BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vėtytų mėtytų kampelis

Prisiminkite, kaip paskutinę dieną mokykloje laukdavome skambučio - net sulaikę kvėpavimą. Skambutis skelbė laisvę - atostogų pradžią, reiškė mokslų ir mokytojų „tironijos” klasėje pabaigą. „Pirmyn ir ragauk vasaros atostogų malonumus, semk pilnomis rieškutėmis!” Atsiminkite jausmą žinojimo, kad prieš akis visi trys mėnesiai - ištisa vasara - atostogų, gali ilsėtis ir nukreipti savo vaikystės energiją į draugus, žaidimus, stovyklas, atradimus, kelionės jaudulį, žvejybą, ir visų svarbiausią “nieko neveikti”! Laisvė, poilsis, gyvenimo džiaugsmas - štai ką mums reiškė vasara.

Atostogas galima apibrėžti kaip “laiko tarpą, skirtą malonumui, poilsiui ir atsipalaidavimui.” Atostogų esmė ir yra tokia, kad žmogus atgautų jėgas. Statistika rodo, kad nemažai kas neina atostogauti, nes nenori prarasti pajamų. Ypač tie, kurių didžioji dalis atlygio priklauso nuo darbo rezultatų. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonės darbuotojai oficialiai atostogauja, tačiau vis tiek eina į darbą. O ir kai kurie darbdaviai džiaugiasi, kad jų darbuotojai vengia atostogauti. Asmeniškai pažįstu tokių, kurie didžiuojasi „sukaupę” pusmetį ar net daugiau atostogų. Tačiau čia nėra kuo didžiuotis - „nepakeičiamieji” ir besinešantys darbą namo pervargsta, perdega, dažniau serga, - nes niekada nedaro realios pertraukos poilsiui. Ne vienas sako, „aš nebemoku ilsėtis, turiu kažką dirbti”. Dažnai vadovas darbovietėje „užduoda toną” darbui ir perteikia jei ne žodžiais, tai asmeniniu pavyzdžiu, kad baigti darbą ne 19 val. nuodėmė, dirbti savaitgaliais - normalu, atsisakantis poilsio - „saviškis”, “mūsų žmogus”… Kažkaip mes praradome supratimą apie poilsio svarbą ir poreikį bei sugebėjimą mėgautis juo - atsipalaidavimu ir pramogomis. Galbūt mes pamiršome kaip arba kodėl mums reikia pailsėti. Būna tokių atvejų, kai pertraukos yra neįmanomos. Finansai ar atsakomybė laiko mus lyg spąstuose. Tiesa yra ta, kad mes negalime sau leisti prabangos NEatsipūsti -NEpailsėti ir NEpamaitinti mūsų sielų. Negalime suktis kaip žiurkėnai rate be sustojimo. Kodėl?

Galime peržvelgti visus publikuotus mokslinius darbus, susijusius su poilsio nauda, pavyzdžiui, tyrimus, rodančius didesnį produktyvumą, kai žmonės grįžta iš ramių švenčių. Statistika rodo, kad kūrybiškumas ir motyvacija išauga po to, kai žmonės yra gerai pailsėję ir padarę pertrauką nuo darbo. Tačiau šie dalykai paprastai naudingi darbdaviui. Kokia poilsio nauda MUMS asmeniškai?

Nieko nenustebins moksliniaai įrodymai, kad pertraukos nuo darbo turi teigiamą poveikį mūsų sveikatai. 2000 m. paskelbtas mokslinis tyrimas atskleidė, kad reguliarios atostogos yra susijusios su ilgesniu sveikesniu gyvenimu. Iš tiesų atostogos, poilsis, sportas, mankšta ir laisvalaikis suteikia tarsi tvirtą skydą nuo neigiamo streso poveikio. Mes neturime savęs nuolat stumti, mes turime gyventi subalansuotą gyvenimą - darbo periodus turi keisti poilsio periodai.

Pažvelkime į gamtą. Kas ten vyksta? Viskas aplink mus rodo, kad gyvenimas vyksta sezonais. Gamta juda subalansuotais ciklais, kurie užleidžia vietą vienas kitam metai po metų. Ir mes galime taip gyventi. Apskritai, žmonės dažniausiai linkę mąstyti linijiniu būdu. Yra pradžia (gimimas) ir pabaiga (mirtis), ir mūsų darbas yra tarsi erdvė tarp šių dviejų taškų. “Išsimiegosiu, kai numirsiu” - toks daugelio požiūris juk taip pažįstamas ir tiek kartų girdėtas.

Gamta, kaip minėta, veikia ciklais. Yra sezonai augimui ir gamybai ir sezonai lėtėjimo ir poilsio. Net kasdieninė para yra ciklas, bet mes tą užmiršome. Su dirbtine šviesa, televizija ir internetu ištisą parą, mes užmiršome natūralų šviesos ir tamsos ciklą. Mes apgauname sistemą, ir, tuo pačiu, save.

Štai keletas dalykų, apie ką verta pamąstyti - kai planuojate atostogas ar kaip galima pagerinti poilsio kokybę.

  • Kokia veikla padeda Jums geriausiai atsipalaiduoti? Ką Jūs asmeniškai mėgstate daryti? Nepamiršote per pareigas? Galbūt savaitė Palangoje gaminant maistą bendroje virtuvėje ir naudojantis bendrais patogumais nėra tai, kas patinka būtent Jums, ir geriau rinktis kitokį poilsio būdą?
  • Kokios atostogos skatintų šeimos bendrumo puoselėjimą?
  • Kokias turite galimybes pailsėti? Pradėkite nuo mažų dalykų planavimo, jų sėkmė paskatins imtis didesnių poilsio „projektų” ir ilgesnių pertraukų. Jei esate ribojami aplinkybių (pavyzdžiui, vieniša mama be pagalbos), tada raskite paprastų dalykų, kurie jums teikia atgaivą ir maitina sielą. Valanda su gera knyga gali būti mini atostogos.
  • Kokios pramogos yra išsvajotos seniau ir galbūt pamirštos? Gal dabar galite įgyvendinti svajonę? Galbūt kažkur nukeliauti trukdė pinigų ar bendraminčių stoka, o dabar situacija pasikeitė? O gal kažkada svajojote išbandyti jėgas bėgant maratoną? Reklama skelbia, kad „euforija išlieka ilgai”, nesvarbu, kokio ilgumo distanciją įveiksite. Juk pirmiausia įveiksite save - savo atsikalbinėjimą, tingėjimą, atidėliojimą, nesėkmės baimę. Kas pasakė, kad asmeninis „maratonas” negali būti 4 km? Galbūt dalyvavimo džiaugsmas padrąsins siekti daugiau ir Jūsų gyvenimą užpildys jau ne tik darbas ir jo problemos?
  • Ar žinote, kad vien jau kelionės planavimas suteikia daugybę teigiamų akimirkų, padeda nukreipti mintis nuo problemų darbe? Tegu tikri ar menami kelionių maršrutai suteikia jums keletą akliratį plečiančių poilsio valandėlių.
  • Galite duoti sau leidimą pailsėti ir pradėti žvelgti į gyvenimą koks jis yra - sezonai ir ciklai, o ne finišo linija?

Nereikia sulaukti traumos tam, kad gulėdamas ligoninėje būtum priverstas padaryti pertrauką ir permąstyti savo gyvenimą, kaip mano labai artimas žmogus. Apmąstykite dabar, kaip jūs tikrai norėtumėte gyventi. Galbūt ne darbas biure ir kasdieninė įtampa yra Jūsų svajonė? Juk gyvenimas vienas, patys renkamės, kaip jį gyventi. Jis mūsų. Būkite kūrybingi ir ieškokite, kaip galima bent nežymiai jį pakeisti ir pridėti poilsio ir atjaunėjimo minučių. Jūs esate to verti, bet kad įvyktų teigiami poslinkiai, reikės įdėti pastangų patiems. Niekas netrauks jūsų iš žiurkėno rato. Prisiminkite vėl vaikystės džiaugsmą, kai ateidavo vasara ir būdavote laisvi. Suteikite sau leidimą vėl pasijusti laisvais - leiskite pailsėti savo širdžiai ir protui. Net jei vasarą tam neradote laiko, dar ne viskas prarasta - kokybiškam poilsiui visi sezonai tinkami!

P.s. Pradžiai:

Pasiplanuokite, iš kur gausite papildomų minučių poilsiui, priešingu atveju, viskas liks tik norais ir išsisklaidys kaip rūkas. Peržiūrėkite savo kiekvienos dienos veiklą ir užsiėmimus ir susirašykite į kairę lentelės pusę. Dešiniojoje įrašykite poilsiui priskiriamus užsiėmimus. Ieškokite, kokių darbų sąskaita galite „išplėšti” daugiau laiko sau. Sėkmės!

Norint cituoti, būtina gauti autorės sutikimą ir nurodyti šaltinį.

Rodyk draugams

Šiuo metu renkamės naujas komandos nares ir susikaupė minčių, kodėl daugeliui taip sunku rasti darbą. Žmonės skundžiasi, kaltina darbdavius nežinojimu ko nori, o iš tiesų patys yra savo laimės kalviai, kartu ir patys sau pakiša koją.

