, jos statybai netinka tos vietos, kur žaidimų laiku plieskia saulė. Geriausia pasirinkti vietą, tuo metu patenkančią į šešėlį.

Smelio deze

Tiesioginiai saulės spinduliai ne tik gali sukelti saulės smūgį (galvos smegenų pažeidimą, tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą galvą), bet ir stipriai įkaitina smėlį. Smėlio dėžei netiks ir vieta tiesiai po medžiu: trukdys jo šaknys ir krentantys lapai, šakelės. Smėlio dėžė turi būti gerai matoma jums tuo metu, kai dirbate ir paliekate vaikus vienus.

Smelio dezeSekantis žingsnis - dėžės matmenys. Jie priklauso nuo joje žaisiančių vaikų skaičiaus (net jei statote smėlio dėžę vienturčiui - pagalvokite apie jo draugus!). Trijų kvadratinių metrų ploto dėžės užteks vienam vaikui ir keletui jo draugų.

Forma - nebūtinai įprastinis kvadratas ar stačiakampis, atsižvelgiant į sumanymą arba aplinkybes, tai gali būti ir rombas, apskritimas, trikampis.

Toliau seka medžiagos. Jums reikės: medžio lentų (nuo 2,5 cm storio, apie 25-30 cm pločio) , keturių L formos kampuočių, varžtų, geotekstilės, švaraus smėlio. Jei neturite geotekstilės, galima panaudoti ruberoidą.

Dugnui išpjaukite šiek tiek didesnį už būsimos smėlio dėžės matmenis geotekstilės gabalą. Jis atskirs smėlį nuo grunto ir leis nutekėti drėgmei. Perkelkite dėžės matmenis ant grunto, pasižymėdami kuoliukais ir virve, ir lygiai nukaskite nedidelį grunto sluoksnį (10-20 cm). Tai padės išlaikyti sieneles stabilias ir vertikalias. Paklokite geotekstilės tinklą.

Rėmams įstatykite 4 dėžės matmenis atitinkančias lentas (pvz., 2 m ilgio) į paruoštą formą ir sujunkite L formos kampuočiais, suveždami tinkamais medvaržčiais. Švitriniu popieriumi nušlifuokite visus paviršius, kuriuos gali pasiekti vaikai. Nudažykite arba nulakuokite, kad ir į sujungimų vietas nepatektų ir nesikauptų drėgmė.

SmelisKą gi, turime rėmus ir dugną, laikas užpildyti dėžę smėliu. Jis turi būti minkštas, švarus.

Pagal dėžės matmenis (ilgį, plotį, gylį) galima apskaičiuoti, kiek smėlio reikės.

Staciakampis V=abc

Paskutinis žingsnis - uždengti dėžę (apsaugoti nuo kritulių, medžių lapų, naminių gyvūnų). Tai padės išlaikyti smėlį švarų ir sausą. Paprasčiausia tam panaudoti brezentą (kampus prispausti akmenimis arba pagaminti iš jo ilgiau tarnausiantį uždangalą su klipomis). Gali būti panaudota bet kokia vandens nepraleidžianti medžiaga, atitinkanti dėžės matmenis. Aišku, gražiau atrodys specialiai pagamintas dangtis arba stogas (jis apsaugos ir nuo tiesioginių saulės spindulių).

Su stogu

Trūkstant vietos arba nenorint įrenginėti stacionarios smėlio dėžės, galima pastatyti vaikams specialią nedidelę nešiojamą plastikinę dėžę, pripildytą smėlio.

Plastikas

Pirmoji pagalba ištikus saulės smūgiui

  1. Skubiai neškite nukentėjusįjį į pavėsį;
  2. Ant galvos dėkite šaltą kompresą (sudrėkintą vandenyje rankšluostį);
  3. Vėdinkite (vėduokle ar ventiliatoriumi);
  4. Skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Smelio deze

Rodyk draugams

Balta, ko gero, pati universaliausia spalva. Su ja susiję begalė simbolinių reikšmių ir alegorijų. Tai švaros ir nekaltumo simbolis; tiesos, tobulumo ir šventumo, džiaugsmo ir šventės spalva. Balta spalva - neatsiejamas santuokos ceremonijos atributas. Kai kuriose šalyse net ir mirtis įsivaizduojama kaip baltai apsirengusi moteris.  Daugumoje Rytų šalių balta spalva ir šiandien naudojama gedulingiems drabužiams. Bet ir šiuo atveju ji asocijuojasi ne su gedulu, o su naujo gyvenimo viltimi.

Visais laikais balta spalva buvo damų mėgstamiausia. Moteris balta suknele niekad nepraeis nepastebėta. Tas pats tinka ir kalbant apie baltą spalvą interjere. Balta suteikia ne tik daugybę galimybių dekoruojant interjerą, bet ir keičiant erdvę, vizualiai plečiant jos ribas ir didinant apimtį.

Interjeruose balta spalva ypač populiari buvo praeito amžiaus 20-30-aisiais metais Europoje ir JAV,  kada balti baldai ir sienos simbolizavo aristokratišką šeimininkų gyvenimo būdą, turtą ir skonį. Minimalistiniuose  60-ųjų interjeruose balta naudota jau visai kitiems tikslams: būstuose su minimaliu baldų ir dekoro kiekiu ji turėjo pabrėžti erdvių patalpų racionalumą ir lakoniškumą.  Balta visad traukė ir skandinavų interjero dizainerius, - jų interjerams būdingos paprastos ir „švarios” linijos, šviesios ir sodrios spalvos, natūralios medžiagos. Balta spalva čia simbolizuoja komfortą, ramybę ir natūralumą.

Baltas interjeras. Svetainė

Baltas interjeras. Bendra svetainės ir virtuvės erdvė

Balta nepraranda aktualumo, ji nuolat madinga ir traukia ypatingą dizainerių dėmesį kaip priemonė, suteikianti beribę erdvę fantazijai.  Nors balta laikoma nepraktiška spalvai, užsakovai jai teikia pirmenybę dėl įvairių priežasčių: vieniems tai būdas nustebinti, kitiems - galimybė atsiriboti nuo išorės pasaulio, pasislėpus savojoje idealiai baltoje erdvėje.  

