BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Poilsis kaimo turizmo sodyboje: į ką atkreipti dėmesį renkantis

Pradžiai pasakysiu, kad dalinuosi ASMENINE patirtimi ir į žinovus nepretenduoju. Tiesiog tikiu, kad yra daug tokių, kas panašaus pobūdžio atostogų dairosi pirmą kartą ir noriu padėti neapsirikti ir nenusivilti. Nebūtinai mano pastabos teisingos 100 procentų, bet naudingų patarimų, tikiuosi, rasite - tinkamai padaryti namų darbai leis išvengti nesusipratimų.

Ko ieškojau aš. Kadangi:

  1. savos sodybos kol kas neturime,
  2. įsigijome šuniuką, kurio kol kas nenorime/ neturime kam laikinai palikti,
  3. įvairios trukmės atostogų metu esame išmaišę visą Europą nuo šiaurės iki pietų ir nuo rytų iki vakarų, lėktuvais/ automobiliu,

tai šiemet nutarėme atostogauti Lietuvoje (2x po savaitę ir keli ilgieji savaitgaliai). Pridėjus pernai metų patirtį (savaitė + 2 ilgieji savaitgaliai su draugais), draugų ir kolegų patirtį, galima jau bandyti apibendrinti, nes įspūdį susidaryti padėjo ir tos sodybos, kurias pastebėjome, bendravome su šeimininkais, bet nepasirinkome. Taigi, tiek įžangos.

Paieškų pradžia. Nutarus laiką praleisti kaime (nesvarbu - ieškote vietos šventei, atostogoms, savaitgaliui, vienai nakvynei praplaukdami baidarėmis) nepasitikėkite pirmąja pamatyta gražia reklama, aprašymu su idiliškomis nuotraukomis, kažkieno patarimu. Kas tiko vienam, nebūtinai bus patrauklu kitam - jei žmonės gerai praleido laiką švęsdami, nereiškia, kad vieta tinkama ramiam šeimyniniam poilsiui ir atvirkščiai.

Pradedame nuo to, kad į naršyklės paiešką surašome geriausiai jūsų poreikius ir tikslus apibūdinančius raktažodžius. Pvz., rajonas, poilsio tipas, nakvynės tipas. Sakykime, “žeimena baidarės kaimo turizmo sodyba” arba “žvejyba moletai sodyba”, “traku raj. sodybos poilsiui su šeima”, “Aukstaitija sodyba  vestuvėms” ir t.t. Tada pagal gautus rezultatus peržiūrime pasiūlą, ją tiksliname, keičiame, kol susidaro šioks toks sudominusių sodybų sąrašėlis.

Aprašymas. Nebūtinai poetizuoti aprašai atspindi realybę. Dėmesį patraukusią vietą būtina patikrinti per kitus šaltinius, gal rasite atsiliepimų, daugiau nuotraukų. Nepamirškite, kad kas vienam pasakiškai gražu, kitam gali atrodyti paprastas “alytnamis” vidur gyvenvietės, apsuptas kaimynų sklypų, šalia ganėtinai judrios gatvelės. Jei planuojate tokioje vietoje švęsti, gali tekti nusivilti - žinau atvejų, kai pasipiktinę kaimynai kvietė policiją. Klauskite - kas galima ir kas ne. Antra, atsižvelkite į žmonių pomėgį pasakojant pagražinti. Kartais iš pernelyg vaizdingo apibūdinimo nieko konkrečiai neaišku - ir palapinėje miške nakvodamas pabudęs girdi paukščių balsus. Ką siūlo konkrečiai? Ką turi atitinkančio jūsų poreikius?

Nuotraukos. Ar jų pakankamai daug, informatyvių, kad būtų galima susidaryti aiškų vaizdą, kas jūsų laukia atvažiavus? Viena kita geriausiu rakursu padaryta nuotraukėlė gali neatspindėti viso tikrojo vaizdo.