Taip, paskelbę apie laisvą darbo vietą gauname daug laiškų. Atrankai reikia skirti bent savaitę - perskaityti visus CV, pasikviesti sudominusius kandidatus pokalbiams, pabendrauti su jais. Gautų CV skaičius priklauso nuo pozicijos ir reikalavimų.  Kuo didesnės atsakomybės ir aukštesnės pozicijos - tuo mažiau CV, o kuo paprastesnis darbas, tuo daugiau CV.  Sakykim, kai ieškai administratorės, pardavėjos ar sandėlininkės, gaunama maždaug 200-400 CV, nors rekordas yra buvęs ir didesnis. Deja, taip jau susiklostė visuomenės nuomonė, kad pardavėju, konsultantu, vadybininku, aukle gali dirbti bet kas. Tad nepaisant reikalavimų, į šias pareigybes kandidatuoja nuo moksleivių iki pensininkų, ir nenuostabu, kad į daugumą CV niekas neatsako. Susidaro įspūdis, kad labai daug CV į tokias paprastesnes darbo vietas yra siunčiama šiaip sau, “na ura“, kaip sako rusai, kad CV automatiškai siųstas į kokias 50 įmonių, net nepasidomėjus, kuo tos įmonės užsiima. Tokius atmeti iškart. Taip kad iš didelio debesies gali būti labai mažai lietaus,  - daug CV gauta, bet  didelė dalis neatitinka reikalavimų. Daugelį reikėtų mokyti elementarių dalykų - kad CV neturi būti su klaidomis, jei parašyta “ir motyvacinis laiškas”, vadinasi, ir jis reikalingas, ir ne tas banalus iš interneto nukopijuotas, absoliučiai nieko nesakantis apie kandidatą. Visų pirma reikia perskaityti apie darbo pobūdį ir kandidatams keliamus reikalavimus, o ne pagal pareigybės pavadinimą spręsti pačiam, tinki ar ne. Kai reikalaujama patirtis ir net konkrečiai nurodoma kokia ir kiek metų, naivu tikėtis, kad, pvz., VIP klientų vadybininku taps žmogelis be patirties, nors ir kaip jis savimi pasitikėtų, ir dar gaus patyrusių vadybininkų gaunamą atlyginimą. Patarimas pirmiausia būtų toks: labai gerai atsirinkti pozicijas kandidatavimui - jei tikrai atitiksite reikalavimus, daug šansų, kad potencialus darbdavys atsilieps. Kita vertus, verta patobulinti CV rašymo įgūdžius - neretai kandidatai neįvertina CV svarbos, siunčia atmestinai, su klaidomis, pasenusia informacija, familiariais kreipiniais. Matosi, kad žmogus pats nesitiki gauti to darbo, tiesiog gal prieš save ar kažką kitą svarbu užsidėti varnelę, kad išsiųsta tiek tai CV.

CV turi atspindėti žmogaus asmenybę.  Jame svarbu rašyti ir akcentuoti tą patirtį, kuri sutampa su siūlomomis pareigomis. Kiekviename buvusiame darbe yra tokių funkcijų, kurios kažkuo gali sietis su naujomis, jas ir reikia akcentuoti. Neprirašykite per daug, rašykite kas svarbiausia.

Geras CV - tik koks 30 - 40 % sėkmės. Pati svarbiausia dalis yra motyvacinis laiškas. Jeigu žmogus nesugeba parašyti motyvacinio laiško ir net nepasistengia to padaryti, tai kiek galima iš jo tikėtis darbe? Jei parašo (nukopijuoja) tik standartinį, bet kokiai profesijai tinkantį laišką, tai rodo žmogaus ribotumą, nemokėjimą “parduoti save”, o vadovams tokių mažiausiai reikia - ir klientą įtikinti trūks ugnelės, noro, sugebėjimų. Prieš rašant motyvacinį laišką labai gerai išanalizuokite įmonės, į kurią norite patekti, veiklą, vertybes, funkcijas bei reikalavimus. Tuomet rašykite, kokios jūsų vertybės ir kaip sutampa su tos įmonės vertybėmis, rašykite, ką jau esate pasiekę savo gyvenime ir ypač tose srityse, kurios yra reikalavimuose. Gali būti, kad patirties tokiose pareigose dar neturite, bet turite didelį norą. Rašykite konkrečius pasiekimus su norimu darbu susijusiose srityse ir ĮRODYMUS.

Jeigu žmogus įdeda širdies į savo CV ir motyvacinį laišką, tai labai matosi. Tokių motyvacinių laiškų iš šimto ateina vienas, todėl tikrai turėsite šansą būti pakviesti. Net jeigu neturėsite patirties, tai protingas darbdavys tikrai susidomės iniciatyvia asmenybe. Dar labai padeda idėjos, žinios apie kompanijos veiklą ir aiškus įsivaizdavimas, kuo kandidatas galėtų būti naudingas įmonei. Kiekvienai darbovietei ir kiekvienoms pareigoms reikia rašyti šiek tiek skirtingus laiškus, pabrėžiant tai, kas svarbu būtent toje įmonėje. Nerašykite pašalinės informacijos, nesusijusios su pageidaujamomis pareigomis. Niekam neįdomu, jei prieš 15 metų studijų metu nešiojote skrajutes ar vedėte renginį mokykloje. Stenkitės rašyti tai, kas būtų susiję su jūsų kandidatuojama darbo vieta. Reikia adekvačiai įvertinti pareigas - jei kandidatuojate į nekvalifikuotą darbą, nerašykite apie baigtus 5 aukštuosius išsilavinimus, nes į pokalbį jūsų tikrai nekvies. Galvos, kad jūsų lūkesčiai bus žymiai didesni, nei darbdavys gali pasiūlyti, o ir pasitenkinimo darbui nejausite, vos gavę tinkamesnį pasiūlymą, kelsite sparnus, o darbdaviui vėl reikės ieškoti naujo žmogaus. Nerašykite į CV pageidaujamo atlyginimo, ir skambindami ar eidami į pokalbį neiškelkite jo kaip pirmo ir esminio klausimo. Apie tai reikia kalbėti tik aptarus visus kitus klausimus, kai paaiškės, kad kompanijai jūs tinkate.

Patariu nemeluoti dėl savo įgūdžių ir darbo patirties, jei tokios išvis neturėjote, nes dažniausiai viskas išaiškėja. Pavyzdžiui, nesuprantu, ko tikisi žmonės, kurie CV savo užsienio kalbų mokėjimą įvertina “puikiai”, o interviu metu pasiūlius toliau pokalbį tęsti viena iš “puikiai mokamų” kalbų, mikčiodami išraudę aiškinasi , kad dar tik “ruošiasi” jos mokytis. Patys suprantate, kokie šansai gauti išsvajotą darbą tokiu atveju… Pagalvokite, kas bus, jei darbdavys paskaitęs CV, pamatys “rašto” ir asmenybės neatitikimą. Pavyzdžiui, “aukštos” frazės CV, o realybėje - mužikiška kalba… Arba puikia anglų kalba parašytas prisistatymas ir mekenimas pokalbio metu arba nesugebėjimas susišnekėti su anglakalbiu, skambinančiu pakviesti į pokalbį.

Teko girdėti, kad kai kas kreipiasi į agentūras, siūlančias CV rašymo paslaugas. Man labai įdomu, ką tokio stebuklingo tame nupirktame CV parašo? Juk žmogus apie save ir taip žinai - ką mokeisi, kur dirbai, ką dirbai, kokios stipriosios tavo asmeninės savybės ir t.t. Atsisėdi ir viską surašai iš eilės. Juk praeities tos firmos nepakeičia, patirties ar žinių neprideda.. Ne CV kalbės už jus. Man nuoširdžiai įdomu, ką gi jie padaro kitaip nei pats padarytum?

GRAMATIŠKAI “teisingas” CV nebūtinai bus pastebėtas tarp kitų 100 panašių, išsiskirti padeda: 1) atitikimas reikalavimams; 2) originalumas, sugebėjimas prisistatyti ir sklandžiai reikšti mintis. Svarbiausia yra dalis širdies ir akivaizdus noras dirbti siūlomas pareigas.

Nedėkite nuotraukų iš vakarėlio ar portretų namų interjere. Net keista, kad būna tokių nesupratingų žmonių. Galima prisižiūrėti tokių “perliukų”, kad sunkiai suvaldai norą pasijuokti su kolegomis. Tikrai žinau, kad dažnai tas ir vyksta. Nežinau kas sukasi žmogaus galvoje, kai prie CV jis kabina savo atvaizdą su bikiniu, išsirietusia poza, iš klubų ar namie su vyno taure. Nuotrauka turi būti oficiali. Nepatingėkite ir pasidarykite specialiai CV.

Ieškant darbo reikia būti aktyviam. Nepakanka vien CV siuntinėti. Reikia paskambinti į dominančias įmones, sekti jų svetaines, ne tik ieškoti skelbiamų konkursų, bet ir tiesiog nusiųsti savo CV su aprašymu, ką galite naudingai ten nuveikti. Nusiuntus CV nesėdėti rankas sudėjus, o paskambinti pasidomėti, ar gautas Jūsų CV, gal reikėtų ką nors patikslinti, gal iškilo kokių klausimų. Vėlgi, nepamirškite pasiteirauti, ar atsakingas žmogus gali kalbėti - neretas skambinantysis parodo, kad neturi nė menkiausio supratimo apie etiketą. Kartais tokie skambinantys patys padeda apsispręsti, kad jų kviestis pokalbiui neverta (ypač kai už kandidatą skambina mama, sesuo ir t.t.). O kitas, priešingai, labai maloniai nustebina ir priverčia pakeisti neigiamą pirmąją prastai parašyto CV sudarytą nuomonę ir kviestis susipažinti.