Kitas žvilgsnis į svetainę

Kitas žvilgsnis į svetainę

Kalbant apie baltus interjerus, apie baltą spalvą mes kalbame tik sąlyginai.  Balta turi daugybę atspalvių ir niuansų: dramblio kaulo, pieno, natūralios medvilnės ir lino, perlamutrinę, sniego, grietinėlės spalvą… Žaidimas su baltos atspalviais gali padėti sukurti rafinuotą, subtilią spalvų gamą, kurios jokiu būdu negalima pavadinti vienoda, nuobodžia. Jau nekalbant  apie tai, kad balta tarnauja kaip puikus fonas įvairiems kavos, terakotos ir medžio atspalviams. Šie deriniai namuose sukuria jaukią, šiltą atmosferą, suteikia interjerui kilnumo, elegancijos.

Balta virtuvė

Baltutėlė virtuvė - švaros ir tvarkos sinonimas

Baltai pilka gama kai kam gali pasirodyti per šalta, bet naudojant baltą spalvą ir įvairius pilkos ir žydros atspalvius galima sukurti net labai subtilius ir elegantiškus interjerus.

Baltas interjeras. Vonia

Juodai-baltas vonios kambarys

Juodai-baltas interjeras, kaip ir nepriekaištingai baltas, - variantas ypatingai drąsiems. Tai kontrastiškiausias iš visų įmanomų spalvų derinių, galintis „spausti”, slėgti savo griežtumu ir grafiškumu. Tačiau iš esmės baltos ir juodos derinys sukuria teigiamą, dinamišką įspūdį, tarsi dienos ir nakties, šviesos ir tamsos kaita. Tokie sprendimai visais laikais buvo laikomi aktualiais ir stilingais.

Baltas interjeras. Prieškambaris

Prieškambaris

Prieškambario fragmentas

Balta tarnauja idealiu pagrindu bet kokios spalvos akcentams, paryškindama juos ir jų spalvos sodrumą. Todėl pernelyg „švarią” baltumą galima „praskiesti” ryškiomis spalvingomis detalėmis, kurias vėliau galima pakeisti kitų spalvų „dėmėmis”, ir visa tai - nedarant kardinalių pakeitimų bendrame interjero sprendime. Kiekviena nedidelė spalvota detalė, ar tai būtų nuotraukos rėmelis, ar ryški knygos nugarėlė, baltame interjere įgauna visiškai savitą „skambesį”, aiškiai išsiskirdama neutraliame fone.

Baltame fone ryškiai išsiskiria lova

Miegamajame išsiskiria ryškūs lovos uždangalai

Baltos spalvos unikalumas pasireiškia tuo, kad ji leidžia kurti praktiškai bet kokio stiliaus interjerus - nuo minimalistinių iki iškilmingų klasikinių. Baltas interjeras gali būti ramus, skoningas, efektingas, prabangus, puošnus ir šventiškas.

Koks stilius bebūtų pasirinktas, balta visada vizualiai praplečia erdvę, pripildo ją šviesa ir oru, suteikia lengvumo ir linijų „švarumo” pojūtį. Ypatingas dėmesys baltuose interjeruose skiriamas apšvietimui, nes čia kur kas ryškiau, nei kokiame nors kitame interjere, pasireiškia šviesos ir šešėlio žaismas, sustiprėja šviesą atspindintys efektai, pastebimi net nežymiausi apšvietimo pasikeitimo niuansai. Priklausomai nuo šviesos, baltas interjeras gali būti minkštas, šiltas, šviežias, šaltas, iššaukiantis ir nuoširdus. Balta spalva padarys ryškesnę  į patalpą patenkančią dienos šviesą; tamsios kambario vietos, perdažytos baltai, taps šviesesnės; baltame fone ir baltoje aplinkoje bet kokie daiktai atrodys ramiau ir geriau. Pasiūlymas baltam interjerui - spalvotas apšvietimas, pakeičiantis būsto koloritą nuo balto į  ryškiai žydrą ar raudoną.

Vonios kambario fragmentas

Vonios kambarys turtingesnis spalvų

Svarbi rolė baltuose interjeruose tenka įvairioms medžiagoms ir faktūroms. Blizgaus ir matinio, pūkuoto ir lygaus paviršiaus, sunkių ir lengvų audinių deriniai, šiltų ir šaltų medžiagų kontrastai čia įgauna ypatingą žavesį.

Nuotraukos:

Interjero autoriai - kompanijos ТопДом dizaineriai

Rodyk draugams

Dažnai moterys, paklaustos, kaip joms pavyksta santuokoje išlaikyti ilgalaikius ir šiltus santykius, atsako: „Tiesiog aš visada stengiuosi keistis”. Šią paslaptį galime pritaikyti ir namuose: kad mes juose gerai jaustumėmės, neturėtų slėgti ir įkyrėti vienodos erdvės. Priešingai, jos turi būti lanksčios ir lengvai transformuojamos.

Namų erdvę galima pakeisti skirtingais metodais: galima keisti detales ir aksesuarus, perstatyti arba įsigyti naujų kambarinių augalų, atnaujinti stiklinių vitrinų kolekcijas. Kita vertus, pats efektyviausias būdas - naujų zonų kūrimas, panaudojant mobilias pertvaras. Tokiu būdu galite gauti labai daug tos pačios patalpos interjero variantų, be to, tokias pertvaras galima panaudoti visose buto patalpose - nuo vonios iki kambario.

Pirmas būdas

Šis būdas išrastas praeitame amžiuje - tai kupė durų mechanizmas, kuris mums suteikia puikias galimybes zonavimo būdu pakeisti patalpos erdvę. Plačių dvivėrių durų pagalba galima vienu judesiu erdvioje svetainėje-hole sukurti jaukų izoliuotą kambarėlį, tarkime, jei prireiktų apnakvindinti svečius.

Stiklinė pertvara Stiklinė pertvara

Tuo pačiu būdu galima sukurti uždarą kabinetą, kuriame kompiuteris stovėtų toje vietoje, kur paprastai matoma tik lygi balta pertvara. Nuostabus efektas yra gaunamas tada, kaip paprasta knygų spinta staiga „nuvažiuoja” į šoną, atverdama įėjimą į kitą kambarį. Galima aprašyti daugybę tokių pavyzdžių - visi jie priklausys nuo jūsų fantazijos ir poreikių.