  • Atokiai įsikūręs beatrodantis namelis realybėje gali būti kone šeimininkų kieme, ir jūsų poilsis vietoje laukto privatumo praeis nuolatinio budraus stebėjimo atmosferoje.
  • Koks teritorijos dydis? Nuotraukose gali matytis ir tvora neatskirtas dailiai sutvarkytas kaimyno sklypas ar dalis paežerės. Atvažiavus paaiškėja, kad vietos nėra daug ir su kitais gyventojais būsite gana ankštai suspausti, vakarosite petys petin ir girdėsite kiekvieną kaimynų žodį. Keliais priėjimo prie vandens metrais ir tiltu gali tekti dalintis keletui šeimų, o tai nepatogu ne tik dėl jau minėto erdvės trūkumo, bet ir skirtingo laisvalaikio leidimo būdo. Pavyzdžiui, ant tiltelio įsikuria žvejai, jie trukdo maudynėms, o maudytis norintys mažamečiai kelia triukšmą ir trukdo žvejams. Kažkas nori degintis ar žaisti kamuoliu… Tokiu atveju viskas priklauso nuo žmonių geranoriškumo, o mūsų visuomenėje jo dažnokai pritrūksta, kiekvienas savo poreikius kelia aukščiau kito ir vietoje poilsio gaunasi visai nereikalingos konfliktinės situacijos.
  • Kada įkurta sodyba? Gali būti, kad reklaminės nuotraukos darytos atidarymo metu, kai patalpos buvo visiškai naujos, o atvykus po kelerių metų pamatai, kad jos nugyventos, ir vaizdas realybėje jau kitoks nei reklamoje.
  • Kuo daugiau nuotraukų, galbūt - virtualus turas, registracija tokiose sistemose kaip booking.com rodo, kad šeimininkai investuoja į klientų pritraukimą, atvirai rodo turimas valdas ir mažesnė nemalonių siurprizų tikimybė. Jei pavyksta rasti skirtingų autorių darytas nuotraukas, galima susidaryti išsamesnį vaizdą. Kuo daugiau informacijos, paminėjimų, tuo daugiau šansų, kad vieta lankoma, vadinasi - daugiau atsiliepimų, iš kurių jau galite susidaryti įspūdį ir susidomėti arba atmesti.
  • Jei nuotraukose nesimato jums rūpimi dalykai, nesidrovėkite klausti. Ar yra vietos vaikams žaisti, kokios pramogos jiems? Ar tiltelis ežere bendras, “valdiškas”, ar priklauso sodybai?

Žemėlapiai. Pradžiai - elementarus maršrutui reikalingas žemėlapis, kuris padės ir pamatyti realų sodybos atstumą iki vandens telkinio. Per Google Earth pamatai ir atstumus tarp namelių, bendrą teritorijos išplanavimą. Pavyzdžiui, “Pirtimi” pavadinta trobelė gali pasirodyti beesanti visai ne ant ežero kranto, o ganėtinai toli nuo pakrantės. Arba vienur “Žvejo” namelis stovi tiesiog ant vandens, kitur - ant kalno! Kartu matysis ir panašesnis į realų pastatėlio dydis - būna, kad nuotrauka neatspindi tikrojo vaizdo, ir su šeima atvykęs pamatai, kad, pvz., 4 žmonėms siūlomas tiesiog lentelėmis apkaltas ir gėlių vazonėliais apkaišytas palaikis statybininkų vagonėlis. Pažadu, per karščius jame dusite kaip tos žuvys, išmestos į krantą - oras jame įkais iki 30°C ir daugiau (čia naktį!).

Žemėlapyje pamatysite ir apylinkes, - ar yra kur pasivaikščioti, pabėgioti, pasivažinėti dviračiais. Aprašyme paminėtas takas per mišką gali pasitaikyti beesantis traktoriais išmaltas paprastas (prastas) tamsus kaimo keliukas, kuriuo bėgioti nei ankstų rytą, nei pavakarę nenorėsite. Jei važiuojate su kūdikiu, ar yra vietos pasivaikščioti su vežimėliu?

Interjeras. Kai matau nuotraukose senus tarybinius laikus menančius baldus, nunešiotus rakandus, senas dušo kabinas, iš karto atmetu tokį variantą kaip visiškai nepriimtiną. Jei žmogus taip supranta svetingumo verslą (”sustatau viską kas namie nebereikalinga, išmetama po remonto, atidavė giminės ar liko kaip nereikalingas senelių palikimas”), aš suprantu kaip nepagarbą klientui - mano poilsiui, mano įspūdžiams, mano pojūčiams. Jei miegoti siūloma ant trisdešimtmetės ar senesnės sofos/ lovos/ tachtos su pro apmušalą lendančiomis spyruoklėmis, nesvarbu kokia patraukli būtų kaina, kokia graži bebūtų vietovė, - tegu jose miega patys. Pagalvokit, kokio kiekio žmonių kvapų jos prisigėrę, kiek jose dulkių ir koks ant jų miegas. Maudynės gražiausiame ežere dieną man neatpirks nemalonių pojūčių miegant. Kartą kelionėje teko miegoti (kad ir vieną naktį) pakelės motelyje. Iki šiol pamenu pasišlykštėjimą jaučiant pagalvių kvapus - prakaito, rūkalų, nešvaros, nors patys užvalkalai buvo švarūs.