Nepamirškite, kad geras CV jums negarantuos darbo vietos. Jei pirmasis laiptelis įveiktas, dėmesį atkreipėte ir jus pakvietė pasikalbėti, atsipalaiduoti neverta - toliau viskas priklausys nuo jūsų pasirodymo pokalbyje.

Sėkmės, Rūta

Rodyk draugams

Šį kartą nekalbėsiu apie ruošimąsi pokalbiui ir elgesį pokalbio metu. Pirma reikia pasiekti, kad pakviestų į tą pokalbį. O tai priklauso nuo to, kaip bus paruoštas gyvenimo aprašymas (CV) ir kaip pateiktas (atsiųstas).

Taigi, išvardinsiu, kas gali pakišti koją net labai tinkamam darbuotojui:

1. Siųsti CV be jokio kreipinio laiške, nenurodant, į kokias pareigas pretenduoji (”nei labas, nei viso gero”).

2. Palikti “To” laukelyje visus kontaktus, kam siųstas CV.

3. Rašyti kreipinį familiariai, nepasidomėjus verslo korespondencijai keliamais reikalavimais.

4. Nesiųsti motyvacinio laiško - kai gaunama labai daug laiškų, nėra laiko skaityti viso CV ir tikrinti ar žmogus atitinka reikalavimus, keliamus kandidatui, ir toks laiškas greičiausiai liks be dėmesio. Gerbkime kitų laiką ir nereikalaukime sau dėmesio ir laiko daugiau, nei esame verti :-)

5. CV ir motyvacinis laiškas su gramatinėmis klaidomis. Personalo atrankų specialistai sako, kad atmeta CV, kai pastebi antrą klaidą, ir susidaro neigiamą nuomonę apie kandidato sugebėjimus. Net jei CV siunčiamas į, rodos, didelio išprusimo nereikalaujančią vietą, tinkamas pasirodymas padėtų sudaryti gerą nuomonę. Niekad nereikia nuvertinti pasiūlymo ir parodyti, kad žiūri atmestinai.

6. Kritiškai nuteikia parašai - kai kandidatas pasirašo pravarde, arba elektroninio pašto adresas skamba vulgariai - sexiuke@…. Vėlgi sugrįžtama prie to, kad žmogus neturi žalio supratimo, kur jis eina ir ko, kad bendrauja ne su pažįstamų rateliu.

6. Netinkamos nuotraukos. Jums gal ir labai gražios nuotraukos, kurias talpinate savo profilyje pažinčių svetainėje, bet siunčiant dėl darbo, reikėtų vengti pozavimo sau vonioje su apatiniais. Darbdaviui svarbiau, kaip kandidatas sugeba bendrauti su klientais, nei kokias “gundančias” pozas ji moka.

7. Neverta klausinėti apie tai, kiek žmogus “gaus” “dabar, po bandomojo, vėliau”, kol dar net CV neperskaitytas. Arba paskambinus tartis dėl pokalbio laiko. Leiskite darbdaviui susipažinti su Jumis ir įvertinti Jūsų sugebėjimus UŽSIDIRBTI.

8. Išsiskirti padeda ne įžūlumas, o originalumas.

9. Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus patarimas: skaitykite reikalavimus kadidatui, išdėstytus skelbime. Apie darbo pobūdį. Nekaip nuteikia, kai paskambinęs dėl darbo vietos žmogus klausinėja to, kas parašyta skelbime. Atsiverskite kompanijos, į kurios komandą kandidatuojate, svetainę. Žinokite, kur kandidatuojate. Nes merginos, baigusiso filologiją, nepakvies pokalbiui į autodetalėmis sunkvežimiams prekiaujančią įmonę, o vyras, atsiuntęs CV į apatinio trikotažo pardavėjo poziciją, sukels tik šypseną. Jei skelbime rašoma, kad būtina patirtis kokioje srityje ir nurodyta netgi metais, dažniausiai tai nėra darbdavių “išmislas”, o bandymas atsiriboti nuo atsitiktinių žmonių ir noras, kad kreitųsi būtent tos srities specialistai. Jei patirtis nereikalinga, jai reikalavimai ir nekeliami.

Gerbkime ir taupykime ne tik savo, bet ir kitų laiką.

Patarimai autoriniai, tad jeigu ką sudomins, publikuoti galima tik su autorės leidimu.

Rodyk draugams

Gavę kvietimą į pokalbį, galite pasitikslinti, kokio pobūdžio jis bus, kiek užtruks, kas jame dalyvaus (kiek žmonių ir kokių pareigų), kokia kalba jis vyks, ar jums reikia iš anksto specialiai pasirengti pokalbiui. Iš anksto sužinoję šią informaciją galėsite tinkamai nusiteikti ir pasirengti, labiau pasitikėsite savimi ir geriau valdysite situaciją.

Skiriami du darbo pokalbio tipai:

Tradicinis interviu. Tradiciniame interviu klausėjas dažniausiai naudoja jūsų gyvenimo aprašymą arba anketą dėl darbo ir, kreipdamas dėmesį į tam tikras svarbiausias jų sritis, užduoda jums klausimų, kad susidarytų jūsų kvalifikacijos vaizdą. Jūsų kvalifikacija sulyginama su darbo reikalavimais. Kitaip tariant, klausėjas stengiasi atsakyti į klausimą, ar jūs gebėsite atlikti darbą. Kitos klausimų grupės yra susijusios su jūsų motyvacija ir asmenybe. Klausėjas stengiasi išsiaiškinti, kodėl norite dirbti šį darbą, ko tikitės iš jo, ką norite pasiekti artimiausiu metu ir vėliau, ką labiausiai vertinate darbe, kokios jūsų nuostatos dėl (o ne į?) darbo ir įvairių organizacinės aplinkos aspektų. Jis stengiasi atsakyti į klausimą, ar galite ir ar tikrai norite dirbti jo organizacijoje.

Pateikiame tradicinio interviu klausimų pavyzdžių:

  • Trumpai pristatykite save (arba: Papasakokite apie save).
  • Apibūdinkite savo išsilavinimą.
  • Kokie jūsų tolesni mokymosi planai?
  • Apibūdinkite savo darbo patirtį.
  • Papasakokite, kokia yra (buvo) eilinė jūsų darbo diena.
  • Nusakykite pagrindines savo dabartinio darbo funkcijas ir užduotis.
  • Kaip manote, kokį darbą jums geriausiai sekėsi atlikti ligi šiol? Kodėl?
  • Ką pavyko pasiekti einant šias pareigas?
  • Kas patiko ir nepatiko paskutiniame jūsų darbe?
  • Kodėl išėjote iš paskutinės darbovietės?
  • Pasakykite keletą sričių, kuriose norėtumėte tobulėti.
  • Kokios yra trys pagrindinės jūsų savybės?
  • Ko tikitės iš naujo darbo?
  • Ko tikitės iš naujo darbdavio?
  • Kokie jūsų ateities planai?
  • Kokių darbo sąlygų tikėtumėtės naujame darbe?
  • Kaip manote, kodėl būtent jus turėtų pasirinkti kompanija?
  • Kokį atlyginimą tikitės gauti?
  • Kokie jūsų pomėgiai?

Elgesio interviu. Ddarbdaviai, norėdami atsirinkti tinkamiausius darbuotojus, taiko elgesio interviu. Elgesio interviu yra pagrįstas nuomone, kad, remdamiesi darbine veikla ir elgesiu praeityje, galime prognozuoti darbinę veiklą ir elgesį ateityje. Klausėjas stengiasi išsiaiškinti, ar jūs turite būtinus darbui atlikti gebėjimus ir įgūdžius, prašydamas jūsų pateikti konkrečių praeities patirties pavyzdžių. Jūs galite kalbėti apie darbo patirtį, pomėgius, savanorišką, laikiną darbą, studijų projektus, praktikas, stažuotes ar kitą jūsų gyvenimo patirtį.

Elgesio interviu klausimų pavyzdžiai:

  • Pateikite pavyzdį, kai turėjote dirbti, laviruodami tarp kelių skirtingų darbo prioritetų.
  • Papasakokite situaciją, kai buvo kritikuojama jūsų darbinė veikla.
  • Kokią sunkiausią problemą per paskutinį pusmetį jums teko spręsti? Papasakokite apie tai.
  • Papasakokite, kaip sprendžiate konfliktus su klientais. Pateikite konkretų pavyzdį.
  • Pateikite pavyzdį, kai padarėte daugiau negu iš jūsų buvo reikalauta ir tikėtasi.
  • Koks jūsų kaip lyderio stilius? Pateikite pavyzdį.
  • Pateikite pavyzdį, kai jūsų bendravimo gebėjimai padėjo jums išspręsti iškilusius sunkumus.
  • Pateikite pavyzdį, kai dirbote kaip komandos narys.
  • Pateikite darbo didelės įtampos situacijoje pavyzdį.

Atsakymai į elgesio interviu klausimus turi būti pagrįsti faktais. Efektyvus atsakymas apima tris komponentus (Duggan, Jurgens, 2007):

  1. Problemos (situacijos) apibrėžimas. Glaustai nusakykite problemą arba situaciją.
  2. Veiksmai. Papasakokite, ką ir kaip darėte, kad problema būtų išspręsta.
  3. Rezultatas. Nusakykite savo veiksmų rezultatus.

Žinodami, kokių žinių, gebėjimų ir įgūdžių reikia organizacijai, pasirenkite elgesio interviu. Apgalvokite konkrečius praeities patirties pavyzdžius, kurie geriausiai atskleistų jūsų kompetencijas. Atsiminkite, vieno susitikimo metu gali būti derinami keli interviu tipai.