Stumdomos stiklinės durys

Stumdomos durys gali visiškai pakeisti virtuvės erdvę

Beje, kuriant mobilias pertvaras, galima naudoti ne tik kupė tipo duris statomas ant bėgelių, tai gali būti ir sutraukiamos pertvarkos, veikiančios žaliuzių principu, susilankstančios į armonikėlę ar sustumiamos pertvaros - skydai, sudarytos ir keleto sekcijų ir t.t. Patalpos erdvės pakeitimui jūs galite panaudoti netgi paprasčiausią užuolaidą, ją pritvirtindami prie ant lubų pritvirtinto specialaus karnizo. Prie sienos pritvirtinus dekoratyvų laikiklį įprastu metu, užuolaida bus tarsi interjero puošmena, o kai tik prireiks, jūs ją tiesiog paleisite atitverdami jums reikalingą vietą - vietą, skirtą miegui, kampelį skaitymui ar kitam užsiėmimui. Beje, , ant lubų pritvirtinus kreipiančiąsias, jūs savo interjerą papildysite ypač madinga detale - taip vadinamomis japoniškomis pertvaromis. Jie gali būti padaromi ant medinių arba iš aliuminio pagamintų rėmų užtraukus audinį ir jį pritvirtinus prie karnizo, arba gali būti tiesios sunkaus audinio užuolaidos su apačioje pritvirtintais svareliais, kurios galėtų ne tik judėti išilgai lubų, bet reikalui esant jas būtų galima susukti į ruloną bei, pasinaudojus dekoratyviniais raiščiais ar juostomis,  pritvirtinti norimame aukštyje.

Antras būdas

Jei stumdomos arba pakabinamos pertvaros turi mažiau galimybių keisti savo formą, tai įvairių modifikacijų širmas namuose galima statyti ir perstatyti bet kur. Sudėta širma yra labai kompaktiška ir gali būti net nepastebima, ji gali būti padėta į sandėliuką ar balkoną, o iškilus reikalui, panaudojama. Širma prieš daugelį amžių buvo išrasta Kinijoje, po to ji labai sėkmingai buvo pradėta naudoti daugelyje šalių, įskaitant ir Europą. Tradiciškai širma atlieka dvi funkcijas: funkcionalumo ir dekoratyvumo. Beje, turtinguose ir erdviuose namuose širmos yra daugiau dekoratyvinis elementas, nei realus namo erdvių atskyrimo elementas. Pavyzdžiui, miegamajame naudoti širmą „persirengimui” yra visai nebūtina - ypač dabartiniais laikais.

Širma

Ši pertvara ne tik atskiria dalį svetainės, ji - ir dekoratyvus elementas

Kitas reikalas, jei jūsų butas ne visada sutalpina svečius, norinčius pas jus pernakvoti: šiuo atveju, jūs kaip stebukladaris, galite iš mažiausio užkaborio ištraukti gražuolę širmą ir su jos pagalba svetainėje sukurti atskirą miegamąjį svečiams. Paprastai, ryte pabudę svečiai dar pakankamai ilgai guli ir apžiūrinėja intriguojančius raštus - jei jūsų širma pagaminta pagal senovės ar Rytų šalių tradicijas (lakuota kiniška, šilkinė japoniška, kolonijinė, išausta iš rotango, išraižyta ar inkrustuota indiška ir t.t.).

Beje, reikia paminėti, kad šiuo metu šalia naujųjų amžių klasikos dizaineriai siūlo ir šiuolaikiškesnius širmų modelius, pagamintus naudojant kitas medžiagas: stiklą (vitražinį taip pat), plastiką arba akrilą, odą, batiką ir t.t. Siuvinėtos, imituojančios užmiesčio namo atmosferą, širmos taip pat yra be galo populiarios (jos pakankamai dažnai yra puošiamos vijokliniais augalais). Kadangi širmų variantų yra begalė, jūs ją galite pasirinkti ir pritaikyti bet kokiame interjere, o ne tik etniniame ar klasikiniame - rokoko stiliaus interjere, kuriuose ji sutinkama kaip gana dažnas šių stilių atributas. Kita vertus, širma gali būti ir visiškai kukli ir pakankamai ištaiginga: medinis karkasas, baltas audinys (arba išpieštas popierius), rateliai. Taip atrodanti širma yra būtinas elementas japonų interjere ir ten karaliauja iki šių dienų, taip pat sutinkama šiuolaikinio minimalistinio interjero variacijose.

Kaip atskirti erdves

Lengva tokios pertvaros konstrukcija nereikalauja ypatingų pasatngų įrengiant

Trečias būdas

Paprasta širma (arba pertvara ant ratukų) gali tapti žymiai naudingesnė jei suteiksite jai papildomų funkcijų. Jau ankščiau japonai sugalvojo, kad širmą galima naudoti vietoje… spintos: būtent taip yra įrengta jų tradicinė kimono kabykla. Jei išplėtotume šią idėją, galima greitai sugalvoti ir pasidaryti stumdomą spintą ar stelažą, kuris turėdamas ratukus, gali būti stumdomas ir pastatomas ten, kur mums šauna į galvą. Tarkime, kad jums reikia padirbėti - tiesiog pastatykite spintą galu į sieną ir jūs turėsite mini - kabinetą. Pabaigus darbą galima padindinti erdvę (spintą vėl pastatyti išilgai sienos). Turint tokią pertvarą galima susikurti mobilią drabužinę - pakabinti veidrodį, kabliukus drabužių sukabinimui, lentynėles smulkiems aksesuarams. O multifunkcinė širma - spinta vaikų kambaryje yra nepakeičiama: joje galima sumontuoti ne tik lentynėles, bet ir dėžutes, kišenėles, kurios būtų skirtos įvairaus dydžio žaislams ir kitoms smulkmenoms. O ant ratukų esančia tokią širmą patraukti gali net trijų metų mažylis!

Funkcionali pertvara

Funkcionali pertvara

Kitas stumdomo stelažo variantas - kažkas panašaus į naminį sodą. Jūs pasigaminate medinę (arba metalinę) pertvarą su lentynėlėmis (arba krepšiais), iš anksto planuodami ant jos statyti daug kambarinių augalų. Su jos pagalba jūs galėsite periodiškai keisti interjerą, savo „sodelį” perstumdami tiek į kitą kambario vietą tiek ir stumdydami po visą butą. Tik prisiminkite: netgi jei įrengdami butą, nepagalvojote apie širmas ar pertvaras, niekada nėra per vėlu jas panaudoti interjero atnaujinimui. Pasižiūrėkite į jau pagamintus variantus arba tiesiog sugalvokite savo projektą ir jį įgyvendinkite - kad ir ką išsirinksite, bet kokiu atveju jūsų gyvenimas taps spalvingesnis.