Jei sustatyti nudėvėti baldai, senamadiškos iš užsienio suvežtos olandams ir vokiečiams nebereikalingos sofos, patikėkite, viduje lauks ir nuotraukose neparodytos senos pridususios spintelės, dulkini vamzdžiai sanmazguose ir pripeliję dušai. Mačiau net tokį egzempliorių, kurį labai norėjau nufotografuoti - atrodė, kad kabina suklijuota iš kelių gabalų, sandūros vietos dar užteptos hermetiku ir galbūt dažytos, kad mažiau matytųsi. Matėsi super gerai, nes plyšeliuose, raukšlelėse kaupėsi pelėsiai ir nešvarumai, dugne paklotas kažkoks neaiškios spalvos guminis kilimėlis/ takelis, tad vaizdas kaip reikiant atstumiantis ir iš higienos vietos virstantis pasibjaurėjimą keliančiu gremėzdu, kuriuo pasinaudoti nesinori nė jokiu atveju. Žmogus tokią higienos patalpą siūlo klientams, už pinigus. Tai arba jis taip supranta tvarkos ir higienos sąvokas, ir tada man jo gaila, arba jis taip numoja ranka į savo nereiklius klientus, ir tada aš nenoriu jam vežti savo pinigų. Plius, nunaudota šluota, kažkoks nuskalbtas skuduras, paliktas džiūti ant vamzdžio šalia klozeto - su kokia mintimi jie čia palikti? Ar kad apsitvarkyčiau (tada pastatykite reikmenis, kuriuos nešlykštu būtų paimti), ar tiesiog kad išvažiavus klientui, šeimininkei/ valytojai nereikėtų neštis šluotos? Kartais žmonės, patys to nesuprasdami, labai daug atskleidžia apie savo kultūrą ir supratimą apie švarą.

Šiaip, dar prie interjero būtų galima priskirti šeimininkų skonį. Jei sodyba kuriama nuo nulio, o ne pritaikoma, daugiau tikimybės matyti normaliam viešbučiui įprastą interjero stilių. Didesnėse, ypač su ES lėšų parama pastatytose sodybose pasitelkiamas geresnis ar blogesnis, bet dizaineris, o kai apgyvendinimo verslo imasi vietiniai  (nenoriu nieko įžeisti), jų supratimas kažkaip keistai užstringa ties mintimi, kad kiekvienam lietuviui artimas archainis KAIMAS, o užsieniečiui tai irgi be galo patrauklu. Tik kaimas kaimui nelygu. Būna labai elegantiškai ir jaukiai viskas suderinta, o kartais akis bado stilius “padariau iš to, ką turėjau po ranka, o papuošiau nebereikalingais vaikų darbeliais”. Jau rašiau anksčiau apie išmetimui tinkamų tarybinių laikų baldų “derinius”, kuriuos apskritai jokiam stiliui nepriskirsi. Jau matai šeimininko požiūrį  - tam miestiečiui bus gerai, bile į babytės kaimą panašu, o iš tiesų tai primityvus pelno siekis su minimaliomis investicijomis. Ne kiekvienam, turinčiam gražų žemės gabalėlį, lemta būti verslininku, ir juolab - svetingumo versle.

Kaina. Pirma, malonu, bet ne visada nurodyta - tikslios paslaugų kainos. Sutaupo laiko abiems pusėms, kai iškart matai: kambarys tiek, toks namas tiek, toks tiek, pirtelė tiek, valtis tiek ir t.t. Viskas išdėstyta atvirai ir nereikia paskambinus klausytis mykimų suprantant, kad žmogus pokalbio metu bando išsiaiškinti, kiek čia iš tavęs užprašius ir eigoje skaičiuoja, kiek čia bus gyvenant daugiau dienų.