Parengta pagal A. Akudovičiūtė, J. Bučaitė, Ž. Grakauskas ir kt. (2007), Mokymosi ir karjeros galimybių pažinimo vadovas studentui, 171-174 psl.

Rodyk draugams

Ne vienas iš mūsų neesame sau priešas. Na, nekalbu apie tuos, kas su savimi susipykę. Visi stengiamės save palepinti, taip pat ir suteikti sau malonios veiklos ir išvaduoti nuo nemalonios. Kai kuriuos nemalonius ar ne tokius įdomius darbus, pokalbius atidėliojame iki paskutinės minutės, sąmoningai. Galbūt jie nieko gera nežadantys, gal sugadins nuotaiką. Tokiam savo elgesiui pateisinimų randame lengvai. Todėl užuot vykdę užduotį, užsiimame malonesne, tačiau ne tokia svarbia veikla… 

Darbai kasdien atidėliojami vis nuraminant save ” rytoj tai TIKRAI atliksiu”. Rytoj vėl tas pats. Visose srityse - darbe, moksluose ir t.t. Tyrimai rodo, kad net 90 proc. žmonių kartkartėmis atidėlioja darbus. Pamenu, vaikystėje su broliu turėjome savo pareigas: aš - išplauti indus, brolis - nuvalyti dulkes. Darbeliai paprasčiausi, užimantys daugiausia 10 minučių, bet nemėgstami, todėl atidėliodavome juos iki paskutinės minutės, t.y., galų gale jų imdavomės tik žinodami, kad netrukus grįš kuris nors iš tėvų :-) Dabar va pas gydytoją niekaip neužsiregistruoju jau nuo rugsėjo pradžios, o jis jau eina į pabaigą. Na, šiandien būsiu netoliese, užeisiu.

Reikia valios - imti ir pradėti daryti ką reikia. Ne žaisti šaudant burbuliukus, ne važiuoti su drauge paieškoti naujų džinsų, o imtis rašyti magistrinį darbą.

Atidėliojama dėl įvairių priežasčių: nepasitikėjimo savo jėgomis, nesėkmės baimės, savęs apgaudinėjimo, nemokėjimo skirstyti prioritetus, priešiškumo skyrusiam užduotį, susidomėjimo užduotimi trūkumo, užduoties painumo arba įgūdžių stokos, atsakomybės vengimo, tikėjimosi, kad tą užduotį perims kažkas kitas. Atidėliojant paprastai vadovaujamasi  iliuzijomis, kad rytoj sąlygos bus tinkamenės - ateis įkvėpimas, tinkama nuotaika ir pan., ir mėginama save įtikinti, kad situacija yra kontroliuojama.

Kitas pasiteisina, kad jis geriausiai dirba baigiantis terminams - daugelis darbuotojų geriausiai dirba tada, kai jaučia spaudimą, ar bent jau tvirtina, kad taip yra. Tačiau užduočių atidėliojimas iki paskutinės minutės gali sukelti nemažai problemų, net jei ir tikimasi, kad galutinis rezultatas bus nuostabus. Be to, taip elgiantis rizikuojama „pražiopsoti” užduoties atlikimo terminus. Nuolatinis svarbių darbų atidėliojimas ir atsakomybės vengimas, nepareigingumas neigiamai veikia asmeninį ir profesinį žmonių gyvenimą. Atidėliodami prioritetines užduotis, sujaukiame visą savo darbo grafiką. Kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau darbų susikaups, tada dėmesį reikės dalinti jau didesniam skaičiui darbų. Kuo ilgiau vilkinsi nemalonų pokalbį, tuo sunkiau bus spręsti problemą.

Atidėliojimas - tiesos vengimas, nenoras pažvelgti tiesai, situacijai į akis, vengimas, gyvenimas iliuzijose, tiesos neigimas, savęs apgaudinėjimas.

atsakomybės vengimas -> nedarymas to, ką reikia, atidėliojimas -> kaltės perkėlimas (galios, atsakomybės perkėlimas) -> nesėkmė.

atsakomybė -> darymas to, kas reikia -> sugebėjimų išaugimas -> sėkmė.

Svarbu pradėti. Kaip sako patarlė, “akys baisininkės, rankos darbininkės”. Medžiagos paieškos magistriniam darbui gali pasirodyti beesąs ne nuobodus, o netgi įtraukiantis darbas. Pamenu, diplominio rašymą atidėliojau tol, kol užgriuvo darbų peržiūra ir grupiokai jau buvo nemažai nudirbę. Tada supratau, kad laiko linksmintis nebeturiu, jo trūks ir darbui. Tad tiesiu taikymu nudrožiau į biblioteką, pasiėmiau, berods, 17 knygų (pradžiai) ir STARTAVAU. Kaip juokaujama, “5 ryto, poliot normalnij”. Na ką, pasirodė, kad stengiantis padaryti kuo geriau, pagavo azartas, ir numetusi kelis kg, darbą apsigyniau puikiai. Koks moralas? Ne toks vilkas baisus buvo, kokį jį mano vaizduotė piešė (nors b8na ir labai baisių). OK, dabar reikia save įtikinti, kad šiemet su dovanomis Kalėdoms nebus tas pat, kas kasmet. Rugsėjį-spalį žiūri - oba, pora mėnesių ir reikės dėti po egle dovanas. Apie tai vis pagalvoji visą lapkritį, vitrinos jau pradeda įkyriai priminti artėjančias šventes, pagalvoji, kad geriau nelaukti, kol parduotuves užplūs minios tokių pat atidėliojančių. Deja deja, kasmet tas pats, - dovanas nuperku likus geriausiu atveju porai savaičių iki švenčių. Murkdausi eilėse, pasižadu sau, kad “kitais metais tai jau tikrai apsipirksiu iš anksto”…

Kaip išvengti atidėliojimo? Bėdą išspręsti galėtų padėti pats paprasčiausias laiko planavimas. Susirašai kokius darbus reikia šiandien atlikti, o tada lygiai taip pat suplanuoji ir mėgiamą veiklą, kaip atlygį už nuveiktus suplanuotus darbus. Svarbiausia pradėti ne nuo apdovanojimo (kavos, laikraščio ar naujienų paskaitymo), o nuo darbo. Nuteiki save, kad padirbėsiu porą valandų, tada kava su pyragaičiu, paskui dar pora valandų darbo, paskui - pietūs su drauge.

Nereikia ieškoti pasiteisinimų, geriau išsiaiškinti priežastis, kas gąsdina, kas stabdo, dėl ko darbas atrodo nepatrauklus.  Kodėl renkatės paplepėti su drauge per skype, o ne užduotį?  Gal iš tiesų ji lengva ir atims mažiau laiko, nei tikiesi? Tada galėsi plepėti su drauge be baimės ir sąžinės graužimo?

  • Atidėliojimas - laiko vagis.

vetyta metyta

Rodyk draugams

Įdomų dalyką radau - kasmet žmogus turi dirbti vis daugiau dienų, kol sumokės valstybei visus mokesčius ir pradės dirbti sau.

Laisvės nuo mokesčių diena - tai simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti savo paties ir savo šeimos gerovei. Tai yra santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus.

Lietuvoje Laisvą nuo mokesčių dieną skaičiuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

Laisva nuo mokesčių diena įvairiais metais:

  • 1993 - balandžio 13 d.
  • 1994 - balandžio 22 d.
  • 1995 - balandžio 27 d.
  • 1996 - balandžio 19 d.
  • 1997 - gegužės 1 d.
  • 1998 - gegužės 13 d.
  • 1999 - gegužės 16 d.
  • 2000 - gegužės 16 d.
  • 2001 - gegužės 15 d.
  • 2002 - gegužės 4 d.
  • 2003 - gegužės 3 d.
  • 2004 - gegužės 8 d.
  • 2005 - gegužės 5 d.
  • 2006 - gegužės 11 d.
  • 2007 - gegužės 19 d.

Kitose valstybėse:

  • Jungtinėje Karalystėje nuo 1963 m. Laisvą nuo mokesčių dieną apskaičiuoja Adamo Smito Institutas. Dažniausiai ji kaip ir Lietuvoje būna gegužės mėnesį.
  • JAV, kur ir gimė idėja skaičiuoti laisvą nuo mokesčių dieną, nuo 1900 m. ją apskaičiuoja Tax Foundation. XX a. pradžioje ji būdavo sausio gale, pastaruoju metu ji būna balandžio mėnesį.

(Šaltinis: Vikipedija)

Kadangi šiemt mokesčiai toliau didėjo, kitais metais laisvės nuo mokesčių diena ir vėl išaus vėlaiu, nei ankstesniais metais.

O komunaliniai mokesčiai per 18 metų padidėjo net tris kartus.

Vėtyta metyta

Rodyk draugams

Nepriklausomai nuo biuro kraustymosi priežasties, nepakanka jos tiktai paaiškinti, norint patogiai perkraustyti kompaniją. Darbo su personalu specialistai teigia, jog kraustantis išvengti kai kurių darbuotojų išėjimo iš darbo praktiškai neįmanoma. Per keletą darbo senosiose kompanijos patalpose metų darbuotojai neretai spėja susirasti gyvenamąją vietą netoliese, o vaikus leisti į pakeliui esančius vaikų darželius bei mokyklas. Taip kraustymasis iš paprasto patalpų pasikeitimo jiems pavirsta į globalią katastrofą, apimančią visas gyvenimo sferas.