Pertvara - baras

Padalinti erdvę gali ir baras, įrengtas bendroje svetainės ir virtuvės patalpoje

Vetytaa metyta

Rodyk draugams

Visame pasaulyje laikoma, kad gyventi didžiuliame name su trimis miegamaisiais, darbo kabinetu ir drabužinėmis - patogu ir prestižiška. Didelės ir draugiškos šeimos atveju, tai, žinoma, optimalus variantas. Tačiau jaunos šeimos ir vieni gyvenantys žmonės šiandien labai dažnai atkreipia dėmesį į nedidelius butus, dažniausiai talpinančius savyje vieną kambarį, virtuvę ir sanitarines patalpas.

Iš tiesų, vieno kambario butas turi daug privalumų: pigesnis išlaikymas, mažiau telpa daiktų, viskas po ranka, nedideli tvarkymosi plotai, na, ir, jame sunku pasiklysti.

Tokio buto dizainas reikalauja ypatingo dėmesio, juk kalbama apie svetainę, miegamąjį, valgomąjį ir darbo kabinetą „viename”. Atrodytų, neįmanoma sutalpinti visas šias gyvybiškai būtinas erdves viename kambaryje, tačiau dizainerių vaizduotė beribė.

Pastaraisiais dešimt - dvidešimt metų tapo nebeaktualus  standartinis butų planavimas, kaip buvo tarybiniais laikais. Dabar vis dažniau pirmenybė teikiama būstams, pastatytiems pagal individualų projektą, tačiau jei realybė tokia, kad apie naują būstą galima tik pasvajoti, arba jau gyvenate bute, suplanuotame „visų skoniui”, t.y. „bet kam”, padėtį galima pabandyti ištaisyti.

Vieno kambario buto interjeras

Buto Kaune projektas. “Buvo iškelta nelengva užduotis - sutalpinti 17 kvadratinių metrų plote bendrą bei darbo kambarį. Abu jie būtų vienodai naudojami, bet turėtų atskiras zonas, ir juose dirbantys ir besiiltys netrukdytų vieni kitiems, bei iš bendrosios zonos nesimatytų kūrybinė netvarka. Ne tik ryškiai atskirtos zonos (monochrominiu plakatu bei apšvietimu, apšviečiančiu abi zonas), bet ir pavyko visiškai paslėpti netvarką darbo zonoje dažniausiai barui naudojamos pertvaros dėka, bei vizualiai išplėsti erdvę. Užsakovas liko patenkintas”, - pasakoja dizaineris Zilvinas Rakickas.

Darbo ir poilsio zonos

Viename bute sutalpintos kelios zonos

Darbo zona atskirta funcionalia pertvara

Vieno kambario butas. Poilsio zona

Poilsio zona

Funkcionalus staliukas

Poilsio zonos staliukui panaudota skrynia, galinti tarnauti ir kaip patalynės dėžė

Labiausiai paplitęs vieno kambario buto pakeitimo variantas - sienos tarp virtuvės ir kambario pašalinimas. Gautą laisvą erdvę galima naudotis kaip tik patinka. Dažniausiai sieną pakeičia kokia nors pertvara, pvz., baras, kurio paskirtis - padalinti vientisą erdvę zonomis. Be to, virtuvė gali taip pat tapti didesne ir šviesesne, praplėtus ją balkono sąskaita. Juk taip malonu pusryčiauti kambaryje, tiesiog užlietame saulės spindulių!

Kitų kambario dalių interjere taip pat galima panaudoti įvairiausias pertvaras. Pavyzdžiui, poilsio zonos ribas galima pažymėti pintomis arba iš audinio pagamintomis lengvutėmis pertvaromis, taip pat tiks matinio stiklo arba net vitražinės pertvaros, sukursiančios kiek šventišką nuotaiką.

Zonuoti kambarį galima ir be širmų ar pertvarų pagalbos. Galima paprasčiausiai suderinti grindų ir lubų apdailos medžiagas, taigi, būtų iškart aišku, kur čia svetainė, o kur prieangis. Parketą gali keisti kiliminė danga, ją - keraminės plytelės (virtuvės zona). Kelių lygių pakabinamos lubos, tarnaujančios pagrindu taškiniams šviestuvams, pabrėš vienos ar kitos zonos centrą.

Dar vienas zonų atskyrimo variantas - podiumas. Sprendimas ant jo pastatyti nedidelį žurnalinį staliuką ir sofą, dažnai atliekančią lovos vaidmenį, ir jo viduje įrengi nedidelę „spintą” su ištraukiamais stalčiais, ne tik įneš įvairovės į interjerą, bet ir padės pakoreguoti nesėkmingas kambario proporcijas.

Vientisa vieno kambario buto erdvė reikalauja vieningo stiliaus sprendimo. Šviesių tonų sienos harmoningai dera su grindimis, ar tai būtų parketas, ar kiliminė danga, „neiššoka” iš bendro stiliaus funkcionalūs lengvi baldai: vieno kambario bute paprasčiausiai netilps keturi stalai, arba bute neliks vietos patiems šeimininkams. Teks rinktis: žurnalinis ar kompiuterinis, virtuvinis ar valgomojo stalas.

Neabejotinai butas „be sienų” turi pranašumų: čia viena erdvė sklandžiai įsilieja į kitą, sukurdamos lengvumo ir laisvės pojūtį. Kita vertus, yra ir trūkumų: nėra jokios garso izoliacijos, o juk ne kiekvienas gali užmigti, kai kambaryje įjungtas televizorius.

Teisingumo vardan reikia pasakyti, kad butas visiškai be sienų apsieti negali. Ir, prieš griaunant sienas, reikia gauti leidimą: o jei visos sienos - laikančiosios? Tokiu atveju apie globalų perplanavimą galima užmiršti, ir pasistengti pasitenkinti daliniu.

Tačiau jeigu sienų vis dėlto nuspręsta atsisakyti, galima jas pakeisti dailiomis laikančiomis kolonomis (pvz., klasikinio stiliaus). Tokį interjerą papildytų natūralaus parketo iš ąžuolo grindys, minkšti šviesios odos baldai, lubos su gipso lipdiniais… Šviestuvai galėtų būti krištoliniai (tiktų ir bra).

Ryškus klasikinio stiliaus elementas - arka - vieno kambario bute taip pat gali lengvai rasti pritaikymą. Gali būti arkos pavidalo įėjimas į kambarį, ji taip pat gali papuošti ilgą nuobodų koridorių (prieškambarį). Koridorius gali atrodyti platesnis ir trumpesnis, arką įrengus viduryje, o antrą koridoriaus dalį nudažius kontrastine pagrindinei spalva.

Kambario erdvę gali pakeisti suapvalintas kampas tarp langų, išeinančių į skirtingas gatves. Tokiu būdu gaunamas savotiškas erkeris, kurį galima drapiruoti lengvomis permatomomis užuolaidomis, o minkštus baldus pastatyti pusračiu, - gauname neįprastą tipinio išplanavimo buto svetainę.