Prašymus dėl išėjimo iš darbo kraustymosi metu dažniausiai pateikia pagalbinis personalas - valytojai, kurjeriai ir pan. Biuro vietos pasikeitimo teigiamai gali neįvertinti ir aukštos kvalifikacijos specialistai, gaunantys solidžią algą bei žinomi tam tikruose profesiniuose žmonių ratuose. Tokiems darbuotojams net sunkmečiu nereikės ilgai ieškotis darbo - tikriausiai keletas kitų (konkurentų) kompanijų būtų visai ne prieš pasisamdyti patyrusių darbuotojų ir ras tam resursų. „Aukso vidurys” dažniausiai retai palieka kompaniją dėl tokios priežasties, kaip kraustymasis, tačiau ir šios kategorijos darbuotojams reikia padėti įveikti stresą, sukeltą kraustymosi į naujas patalpas. Ką dėl to reikia padaryti? Visų pirma, nereikia naujo įmonės adreso bei žinios apie patį kraustymąsi laikyti paslaptyje. Žinodami apie artėjančius pasikeitimus, darbuotojai galės morališkai pasiruošti artėjančioms permainoms, ištirti naujos darbo vietos infrastruktūrą ir atrasti susiklosčiusios situacijos privalumų - šiam tikslui reikalingas tik laikas ir informacija.

Antra, palengvinkite savo darbuotojams adaptaciją naujoje vietoje šmaikščiu, tačiau taip pat veiksmingu būdu:  paruoškite biurą supančios vietovės  planą, kuriame būtų pažymėti restoranai, kavinės, vaikų darželiai, mokyklos, vaistinės, parduotuvės ir t.t., nepamirškite ir viešojo transporto stotelių. Šį darbą galima patikėti dailininkui, kuris žemėlapį galės paversti gražiu, humoro nestokojančiu paveikslėliu. Patikėkite, išlaidos poligrafijos darbams tikrai atsipirks gera darbuotojų nuotaika ir jų lojalumu rūpestingai vadovybei.

Trečia, ne pro šalį atlikti darbuotojų apklausą tema „Ką norėčiau pakeisti savo darbo vietoje?”. Tikriausiai kas nors jau seniai svajoja apie vietą prie lango, o kitam trukdo intensyvaus eismo lauke keliamas triukšmas. Darbo sąlygos, maksimaliai pritaikytos personalui - svarbus faktorius, įtakojantis darbuotojų darbo rezultatus. Be to, taisyklingas naujų kompanijos patalpų skirstymas į skyrius  leis jiems efektyviai bendradarbiauti tarpusavyje.

Ir ketvirta, nauja darbo vieta turi būti ne tik funkcionali, bet ir jauki: jūsų darbuotojai greičiau pripras prie naujojo biuro ir suvoks, jog darbo vietos pasikeitimas - tai tik dar vienas stimulas pagerinti savo gyvenimą.

Ne tik „kur?”, bet ir „kodėl?”

Kai darbuotojai sužino apie artėjantį kraustymąsi, pirmiausia jiems iškyla klausimas „kur?”. Klausimas „kodėl?” taip pat svarbus ne tik vadovybei, bet ir eiliniams darbuotojams. Todėl kalbant apie naują biurą, reikėtų iškart panagrinėti persikraustymo priežastis - tai pirmoji rekomendacija. Dažniausia įmonės persikraustymo priežastis anksčiau - augimas (sklandžiam darbui jai reikėjo kiek didesnio ploto). Kompanijos struktūros plėtimasis, darbuotojų skaičiaus augimas rodo stabilias kompanijos pajamas ir užtikrintą padėtį rinkoje. Dabar dažnai kraustomasi norint sutaupyti arba naudojantis proga, kad nukrito patalpų nuomos įkainiai. Dėl ko svarbu tai pabrėžti? Dėl to, kad persikraustymas, kuris paprastai sukelia rūpesčius ir nerimą dėl galimų asmeninių nepatogumų, šiuo atveju bus suvokiamas pozityviai. Aiškiai apibūdinus persikraustymo  naudą, kurią gaus kompanija (o taip pat kartu ir  jos darbuotojai), darbuotojų sąmonėje susidarys loginė grandinė: kraustomės į didesnį, mažesnį, naujesnį (o tai reiškia - į geresnį pagal kainą, plotą, komunikacijas, infrastruktūrą) biurą - reiškia, kompanija ieško ieško optimaliausio kainos/naudos santykio ir rūpinasi ateitimi (darbuotojais) - dirbdamas joje gausiu užtikrintą atlyginimą (šiuo metu saugumas ir stabilumas žmonėms svarbiausia). Vietoje panikos tarp darbuotojų gaunamas korporacinių vertybių vertinimas ir prisidėjimo prie šios kompanijos klestėjimo pojūtis. Toks psichologinis klimatas leis darbuotojams „be skausmo” įveikti persikraustymo keliamus sunkumus.

Kartais pasitaiko, kad persikraustymą sąlygoja poreikis pakeisti kompanijos lokacijos vietą prestižo sumetimais - tai irgi pozityvus momentas. Nereikia net kalbėti, kokią reikšmę sėkmingai įmonės veiklai turi taisyklingai pasirinkta įmonės buveinės vieta. Geresnė įmonės įsikūrimo vieta privilios didesnį klientų skaičių bei pelną, o tai teigiamai atsiliepia organizacijoje dirbantiems specialistams.

Be teigiamų pakitimų kompanijoje taip pat būna ir neigiamų, tokių, kaip nuomos mokesčio didėjimas, ar problemos su patalpų savininku. Kai įmonė išgyvena sunkų metą, ypač svarbu išsaugoti gerus darbuotojus, gerai išmanančius organizacijos „virtuvę”. Šiuo atveju įmonės vadovui, palaikant santykius su darbuotojais, pravers tam tikras lankstumas. Šiems santykiams pravers papildomi „bonusai”, kurie nebūtinai turi būti susiję su finansais: tai gali būti laisvesnio grafiko suteikimas kai kuriems darbuotojams arba sutrumpinta darbo diena.

Kraustymasis į naują biurą

Pakeisti biurą nėra taip sudėtinga, kaip anksčiau - komercinių patalpų rinkoje svarstyklės pakrypo į pasiūlos pusę. Svarbu tik nesuklysti ir tinkamai pasirinkti, kad naujasis biuras atitiktų visus kompanijos poreikius.

Bet kokioje kompanijoje kraustymasis - įvykis, stabdantis jos veiklą. Tačiau tuo pačiu ir naujas atskaitos taškas. Nuo to, koks bus naujasis biuras, kaip ir nuo to, kaip vyks pats kraustymasis,  priklauso, ar naujas kompanijos gyvenimo etapas taps dar vienu žingsneliu sėkmės link.

Vietos pasirinkimas

Kiekviena kompanija ankščiau ar vėliau susiduria su poreikiu pakeisti biuro patalpas. Tačiau, kai kraustymosi šmėkla jau artėja prie horizonto, maža tiesiog rasti didesnio ploto ar pigesnes biuro patalpas. Reikia įsitikinti, jog šios patalpos idealiai tiks konkrečiai organizacijai. Kitaip tariant, patariama atlikti „namų darbus” - kruopščią išankstinę analizę.

Tokią analizę gali padėti padaryti ir nekilnojamojo turto agentūros, ir įmonės, kurios specializuojasi efektyvaus darbo erdvių planavimo ir funkcinių zonų paskirstymo srityje, ir architektūros biurai, turintys dizaino padalinius. Aišku, taupant tokią užduotį galima paskirti ir šioje srityje susigaudančiam kompanijos darbuotojui.

Kompanija, besidairanti naujų patalpų įstaigai, turi turėti gerai apgalvotą strateginį planą: juk ieškoma ne tik „teisingų” patalpų, jas vėliau reikės paversti „rezultatyviomis”. Tinkamų patalpų paieška - iššūkis kiekvienai kompanijai. Užuot šokinėjus nuo vieno varianto prie kito ar pasirinkus pirmą pasitaikiusį pasiūlymą, bandant „pritempti” įstaigos poreikius prie naujų patalpų galimybių, geriau skirti pakankamai laiko ir dėmesio to vienintelio optimaliausio varianto paieškoms, - juk biuro patalpos gali ne tik pagerinti verslą, bet ir jam kliudyti. Apžiūrėkite mažiausiai trejas siūlomas patalpas, o dar geriau, bent tris jus domiančiame rajone, ir įvertinkite visų jų pranašumus ir trūkumus, nesivadovaukite vien „patinka-nepatinka” principu.

Neapsisprendus, ar geriau patalpas pirkti, ar nuomotis, geriau pasverti visus „už” ir „prieš”: kiek ploto reikia normaliam kompanijos darbui, kiek lėšų galima skirti, kiek laiko planuojama praleisti tose patalpose, ar yra žmonių, galinčių užsiimti patalpų priežiūra, ar geriau tą darbą patikėti nuomojamų patalpų administratoriui ir t.t.

Ieškant naujų patalpų, svarbiausiais laikomi trys faktoriai: vieta, vieta ir dar kartą - vieta. Galima pakeisti patalpų išplanavimą, kaimynus, sienų spalvą, bet vietos (ir privažiavimo) nepakeisi. Į „vietos” sąvoką įeina ne  tik patalpų geografinė padėtis, bet ir kaimynystės patrauklumas, triukšmingumas, eismas, pasiekiamumas (taip pat ir visuomeniniu transportu), automobilių parkavimo galimybės ir pan. Svarbios ir kitos sąlygos: ar lanksčios nuomos sąlygos (pvz., draudimas, ar bus galimybė prasitęsti patalpų nuomos sutartį), ar neplanuojama teritorijoje kokių nors svarbių pakeitimų (pvz., ateityje didelės statybos) ir pan.

Pabendraukite su nesuinteresuotais asmenimis - jus dominančių patalpų kaimynystėje dirbančių įstaigų darbuotojais, sužinosite, su kokiomis problemomis jie susiduria, o gal įvardins jums dar nežinomų privalumų.  Radus tinkamas patalpas, ypač jas nusprendus nuomotis, ne mažiau svarbu yra gerų santykių su patalpų savininkais ir kaimynais užmezgimas ir palaikymas. Taip galima išvengti įvairių nesusipratimų, sulaukti pagalbos, o kartais ir išvengti nuomos kainos padidinimo. Geras nuomininkas panašus į gerą kaimyną - tai gali atnešti naudos kompanijai ir jos tarnautojams: draugiški santykiai padeda ne tik gauti nuolaidų, bet ir pirmiesiems išgirsti apie planuojamus pakeitimus ir akcijas, taip pat atsilaisvinančias patalpas (jei kompanija ketina ateityje plėstis).

Patalpų analizė prieš nuomojantis - tai kompleksiniai norimų nuomotis patalpų tyrimai. Be viso kito, jie leidžia nuspręsti, kokiame plote ir kaip optimaliai išdėstyti patalpose darbuotojus bei visas pagalbines patalpas. Priimti sprendimą, ar tinka kompanijai biuras, ar ne, remiantis tik ploto kvadratinių metrų skaičiumi, neįmanoma. Netgi kai patalpų plotas vienodas, jos viena nuo kitos gali labai skirtis forma, vidinių laikančiųjų kolonų, lifto šachtų, evakuacinių išėjimų, komunikacijų laikymo konstrukcijų išsidėstymu - visa tai labai įtakoja darbo erdvės organizavimą, tad visa tai geriau išsiaiškinti dar prieš persikraustant. Verta atkreipti dėmesį ne tik į komunikacijų išdėstymą, bet ir į jų būklę. Iki šiol dar pasitaiko pastatų, kurių tinklų būklė tiesiog prašosi remonto. Atskirai reikėtų vertinti elektros tinklų galingumą ir galimybę prie jų prisijungti.

Antras gan svarbus faktorius, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį dar prieš kraustantis - tai, žinoma, kompanijos vystymasis ateityje. Jeigu dabartiniame biure darbuotojai sėdi susispaudę, neužtenka jų tiesiog patogiai pasodinti naujose patalpose - reikia taip pat numatyti darbo vietas jų būsimiems kolegoms. Patalpų analizės metu kompanija turi išnagrinėti tokius naujo biuro variantus, kuriuose numatytos būsimos naujos darbo vietos. Žinoma, kartais gana sudėtinga numatyti verslo raidą, todėl sudarinėjant išankstines patalpų zonavimo klientams koncepcijas, reikia numatyti galimybę jas transformuoti ir taip didinti galimų darbuotojų vietų skaičių. Neretai pasitaiko atvejų, kai netinkamos patalpos stabdo jose įsikūrusių įmonių vystymąsi. Renkantis biurą, reikia atkreipti dėmesį ne tik į jo lokaciją (buvimo vietą) bei patalpų pralaidumo galimybes, bet ir padėti pagrindus naujų darbo vietų kūrimui ateityje, nemažinant darbo našumo. Priešingu atveju vėl galite susidurti su poreikiu kraustytis, o tai jau ne tik kraustymosi išlaidos, bet ir neplanuotos lėšos reklamai, proceso organizacijos rūpesčiai naujoje vietoje ir t.t.

Dažniausiai kraustydamasi į naujas biuro patalpas kompanija nori ne tik padidinti turimų kvadratinių metrų skaičių, bet ir pagerinti darbo erdvės kokybę. Kaip to pasiekti? Specialistų atsakymas toks: tik išsamiai išanalizavus  kasdieninius verslo procesus ir juos optimizavus. Maksimaliai efektyvus yra toks biuras, kuriame darbuotojams nereikia gaišti daug laiko judant iš vieno skyriaus į kitą. Dažniausiai žmonės, atsakingi už derybas, turi sėdėti arčiausiai pasitarimo kambarių, o tie, kam dažnai prireikia kompanijos archyvo (buhalterija), turi būti susodinti būtent šalia jo. Šių paprastų veiksmų dėka galima sutaupyti apie 20 minučių darbo laiko per dieną - per metus išeina ištisos dvi savaitės.

Kraustymasis

Kai biuro patalpos surastos, o baldų sustatymo projektas parengtas ir patvirtintas vadovybės, prasideda pats kraustymasis. Yra du būdai, kaip suvaldyti šią „stichinę nelaimę”: savo jėgomis arba pasitelkiant profesionalių vežėjų, t.y. perkraustymo kompanijos pagalba.

Pirmasis būdas yra viliojantis dėl sąlyginai mažos kainos, tačiau privalumai ties maža kaina ir baigiasi. Visi besikraustančios organizacijos darbuotojai nukrypsta nuo savo profilinės veiklos ir yra priversti rūpintis savo „ūkiu”. Kraustymosi kompanijos geros tuo, jog sudaro tikslų pasiruošimo kraustymuisi, paties kraustymosi bei vėliau reikalingo „išsipakavimo” planą. Čia viskas turi būti suderinta, lyg kariuomenėje - tiksliai, aiškiai ir griežtai pagal planą. Specialistai per kelias valandas išardo baldus ir techniką, ją sužymi, supakuoja, sukrauna į krovininius automobilius. Po to, kai visas biuro turtas  atgabenamas nauju adresu, krovėjai taip pat operatyviai išpakuoja ir surenka baldus bei pastato juos pagal planą numatytose vietose.

„Beskausmio” kraustymosi receptas gana paprastas: laiku atgabenta pakavimo medžiaga, pakankamas krovėjų kiekis, specialus transportas (krovininiai automobiliai, idealiu atveju - išmušti minkštu audiniu, kuriose įrengti saugos diržai), ir svarbiausia - tikslus sutarto laiko paisymas. Norint perkraustyti 25 darbo vietas, pakanka apie 10 valandų, o biuro, kuriame yra 200 darbuotojų, kraustymasis užtruks apie 3 dienas. Kraustymosi kaina priklauso nuo darbo vietų skaičiaus (į vienos „darbo vietos” sąvoką įeina stalas, kompiuteris, kėdė, spintelė bei asmeninių daiktų dėžė). Be to, biuro kraustymosi į naujas patalpas kainą taip pat įtakos sunaudotas įpakavimo medžiagos kiekis bei pastato aukštų skaičius (ypač jeigu pastate nėra krovininio lifto).

vetyta metyta

Rodyk draugams

Socialinis bendravimas priklauso nuo įvairių kultūrinių veiksnių ir jo metu gali būti laikomasi įvairių nerašytų taisyklių. Išskirsiu pagrindines taisyklių charakteristikas.

Kultūriniai skirtumai tarp žmonių:

a) Ekspresyvumas ir santūrumas. Ekspresyvūs žmonės mėgsta kalbėti garsiai, gestikuliuoti, reikšti jausmus, nutraukti pašnekovą. Santūrus pašnekovas tokį žmogų laikys šiurkščiu ir nesubrendusiu. Tuo tarpu ekspresyvusis santūrią kalbą laikys nesvarbia, nepasitikės žmogumi slepiančiu jausmus. Ekspresyvio šalys - Viduržemio jūros regionas, santūrios - Azija ir germaniška Europa.

b) Orientacija į reikalus ir orientacija į santykius. Orientacijos į reikalus atveju nereikia išankstinio pristatymo reikalams tvarkyti, orientacijos į santykius atveju reikalus tvarkyti galima pradėti, kai pažįstate reikiamus asmenis arba randate, kas jus jiems pristato - pirmiausia reikia susidraugauti, o nepasitikėjimas nepažįstamais asmenimis verčia partnerius delsti. Norima, kad ne tik kompanija, bet ir jūs asmeniškai imtumėtės atsakomybės už veiklos sėkmę. Taigi, reikia laiko, kantrybės ir „geležinių kepenų”. Orientuoti į tikslą žmonės vertina tiesią, nesudėtingą kalbą, orientuoti į santykius - netiesioginį, vingrų stilių. Orientacijos į santykius derybininkai žodį „ne” laiko keiksmažodžiu, vietoj to jie sakys: „tai gali būti sunku”, „mums reikia pasigilinti”, tiesiog nutils ir pakeis temą. Jei klausimą užduosite tiesiai, orientuoti į santykius žmonės jausis priversti sutikti, bet niekas nesutrukdys jiems vėliau apsigalvoti. Orientacija į reikalus pasižymi Europa, Amerika, orientacija į santykius - Azija, musulmonų kraštai.

c) Demokratiniai ir hierarchiniai santykiai. Laisvas bendravimas piktina žmones iš hierarchinių kultūrų, o laisvo bendravimo šalininkai formaliuosius laiko pasipūtusiais ir arogantiškais. Kaip pabrėžti pagarbą formaliose kultūrose? Elgtis formaliai reiškia: kreiptis pavarde, pareigomis, laipsniais, iš anksto juos žinoti. Pasakyti: „malonu susipažinti”, „ačiū, kad skyrėte man laiko”; nesėsti, kol jums nepasiūlė; nepradėti kalbėti pirmam. Dėvėti kostiumą, net karšto sezono metu. Pakalbėti apie meną ir muziką. Pasistengti, kad jus pristatytų vyriausias ir įtakingiausias vyras. Aiškiai parodyti savo profesines žinias. Turite žinoti kaip išreikšti pagarbą nepataikaujant: pavyzdžiui, užsiminti, kad jums padarė didelį įspūdį tai, ką skaitėte ir girdėjote apie kompaniją. Pokalbiui pasibaigus nedelsti ir išeiti, išeinant padėkojus už susitikimą. Žemesnes pareigas užimantys žmonės, jauni žmonės ir moterys  hierarchinės kultūrose vertinami žemiau. Neformalios šalys - JAV, formalios - Europa, Azija, musulmonų kraštai.