Vaikantis madingas naujienas, nereikėtų užmiršti apie funkcionaliąją daiktų pusę. Vieno kambario buto interjere neturėtų būti nieko nereikalingo arba nenudingo - bereikalingi daiktai kurs buto užgriozdinimo įspūdį. Ir, žinoma, pasirinktas aplinkos stilius turi būti visiškai priimtinas šeimininkams, priešingu atveju bute gyventi bus nejauku ir nemiela.

Straipsnyje panaudotos dizainerio Žilvino Rakicko nuotraukos

Vetytaa metyta

Rodyk draugams

Paskendę miesto šurmulyje ir rutinoje, ne iš karto pastebime, kad žiemą pakeitė pavasaris, o ir vasara - ne už kalnų. Sužaliuos ne tik miesto gatvės, bet ir balkonai. Gražiai apipavidalinti langai, balkonai mūsuose jau nebe retenybė. Žmonių, kuriančių komfortą ir grožį sau, triūsas atneša džiaugsmo ir aplinkiniams. Vakarų Europos šalių namų balkonai žavi savo panašumu į gėlių klombas arba mažus sodelius. Mūsų šalyje taip pat jau įsišaknija balkonų tvarkymo ir apželdinimo kultūra, nors gerų pavyzdžių dar yra gerokai mažiau nei blogų.

Gražiai sutvarkyti, apželdinti balkonai su ryškiai žydinčiais augalais išsiskiria pilkų beveidžių namų fasadų fone, puošia pastatus ir traukia praeivių dėmesį. Pačiam gi šeimininkui malonu vasarą pailsėti pilname žalumos, pavėsingame ir jaukiame balkone.

Siūlome naujai pažvelgti į balkoną: kokia jo paskirtis? Nejaugi jis suprojektuotas tik skalbinių džiovinimui, kilimėlių dulkinimui virš kaimynų langų arba bereikalingiems daiktams laikyti? Juk dažnai miesto butų balkonai paverčiami sandėliukų filialais, nors pagal pradinį architektų sumanymą balkonui priskiriamas pastato puošmenos ir poilsio vietos vaidmuo. Jis turėtų džiuginti akį, ir tai pasiekti nėra labai sudėtinga: pirmiausia reikia atsikratyti viso ten susikaupusio šlamšto, susitvarkyti, pastatyti porą pintų krėslų, žurnalinį arba kavos staliuką, ir rakandų vietoje pasodinti gėlių. Taip šis miesto buto elementas taps langu į gamtą. Juk sumanumu net patį mažiausią balkoną ar lodžiją galima paversti jaukia visų šeimos narių mėgstama vieta. Žinoma, mūsų klimatinės sąlygos neleis mėgautis mini sodeliu ištisus metus (jei balkono neįstiklinsite ir neapšiltinsite), bet pastangos vertos ir dėl tų keleto šiltų mėnesių.

Nemažai daliai miestiečių balkonas yra vienintelė vieta, kur jie gali užsiimti tokiu maloniu ir naudingu darbu, kaip gėlininkystė. Augalų priežiūra, laistymas po įtemptos darbo dienos psichologiškai atpalaiduoja, priverčia nors trumpam užmiršti rūpesčius ir pakvėpuoti tegu ir nelabai švariu miesto oru. Po darganų juk taip malonu pasimėgauti šiltais saulės spinduliais, žydru dangumi ir švelniu vėjeliu, nešančiu gėlių aromatus.

Variantų, kaip papuošti pastatą gėlėmis, egzistuoja daugybė. Pagal architektūrinę fasado formą galima pabandyti pabrėžti tam tikras jo dalis, sukuriant ryškias, patrauklias dėmės, arba tyčia atitraukiant dėmesį nuo problemiškų vietų. Fasadai aiškiomis lygiomis linijomis (griežtai geometriniai, simetriniai) paprastai dekoruojami ištisiniu augalų kilimu, o pastatus, kur panaudoti kitokie architektūriniai sprendimai, galima puošti nesimetriškai. Augalai toli gražu ne visada turi būti sodinami pakabintuose vazonuose. Konteineriai gali būti sustatyti ant grindų, lentynose, stelažuose. Verti dėmesio ir vijokliniai bei laipiojantys augalai, naudojami vertikaliam apželdinimui. Svyrantys augalai taip pat gali įnešti savo indėlį į bendrą kompoziciją.

Balkonui patrauklumo neprideda miesto dulkės, šiukšlės ir kitoks „balastas”. Būtina pagalvoti apie balkono remontą (pasirūpinti grindimis, sienomis, lubomis), galbūt jį įstiklinti - tai apsaugos nuo dulkių ir kritulių. (Šiuolaikinės technologijos (įstiklinimas ir apšiltinimas) leidžia balkono arba lodžijos sąskaita pratęsti butą).

Vėliau seka balkono dizaino parinkimas ir savojo rojaus sodo kūrimas.

Balkono apdaila

Grindis geriausia kloti keraminėmis plytelėmis, plytomis arba natūralaus akmens plokštėmis.

Ant jų galima patiesti kilimėlį iš natūralių medžiagų: bambuko ūglių, nendrių, jūros dumblių, vytelių ir pan. Taip pat tiks kamštinės dangos grindys, kurios ne tik natūraliai atrodo, bet yra ir šiltos bei ekologiškos.

Sienas jau nemadinga apkalti medienos lentelėmis, nors tokia danga taip pat šilta ir ekologiška. Šiuolaikiniai dizaineriai siūlo apdailinti sienas analogiškai grindims: plytomis arba natūraliu akmeniu.  Jeigu toks sprendimas netinka prie interjero, sienas galima nudažyti (prieš tai paviršių nutinkavus). Palikus sienas baltas, fonas kuo puikiausiai tiks žalumynams, gėlėms, dekoro elementams ir baldams.

Balkone visada tiks mediniai ir pinti baldai.

Populiariais išlieka air plastikiniai baldai, nes jie lengvi, įvairiausių spalvų, lengvai valomi, pakankamai tvirti, ilgaamžiai. Kadangi paprastai balkone nėra daug vietos, baldai turi būti kompaktiški. Puikiai tiks sudedami baldai, stalas gali būti sulankstomas, tvirtinamas prie sienos.

Jei jums pasisekė ir esate didelio balkono savininkas, jame galima pastatyti visą baldų komplektą: sofą, krėslus, stalą, stelažus.