Individulaūs skirtumai, priklausantys nuo amžiaus ir lyties

Elgesys kinta priklausomai nuo amžiaus. Suaugusieji, palyginus su jaunais žmonėmis realistiškesni, produktyvesni, emociškai stabilesni, mažiau pažeidžiami bendravime. Subrendęs žmogus pasižymi sugebėjimu mylėti ir dirbti, yra suformavęs savo gyvenimo stilių ir  kuria  sau socialinius uždavinius.

Motyvai skirtingais amžiaus tarpsniais:

a) 30-mečiams labai svarbus profesinis įsitvirtinimas ir finansai;

b) 40-mečiams svarbiausi santykiai šeimoje;

c) Vyresniems žmonėms svarbiausia sveikata, dvasiniai dalykai, savęs vertė, pajamos ir bendravimas ir tt. Deja, senatvė dažnai priimama iškreiptais būdais, kurie pasireiškia nuolatiniu pagalbos paršymu, atsiribojimu ir pyktčiu, pavydu jauniems, stengimusi bet kokiu būdu likti jaunu.

Skiriasi vyrų ir moterų elgesys:

a) Primityvius moteriškumo stereotipus atitinkanti moteris nepasitiki savimi, nežino ko yra verta, be vyro dažnai jaučiasi sutrikusi, nemoka pareikšti savo nuomonės, pervertina vyrų jėgą. Ji švelni, maloni, jausminga, bet neseksuali. Į priekaištą atsako verksmu, vengimu, stengiasi kad vyras pasijustų kaltas, agresija virsta į vėlavimą, priekabumą, depresiją ir tt. Ją traukia mistika ir guru, su ja sunku racionaliai spręsti klausimus.

b) Primityvius vyriškumo stereotipus atitinkantis vyras bijo atrodyti silpnas, išsakyti savo poreikius, baimes, nerodo noro priklausyti. Būti vyrišku - nejausti baimės, todėl jis neprotingai rizikuoja, gėdijasi nuovargio, slopina savo jausmus, nesupranta svetimų, painioja juos su vaidyba, neturi artimų draugų, vaikai nuo jo nusisuka, nors jam ir sekasi visuomenėje. Toks vyras seksualus, bet nejausmingas. Jis gėdijasi moteriškų darbų, drabužių, valgių ir garbina vyriškus simbolius - ginklus, motociklus, futbolą, alkoholį. Su moterimi jis neturi apie ką kalbėti. Visada nori būti viršesnis, kontroliuoti padėtį, visur pirmauti.

Tuo tarpu, vertindami realias vyrų ir moterų galimybes psichologai nustatė, kad: moterų mąstymas konkretesnis, jos jausmingesnės, geriau išreiškia emocijas, mažiau agresyvios, bailesnės, moterys lengviau suvokia, kad problemos slypi jose, psichologiškesnės, jų geresni bendravimo įgūdžiai. Vyrai geriau veikia priešiškoje, konkurencinėje aplinkoje, labiau siekia konkretaus tikslo, moterys lankstesnės. Moterys pranašesnės kalbose, vyrų geresnis erdvinis - vizualinis mąstymas, moterų aštresni pojūčiai ir pastabumas, miklesni pirštai.

Žmogaus darbingumas svyruoja metų, savaičių ir bėgyje ir net paros metu. Paros darbingumo svyravimo „sinusoidė” parodyta paveiksle žemiau. Darbingumo sumažėjimas vadinamas nuovargiu. Nuovargis yra fiziologinis, laikinasis darbingumo ir organizmo funkcinių galimybių sumažėjimas po sunkaus ar įtempto darbo.

Nuovargis yra sudėtingas fiziologinis procesas, kuris apima visas organizmo sistemas, bet daugiausia centrinę nervų sistemą. Ilgas, sunkus ir įtemtas darbas mažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, blogėja bendra savijauta, dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti, žmogus subjektyviai jaučiasi pavargęs.

Pavargus mažėja raumenų jėga ir jų ištvermė, blogėja judesių koordinacija ir tikslumas, judesiai tampa vangesni, jaučiamas nedidelis raumenų skausmas. Mažėja regos, klausos, lytėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, pablogėja regos, klausos sensomotorinių reakcijų greitis. Gerai pailsėjus, nuovargis praeina, atsistato savijauta ir darbingumas.

 

Pav. Paros darbingumo fiziologinė kreivė

Saikingas, neintensyvus fizinis darbas gerina bei treniruoja visas organizmo fiziologines funkcijas, medžiagų bei energijos apykaitą ir stiprina sveikatą.

Jei darbas sunkus, ilgai trunka, esti didelė nervinė-emocinė įtampa, nesilaikoma racionalaus darbo ir poilsio rėžimo, nuovargio reiškiniai akumuliuojasi. Tokiu atveju susidaro kokybiškai nauja funkcinė arba patologinė organizmo būklė, kuri vadinama pervargimu. Pervargstama pamažu ilgą laiką didėjant organizmo funkciniams pakitimams. Pervargimui būdinga ryškesnis darbingumo ir darbo našumo mažėjimas. Daugiausia nukenčia centrinė nervų sistema: skauda galvą, juntamas bendrasis silpnumas, blogėja atmintis, sutrinka miegas, netenkama apetito, sumažėja organizmo atsparumas įvairiems kenksmingiems aplinkos veiksniams. Pervargimas dažnai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus - gali padidėti arterinis kraujospūdis, sutrikti širdies dirglumo ir laidumo funkcijos ir kt. Kad pervargimas praeitų, reikia ilgesnio poilsio, neretai - atitinkamo gydymo bei reabilitacinių priemonių.

Persitempimas - tai ūmiai atsirandantis patologinis reiškinys, kai žmogus atlieka labai sunkų darbą, neatitinkantį organizmo jėgų ir jo funkcinių galimybių. Taip dažnai atsitinka per sportines varžybas ir kitomis ekstremaliomis situacijomis - sutelkus fizines, psichines ir valios pastangas, kurių dėka atliekamas organizmo treniruotumo ir jo galimybių neatitinkantis darbas.
Persitempimas pasireiškia dideliu bendruoju silpnumu, pykinimu, cianoze, sutrinka širdies ritmas, skauda širdies plote. Persitempęs žmogus gali netekti sąmonės, net mirti. Gali prasidėti širdies dilatacija, atsirasti negrįžtamųjų širdies ir kraujagyslių bei kitų sistemų pakitimų. Persitempus būtina neatidėliotina medicinos pagalba.

Nuovargio profilaktika. Didžiausią įtaką nuovargiui atsirasti ir jo dydžiui turi darbo organizavimas, higienos bei ergonominės darbo sąlygos. Sunkų fizinį darbą svarbu mechanizuoti, o gamybos procesus - automatizuoti, įrengti nuotolinį valdymą. Tai mažina darbo sunkumą ir jo trukmę sveikatai kenksmingomis sąlygomis.

Didelės įtakos turi darbuotojų treniruotumas konkrečiam darbui, t.y. jie nedaro nereikalingų, o tik racionalius ir tikslingus judesius, dirba ritmiškai, operacijas atlieka tiksliai, mažiausiomis pastangomis, tarsi automatiškai. Kūno padėtis darbo metu turi būti patogi, darbo vietos įrengimas turi atitikti ergonomikos reikalavimus: sėdėti reikia dirbti pritaikytame krėsle, kuris turi atlošą nugarai, atramą kojoms, alkūnėms, reguliuojamą aukštį ir kt. Darbo objektas, priemonės ir įrankiai turi būti pasiekiami. Didelis darbo intensyvumas didina nuovargį ir mažina darbo kokybę.

Daugumos profesijų darbuotojų darbo dienos trukmė neturi būti ilgesnė kaip 8 darbo valandos, o per savaitę - 40 valandų. Per darbo dieną ir savaitę svarbu tiksliai laikytis darbo ir poilsio režimo bei racionalios jų kaitos principų. Norint sumažinti nervinę ir emocinę įtampą ir pervargimo profilaktikai svarbu racionalus aktyvus poilsis: sportas, turizmas, teatrų, parodų lankymas, darbas sode, išvykos į gamtą, žvejyba ir kt. Svarbu turėti mėgstamų užsiėmimų. Rekomenduotina perprasti ir naudoti autotreningo principus. Dirbant svarbu daryti reguliarias pertraukas, atlikti fizinius pratimus, atsipalaiduoti poilsio arba specialiai įrengtose relaksacijos patalpose.

Nustatyta, kad fizinė veikla ar fizinis darbas, derinamas su gilaus kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimais, ne tik mažina nervinę ir emocinę įtampą, bet ir šalina streso sukeltus neurohumoralinius reguliacijos sutrikimus.

Emociniai veiksniai - darbo motyvacija, domėjimasis atliekamu darbu, jo prasmingumas, pasitenkinimas, iniciatyva ir kt. gali sumažinti subjektyvų nuovargio pojūtį, tačiau tik laikinai.

Monotoniškumas taip pat didina nuovargį. Norint jo išvengti, rekomenduojama periodiškai kaitalioti darbo ritmą, darbo užduotis, keisti konvejerio juostos judėjimo greitį, mokyti darbuotojus artimų profesijų, darbo metu pasitelkti pašalinius dirgiklius, pvz., muziką, dainavimą, daryti trumpas pertraukas.