Pakabinkite hamaką! Kad būtų jaukiau ir gražiau, ant krėslų ar sofos padėliokite įvairiaspalvių iš natūralių audinių (gobeleno, tekstilės, lino) pasiūtų pagalvėlių, stalą papuoškite spalvinga staltiese. Apšvietimui panaudokite toršerus, bra, pakabinkite žibalinę lempą. Žvakidei turėtų taip atsirasti vietos jūsų balkone. Viskas priklauso nuo interjero stiliaus, kurį pasirinksite balkono apipavidalinimui.

Žaliuzės, koletai arba užuolaidos ne rik apsaugos nuo intensyvių saulės spindulių, bet ir prisidės prie jaukumo atmosferos.

Koks bebūtų balkono dizaino stilius, svarbiausia jo puošmena - vazonai su gėlėmis. Balkono grožiui įtakos turi ne tik teisingas augalų pasirinkimas, bet ir jų išdėstymas. Tam reikia išnaudoti visus balkono aukščių lygius: grindis, palubę, lentynas.

Jei balkonas pagal kurį laiką vyravusią madą „papuoštas” grotomis, jas galima panaudoti kaip atramas vijokliniams augalams.

Jeigu nusprendėte įkurdinti savo balkone žiemos sodą, vien noro nepakaks - būtina „apsiginkluoti” pagrindinių dizaino principų ir augalininkystės žinių atsargomis.

Reikia išsiaiškinti, ar gali jūsų balkonas atlaikyti papildomą apkrovą. Taip pat būtina patikimai pritvirtinti visus vazonus, lentynas. Vanduo laistant neturėtų lašėti žemyn.

Pirmiausia reikia nustatyti tikslią žaliosios kompozicijos vietą. Šiandien naminių augalų pasirinkimas toks didelis, kad galima parinkti tinkamas jų rūšis praktiškai bet kokiai patalpai. Dauguma gėlių geriausiai jaučiaisi gerai natūraliai apšviestame sklype, bet ne tiesioginių saulės spindulių zonoje. Taip pat kenksminga ir radiatoriaus kaimynystė ar vieta skersvėjų zonoje.

Dekoratyvinis balkonų apželdinimo efektas priklauso nuo spalvų derinių (lapų ir žiedų) ir nuo žydėjimo terminų. Rekomenduotina išsirinkti keletą augalų rūšių (galima sustoti ties trimis), artimų pagal priežiūros ypatybes ir labiausiai tinkamų laikyti balkone. Pradėti geriau nuo mažiau kaprizingų ir ne tokių lepių. Derinti juos reikėtų pagal maksimalaus kontrasto principą (forma, dydis, lapų spalva). Žinotina, kad egzistuoja augalų rūšys, kurioms sudaryti tinkamas sąlygas miesto bute beveik neįmanoma. Todėl neverta eksperimentuoti. Žinoma, visiems, net ištvermingiausiems, augalams reikalinga priežiūra, rūpestis ir meilė. Sudarę tinkamas sąlygas augimui, sulauksite puikių rezultatų.

Augalų pasirinkimas priklauso ne tik nuo derančių rūšių, spalvų gamos, bet ir nuo balkono orientacijos pagal pasaulio šalis. Idealiausia, jei balkonas - rytų pusėje. Pavėsingu laikomas toks balkonas, kuris saulės apšviečiamas mažiau nei 6 val., pusiau pavėsingu - toks, kurį saulė apšviečia mažiau nei 12 val., o saulėtu - apšviečiamas ilgiau nei 12 val.

Dar keletas idėjų:

  • Kėdučių komplektas padės sutaupyti erdvės. Ant jų galite padėti specialių pagalvėlių.
  • Poilsiui balkone puikiai tiks šezlongas arba net ir žvejo kėdutė.
  • Balkone naudokite keletą funkcijų atliekančius baldus.
  • Spygliuočių medžių baldai pakankamai elegantiški ir be apdailos. Juos nesunkiai galima pernešti į kitą vietą ir paslėpti nuo lietaus. Vaizdingumo balkonui suteiks spalvotas kilimėlis.
  • Lauke pastatyti baldai turi būti atsparūs drėgmei.
  • Pintus baldus papuoškite spalvingomis pagalvėlėmis.
  • Su knyga ar žurnalu bus smagu įsitaisyti kėdėje - hamake.
  • Arba paprastame hamake.
  • Nenaudojamą staliuką perdažykite nuotaikinga spalva, padenkite akriliniu laku. Trafaretų pagalba papuoškite jį raštais arba užrašu. Staliuko darbiniam paviršiui padidinti pritaisykite lentą.
  • Paprastą medinį padėklą taip pat galite perdažyti nuotaikingomis spalvomis. Juostos daromos taip: ant padėklo klijuojama skirtingo pločio lipni dažymui skirta juosta, tarpai dažomi įvairiomis spalvomis, vėliau lipni juosta nuimama. Išdžiuvus padengiama laku.
  • Jeigu balkono matmenys neleidžia pastatyti jame daugiau baldų, galite pagaminti atverčiamą staliuką iš didelio padėklo. Pritvirtinkite jį prie balkono krašto.
  • Balkone, jei dūmai netrukdys kaimynams, galima pastatyti grilį.
  • Papuoškite balkoną spalvingomis žvakidėmis, indais.
  • Augalams sodinti panaudokite netradicinius indus: pavyzdžiui, nuskeltą ąsotį, pintą krepšį (pasirūpinkite, kad jo dugnas nepraleistų vandens).
  • Jei užtenka vietos, pasistatykite gultus.
  • Atsipalaidavimo nuotaiką sužadins žvakės, kriauklės, akmenėliai.
  • Taip pat galite pasistatyti tekančio vandens indą, tokių galite rasti sodo prekių parduotuvėse.
  • Susikurkite balkone kaimišką arba egzotišką aplinką.

Dekoratyviai gali atrodyti ir pomidorai

Rodyk draugams

Natūralus medis - išties magiška medžiaga, sukurianti jaukią namų atmosferą ir harmoniją, švelniai įsiliejanti į bet kokio stiliaus interjerą. Medžio pagalba bet kokį būstą galima paversti rojaus kampeliu arba panašiu į prašmatnų dvarą - tereikia sumaniai panaudoti tai, ką mums siūlo gamta.