Didelės įtakos nuovargio profilaktikai turi higienos ir ergonomikos sąlygos. Svarbu kiek galima sumažinti kenksmingų gamybos veiksnių poveikį - nepalankų mikroklimatą, triukšmą, vibraciją, spinduliavimą, dulkių, cheminių medžiagų koncentraciją, įrengti tinkamą vėdinimą, apšvietimą, sukurti estetines darbo aplinkos sąlygas.

Nuovargio profilaktikai gali būti rekomenduojamos tam tikros fiziologinės procedūros. Tai vandens procedūros, masažas, gamybinė mankšta, elektrinis raumenų stimuliavimas, biologiškai aktyvių taškų masažas ir kt. Kartais taikomi skonio dirgikliai, vartojami vitaminizuoti ir mineralizuoti gėrimai. Nuovargio profilaktikai galima saikingai išgerti arbatos ar kavos.

Rodyk draugams

Žinoma, mes gerbiame ir mylime vyrus. Yra daug sričių, kuriose mes silpnesnės (apie tai parašysiu vėliau), arba išvis bejėgės, bet atliktos studijos  įrodo, kad moterys turi tam tikrų gebėjimų, kurių trūksta vyrams. Taigi, juokais ir rimtai: kur mes lenkiame priešingą lytį?

1. Mes gyvename ilgiau. Tarp pasaulio ilgaamžių, sulaukusių daugiau kaip 100 metų, 85 procentai yra moterys.  Be to, paprastai moterys gyvena 5- 10 metų ilgiau negu vyrai.

World verified oldest people French Jeanne Calment

Jeanne Calment (Wiki)

2. Mes dažniau išgyvename per autoavarijas. Tai liūdna, bet tiesa: pagal Carnegie Mellon universiteto atliktus tyrimus, 77 procentais dažniau vyrų mirtis autoavarijoje labiau tikėtina negu moterų. Mūsų draugai turi dėkoti, kai graužiame juos, kad užsisegtų saugos diržą!

3. Mums geriau sekasi kalbėtis. Ištyrus 2 000 žmonių (”Mind survey”), atskleista, kad moterys daug dažniau negu vyrai kalba apie savo problemas. Penkiasdešimt trys procentai moterų kalbasi su draugėmis apie tai, kas joms kelia stresą; taip pat elgiasi tik 29 procentai vyrų.

4. Mes atsparesnės ekonomikos nuosmukiui. Pagal Darbo Statistikos tyrimus JAV, 80 procentų nuo 2007 m. gruodžio praradusiųjų darbo vietas buvo vyrai. Taip galėjo atsitikti todėl, kad krizė kiečiausiai smogė sritims, kur dominuoja vyrai - gamybai ir finansams. Tai iš tikrųjų skamba nekaip, bet galbūt ateis laikas, kai daugiau vyrų taps slaugytojais ir pedagogais.

5. Mes stropiau mokomės. Nežinau Lietuvos statistikos, bet JAV universitetuose studijuoja daugiau moterų, ir vyrai taip pat rečiau gauna diplomus ir įgyja bakalauro laipsnį. Be to, tam vyrai sugaišta daugiau laiko.

6. Mes sveikiau maitinamės. Minesotos universiteto mokslininkams ištyrus daugiau kaip 14 000 žmonių, nustatyta, kad moterys pasirenka daug sveikesnius maisto produktus negu vyrai. Tuo metu, kai vyrai valgo atšildytas picas ir raudoną mėsą, moterys renkasi vaisius ir daržoves. Tiesa, turime polinkį į šokoladą, bet jis nesvetimas ir nemažai daliai vyrų.

7. Mūsų imuninė sistema stipresnė. Nenuostabu, kad  vos suslogavę vyrai elgiasi kaip vaikai, - juk moterys iš tikrųjų turi stipresnę imuninę sistemą negu vyrai! Mūsų kūnuose yra slaptas ginklas - estrogenas. Studijos, atliktos McGill universitete, parodė, kad estrogenas padeda moterims laimėti kovą prieš infekcijas. Taip yra todėl, kad estrogenas kovoja su tam tikru fermentu, trukdančiu pirmajai kūno gynybos prieš bakterijas ir virusus linijai.

8. Mes labiau evoliucionuojame. Neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad žiūrint per evoliucijos prizmę, moterys vystosi toliau, tuo tarpu, vyrai lieka tame pačiame lygyje. Ištyrus daugiau kaip 2 000 žmonių keturis gyvenimo dešimtmečius, matoma, kad patrauklios moterys turėjo 16 procentų daugiau vaikų negu vidutiniškai atrodančios, ir kad 36 procentams gražių žmonių labiau tikėtina susilaukti pirmagimės dukters. Visos tos žavios dukterys yra gražesnės už ankstesnių kartų moteris.

9. Mes geresnės vadybininkės, ypač ekonomikos srityje. Šis punktas šiek tiek  prieštaringas, bet daugybė ekspertų yra įsitikinę, kad moterys didžiosiomis bosėmis tampa todėl, kad jos yra geresnės klausytojos, mokytojos, problemų sprendėjos, ir gali vienu metu atlikti daugiau užduočių negu jų vyriškos lyties „analogai”. Moterys yra geresnės tarpininkės tarp paslaugų tiekėjų ir gavėjų negu vyrai  ir sumanesnės didinant tarnautojų motyvaciją.

10. Moterus geriau investuoja kapitalą. 100 000 investicijų portfelių studijos parodė, kad moterų  pelnas didesnis (18 procentų moterų prieš 11 procentų moterų). Taip gali būti todėl, kad moterys atsargesnės, paprastai galvoja ilgiau ir neretai vadovaujasi nuojauta.

 

vetyta metyta (bus daugiau)

Rodyk draugams

Ir ne tik dirbanti. Ji jau nebelaukia ant balto žirgo atjosiančio princo, - pati tą “žirgą” nusiperka (gali nusipirkti ir “šiokį tokį” princą), sugeba darbe konkuruoti su vyrais ir juos aplenkti, pati sprendžia, ar jai tekėti, ar turėti vaikų, kiek ir kada, pati sprendžia, kada jai po motinystės atostogų sugrįžti į darbą… Ant jos pečių tiek daug. Moteris skatinama siekti karjeros, kita vertus, ji raginama būti gera motina ir žmona.

Nepriklausomybė - labai svarbi šiuolaikinės moters įvaizdžio dalis. Dirbanti moteris yra (arba beveik yra) nepriklausoma nuo kitų  - vyro, tėvų arba meilužio materialinės paramos. Ji siekia būti individualybe, vertinama asmenybe, į kurios nuomonę įsiklausoma.

Negali parodyti savo silpnybės, jei nori išlikti

Nereta didžiuojasi ne tik save išsilaikanti, bet ir vaikus, tuo tarpu ne vienas vyras ima užleisti pozicijas… Ypač dabar, užėjus ekonomikos nuosmukiui, moterys kur kas drąsiau ieškosi papildomo uždarbio ir galimybių, jos lankstesnės keičiantis darbo sąlygoms; tuo tarpu vyrai labai skaudžiai reaguoja į uždarbio sumažėjimą ar nepakilusias pareigas. Namų šeimininkės pareigos moteriai vis dažniau nebepriimtinos: ji nori realizuoti save, darbas yra labai svarbus moters statusui įtvirtinti, užimti tam tikrą padėtį visuomenėje. Šiuolaikinė moteris turi atlikti daugybę vaidmenų ir visus vienodai gerai, o tai nėra labai lengva. Juk dirbti aštuonias-dešimt valandų per parą, o paskui kelias valandas praleisti žaidžiant ar ruošiant pamokas su vaiku sunku ir morališkai, ir fiziškai. O kur dar dėmesys vyrui? Nežmirškime ir savęs - kokia tai Moteris, jei ji nepasitempusi, jos vaikai nešvarūs, o vyrui ant pečių byra pleiskanos?

Nuolat pabrėžiama geros, “reprezentatyvios” išvaizdos svarba. O kur dar draugės, juk negali nuo jų atsilikti! Štai net kelios mano draugės - jau finansų direktorės. Kas toliau? Generalinio direktoriaus kėdė vos sulaukus trisdešimties? Ypač užsienio kapitalo įmonėse moteriai yra daugiau galimybių būti pastebėtai, ir ne kaip dailiam blizgučiui, biuro puošmenai, bet už gabumus, atsakingumą, idėjų generavimą, gebėjimą suburti komandą ir jai vadovauti. Kai “šviečia” tokios perspektyvos, išties baugu nors trumpam iššokti iš karjeros traukinio, todėl nenuostabu, kad atsiranda moterų, į gimdyklą išvažiuojančių tiesiai iš darbo kabineto ar penktąją dieną po gimdymo sugrįžtančių į darbą (Prancūzijos ministrės pavyzdys, sukėlęs net feminisčių pyktį).

Tenka pasikliauti tik savimi

Su kokiomis dar problemomis susiduria kasdienybėje šiuplaikinė moteris ir kaip su jomis tvarkosi, pratęsiu vėliau, temoje, kaip išgyventi šiuolaikiniame biure.

Siekis ar bandymas visur ir visada būti geriausia išsunkia ir stipriausias

Vetyta metyta

Rodyk draugams

Draugai

Norintiems išmokti vairuoti

Žvejams

...

free counters

Jei reikia padangų

 

Gruodis 2019
P A T K P Š S
« Bir    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031