Kedes

Liestis prie medžio malonu - tai gyva, šilta, patikima, ilgaamžė ir nekenksminga medžiaga, todėl dažnai naudojama šiuolaikinių butų ir namų apdailai. Iš medienos galima sukurti bet kokias interjero detales: baldus, parketą, laiptus, duris. Be to, medis naudojamas sienų ir lubų plokščių, kolonų, arkų, rėmų juostų, karnizų, grindjuosčių, palangių, radiatorių grotelių (ekranų), dekoratyvinių elementų ir aksesuarų gamybai.  

Dažnai medis laikomas išskirtinai „kaimiško” stiliaus apdailine medžiaga, nors ji puikiai dera bet kokiame, ir šiuolaikiniame, interjere. Medinių interjero detalių galima rasti bet kokių etninių kultūrų interjeruose. Japonai labai mėgsta medį ir laiko jį nacionaline savo kultūros ypatybe, todėl tradicinis japonų interjeras išskirtinai medinis. O senovės Kinijos feng shui filisofijoje medis vadinamas pirminiu elementu, simbolizuojančiu rytą, pavasarį, gyvybės pradžią. Šios filosofijos pasekėjai rekomenduoja naudoti tik medinius baldus - kad šeimoje viešpatautų laimė, taika ir ramybė, visi namų gyventojai būtų sveiki, o vaikai greitai augtų.

Prisiminkite viduramžių Europos pilis: iš taurių medžio rūšių pagamintas surenkamasis parketas, griežti beipuošnūs, sunkūs ir įmantrūs baldai, mediniai paveikslai, atlikti marketri ((pranc. marqueterie - inkrustacija; medžio dirbinių dekoravimo technika, inkrustacijos atmaina) technika.

Šiuolaikinės medienos apdirbimo technologijos suteikia galimybę visą kambarį apdailinti mediena - grindis, sienas ir lubas. Tokiu būdu patalpai galime suteikti elegancijos ir dvaro prabangos.

Stilingos medžių rūšys

Kiekviena medžių rūšis turi savų privalumų ir gera tam tikrų tikslų ir stilių įgyvendinimui. Taigi, eglės populiarumas paaiškinamas dėl jos minkštumo ir tuo pačiu medienos atsparumo. Jos saulėta, šviesiai gelsva spalva sukuria lengvą ir džiugią namų atmosferą, ilgai išlaiko spalvą. Iš eglės gaminami lauko baldai, laiptai, durys, aksesuarai. Tai viena iš pačių pigiausių medienos rūšių, bet jos apdirbimas gan sudėtingas dėl daugybės šakelių, ją sunkiau, nei pušies medieną, šlifuoti. Eglės mediena atspari pleišėjimui, turi mažai dervų.

Egle

Egle

Egle Eglės paviršiai

Pušies mediena lengvai pasiduoda apdirbimui, pasižymi geromis fizikinėmis mechaninėmis ir eksploatacinėmis savybėmis. Tinka laikančiosioms konstrukcijoms, faneros gamybai, įvairiems stalių gaminiams. Pušies rąstus, lentas ir kitą pjautinę medieną galima lengvai atpažinti iš šakų - pjovimo ploštumose jos ovalios. Medienos tankis vidutinis, tvirta, atspari puvimui.

Ąžuolas naudojamas parketo, laiptų, durų gamybai, kadangi jo mediena labai kieta, atspari ir ilgaamžė. Ąžuolo spalvinė gama - nuo rusvos iki gelsvai rudos, turinčios pilkšvą arba žalsvą atspalvį. Gaminant baldus ir įrengiant interjerą, dėl antikvarinės išvaizdos ypač vertinamas moreninis ąžuolas (ilgą laiką išbuvęs vandenyje, unikali pagal grožį ir savybes medžiaga) - labai tamsus, kai kada net beveik juodas. Ąžuolo mediena atspari puvimui.

  Ąžuolo laiptai

  Ąžuolo paviršiai

  Ąžuolo virtuvė

  Ąžuolo grindys

Sendintas azuolas Sendinto ąžuolo grindys

Riešutmedis taip pat priklauso tvirtoms, taurioms rūšims - bėgant laikui, jo mediena tamsėja, tampa vis gražesnė ir kokybiškesnė. Tamsiai rudos spalvos, kartais rusvo atspalvio riešutmedis interjerui visada suteikia taurumo. Beje, riešutmedis turi labai platų spalvų diapazoną - jis gali būti tiek geltonas, tiek ir tamsai rudas, beveik juodas.

Šviesus, šiek tiek rausvas bukas sugeba atgaivinti tamsias patalpas. Drėgna jo mediena labai lengvai linksta, o išdžiuvusi išlaiko jai suteiktą formą. Iš buko gaminami įžymieji lenktieji Vienos baldai. Jo spalva varijuoja nuo rausvai gelsvos iki raudonai rusvos, mediena pakankamai atspari ir kieta, labai lengvai šlifuojama, o padengus laku, nekeičia spalvos.

Bukas Buko paviršiai virtuvėje

Bukas Buko grindys, laiptai

Baroko ir Rokoko stiliaus interjeruose pirmenybė teikiama liepai. Jos šviesi baltai gelsva minkšta mediena idealiai tinka bet kokių, netgi pačių įmantriausių figūrų išraižymui. Liepa lengvai poliruojama dažniausiai naudojama baldų ir dekoratyvinių pano gamybai. Jei ąžuolas - pats kiečiausias medis, liepa - pati minkščiausia (gerai išdžiūvusi mediena kietesnė, tvirtesnė). Jos mediena naudojama ten, kur nereikalaujamas didelis tvirtumas. Iš kitų medienos rūšių liepa išsiskiria švarumu, vienalytiškumu ir tąsumu, lengvai skyla. Jos tekstūra beveik nepastebima, atrodo, kad gaminiai iš liepos padaryti iš vientisos besluoksnės masės.

Liepa Paviršiai iš liepos

BerzasKarelijos beržas - nepakartojamos šviesios medaus ir gintaro spalvos, su subtiliomis rievėmis; tai pati savaime vertinga interjero puošmena. Geros kokybės apdailos medžiagos gamybai beržai kertami 60-80, net 100 metų amžiaus, o malkoms tinka ir 40-60 metų medžiai.

Statybai beržo mediena ne itin tinkama, nes greit pažeidžiama grybelio. Sunki tanki mediena gana tvirta, gerai priešinasi skilimui, lengvai pjaunama. Dažoma tolygiai įgeria dažus, gaunamas lygus tonas.

Berzo grindys Grindys iš beržo medienos

Berzo laiptai Beržiniai laiptai

Berzo pavirsiai Beržo paviršiai

Vyšnia. Subrendusi mediena yra rausvai rudos, rečiau - rausvai pilkos spalvos. Sendama tamėja. Pagal struktūrą ji lygiapluoštė, tekstūra gana tolygi. Vyšnios mediena - dekoratyvi medžiaga, patrauklaus šilto atspalvio. Daug minkštesnė už ąžuolą, lengvai pasiduoda visiems apdirbimo būdams. Puikiai atrodo tiek natūrali, tiek tonuota kaip raudonmedis.

Vysnia Vyšnios paviršiai virtuvėje

Vysnia pavirsius

Interjero apdailai taip pat dažnai naudojamas klevas, uosis, tuja ir kitos medienos rūšys.

Kedro mediena tanki, tvirta, bet lengva, nesunkiia apdirbama, natūraliai atspari drėgmės poveikiui. Populiari tarp aukštos kokybės baldų gamintojų. Graži tekstūra, maloni rausva medienos spalva ir subtilus aromatas. Turi baktericidinių savybių - kaip ir maumedis, išskiria fitoncidus, naikinančius ligas sulekiančius mikroorganizmus.  

Iš egzotiškesnių ir gerokai brangesnių rūšių geriausiai žinomos: mahagoni (mahogany; - raudonmedis), palisandras (rosewood), juodmedis.

MahoganiMahagoni dėl sodrios medienos spalvos paprastai vadinamas „raudonmedžiu”. Pats mahagoni pavadinimas priklauso Amerikoje augantiems medžiams, nors pakankamai dažnai taip vadinami ir pagal savo savybes labai artimi Afrikoje augantys medžiai.

Tai labai patvari medžiaga, ji labai lengvai poliruojama, atspari išoriniam poveikiui. Be to, kad medienos spalva neįprasta, jai taip pat charakteringa ir medienos plaušų įvairovė: jie būna lygūs, dryžuoti, šlakuoti, margi.

 Nepakartojamo grožio tauriojo palisandro mediena: ji turi neįprastų, vos matomų įvairių violetinės spalvos atspalvių. Dėl spalvos ir kvapo, primenančio žibučių aromatą, palisandras dar vadinamas žibučių medžiu. Jo mediena labai tamsi, su šviesesnėmis išilginėmis rievėmis. Palisandro mediena pasižymi dideliu tvirtumu ir atsparumu, tačiau lengvai apdirbima, ją lengva šlifuoti ir poliruoti.

Juodasis medis arba kitaip juodmedis taip buvo pavadintas dėl tirštos juodos medienos spalvos. Jo mediena tokia tanki, kad sunkiai įkertama kirviu. Šios rūšys naudojamos baldų intarpams, inkrustacijoms ir dekoratyviniams elementams gaminti, rečiau naudojamas parketo gamyboje. Šiandien beveik neberastume interjerų, kuriuose vyrautų brangių medienos rūšių baldai ar kita apdaila, kurie dominavo XVIII - XIX amžių interjeruose.

Juodmedis Juodmedžio virtuvė

Lengvai ir be rūpesčių

Šiuolaikiniai dizaineriai, siekdami įgyvendinti natūralų interjero apipavidalinimo stilių, patalpų įrengimui renkasi medieną, o kad neuždengtų natūralios medžiagos tekstūros, stengiasi naudoti permatomus paviršius. Mediena - lengvai apdirbama medžiaga, todėl dažnai puošiama drožiniais, kombinuojama su metalo, stiklo, odos elementais, inkrustuojama, dažoma, padengiama reljefiniais piešiniais.

Vienas iš pačių svarbiausių medienos privalumų yra tas, kad ją galima naudoti bet kokiame interjere, netgi tokiame, kur, atrodytų, ji visai nedera. Pavyzdžiui, net tokiame technogeniniame stiliuje, kaip Hi tech, medžiui atsiras vietos, kad ir laiptų pakopos. O štai baroko arba moderno stiliumi sukurtame interjere būtų labai sunku įsivaizduoti plastikines ar metalines detales. Dizainerių manymu, medis labiausiai „suderinama” medžiaga, ją galima kombinuoti su bet kuo - metalu, stiklu, netgi plastiku. Be to, labai lengva pakeisti medžio išvaizdą: jei nusibodo viena spalva, galime truputį ją tonuoti ir štai jau turime visiškai kitą interjero detalę.

Be kita ko, medį galima labai lengvai restauruoti. Jei netyčia subraižėte medinį daiktą, neverta dėl to pergyventi: tik truputis pastangų, ir mediena vėl bus kaip nauja. Tokio dalyko negalima pasakyti apie metalą, o ypač apie stiklą.

Svarbiausia medinio interjero dalimi gali tapti, pavyzdžiui, laiptai. Natūralaus medžio laiptai puikiai dera bet kokiame interjere - pradedant klasika ir baigiant Hi tech stiliumi, ir nereikės galvoti, kaip tokius laiptus apdailinti.

 Kita medžio „teritorija” - grindys. Šiandien vėl populiarus surenkamasis parketas. Ornamentų sukūrimui šalia tradicinių ąžuolo, buko, uosio, klevo ir riešutmedžio naudojama ir egzotiškoji mediena: alyvmedžio, bambuko, juodmedžio, įvairios raudonojo medžio rūšys.

Iš praeito amžiaus moderno epochos grįžta sieninės medinės panelės, mediniai durų ir spalvotų vitražų rėmai, vėl madingi masyvūs, pagal specialius užsakymus pagaminti mediniai baldai. Ir tai visai nekelia nuostabos - patvarūs baldai jums tarnaus dešimtmečius, o jei bus saugomi, tai ir šimtmečius.

Dabar taip pat labai populiarūs baldai, pagaminti iš vientisos medienos. Archajiškos medinės kėdės ir krėslai, išpjauti iš didelio diametro kamienų, labai paklausūs tarp kantri ir eklektikos stilių mėgėjų.

Vėl į madą grįžta pasendinto medžio efektas. Labai aktualios ir liaudies meistrų rankų darbo detalės: iš medžių vytelių, šaknų ir ataugų sukurtos pakabos, dekoratyvinės vazos, šviestuvai.

Taigi, matome, kad mediena beveik neturi konkurentų nei statyboje, nei apdailoje ar apipavidalinant interjerą. Ją lengva apdirbti, ji turi puikių estetinių savybių, patalpai suteikia ypatingo puošnumo ir šilumos. O ko daugiau, jei ne šilumos ir jaukumo, reikia namuose.

Vetytaa metyta

Rodyk draugams

Draugai

Norintiems išmokti vairuoti

Žvejams

...

free counters

Jei reikia padangų

 

Gruodis 2019
P A T K P Š S
« Bir    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031