Jei svetainėje aiškiai matomoje vietoje skelbiamos akcijos ir nuolaidos, tai rodo, kad šeimininkams tenka imtis paslaugų nupiginimo. Nes sodyba matomai dažnai tuščia arba neužpildyta. Ką tai duoda jums? Jei norite sumokėti pigiai ir ieškote vienumos, gali būti visai neblogas variantas. Sumokėsite pusę kainos ir mėgausitės ramybe, su nieko galbūt neteks dalintis tilto. Minusas - dėl nuolaidos gali būti prisirinkusi kaip tik pilna sodyba ir ant to tilto nebus kur obuoliui nukristi. Tad pamačius kainą nereikia iškart pulti užsisakinėti, o pasitikrinti visus anksčiau išvardintus punktus (gal vieta, aplinka, vandens telkinio nebuvimas, neigiami atsiliepimai ir t.t. lemia, kad kaina mažinama ne veltui), plius paskambinus šeimininkams smulkiai viską išsiklausinėti - koks numatomas sodybos užimtumas, kiek sodybos gyventojų dalinasi prieiga prie vandens, koks jums siūlomo namelio atstumas nuo kitų pastatų, jei kambarys - kur jis būtų, kas jo kaimynystėje. Geriau, kad kambarys nebūtų šalia laiptinės ar bendro naudojimo patalpų - vonios, virtuvės.

Antra, ar kaina galutinė, kas į ją įeina? Geriau išsiaiškinkite prieš pervesdami avansą (viską išsiaiškinkite prieš pervesdami avansą, nes jo negrąžina, o sumokėjus ir nuvažiavus gali tekti nusivilti, tai kas tada? kitos vietos paieškos ar poilsis sukąstais dantimis?) Ar sumokėjus skelbime nurodytą kainą, nebus papildomo mokesčio už kepsninę, malkas, patalynę, židinį, etc.? Žinotina, kad dažnai papildomos paslaugos dabar tiek pat kainuoja eurais, kiek pernai kainavo litais. Jei pernai už naudojimąsi malkomis reikėjo mokėti 5 litus, šiemet jos jau 5 eurai. Jei kepsninė + malkos + valtis po 5 eurus, išvažiuodami galite primokėti visai pastebimą sumelę.

Dar dėl kainos - gerai įsižiūrėje nuotraukas, kartais galite suprasti, kad akcijos kaina ir yra tikroji kaina. T.y., kad paros kaina ne 45 eurai, o 20 eurų, tiek tevertas siūlomas objektas. O tie 45 eurai - nesąžiningas triukas, išpūsta kaina, kuria dar spaudžia bandydami “išpešti” daugiau naudos. Pavyzdžiui, pirties nuomos kaina. Išsimaudęs kaimynas pasakoja, kad mokėjo 30 eurų, o tau šeimininkas išpūtęs akis aiškina, kad tu “jau gyveni už akcijinę kainą, tad negali dar pirties tikėtis už pusę kainos, tad tau pirtis 60 eurų”. Čia realus atvejis, patirtas kolegės šeimos. “Akcijiniam” klientui galima nesuteikti kitiems savaime suprantamų paslaugų - neduoti patalynės, apmokestinti kepsninę, malkas. Taigi, vėl grįžtame prie to, kad prieš sumokant būtina išsiaiškinti, kas įeina į kainą: ką gausite, o už ką mokėti teks papildomai. Toks pokalbis gali padėti apsispręsti, “imti” šią vietą ar geriau ieškotis kitos.

Kaina už papildomą lovą ar augintinį. Ar 6-viečio namelio kaina stabili nepaisant gyventojų skaičiaus? Pasirodo, ir čia būna siurprizų, kai šeimininkai skelbia internete 4-6 vietų namelio kainą vienokią, o atvažiavus paaiškėja, kad skaičiuoja kitaip - paros kaina 1 žmogui. Maždaug taip: namelio kaina 50 eurų, telefonu neklausia kiek žmonių, sako bendrą pastato nuomos kainą. Atvažiavus suskaičiuoja, kad vis tik 6 žmonės - 4 suaugę ir 2 vaikai/ 2 šeimos, du automobiliai, tad skaičiuos “už galvą”. Vienos dienos mastu 10 eurų gal ir nesijaučia, bet jei atvažiuoji savaitei, bendra nakvynės kaina padidėja 70 eurų. Nors patalynė sava, į kainą neįeina.

Augintinis - atskira tema. Skambini, teiraujiesi, ar turi kur priimti 2 žmones su šunimi. Dėl jo klausi, ar yra sodyboje daugiau šunų. Klausi nakvynės kainos. Pasako, sutari, paprašo apmokėti iš anksto, “nes daug kas teiraujasi, baisu prarasti užsakymą jei išvažiuosite po poros dienų”. OK, sumoki. Atvažiuoji, ir staiga nustebęs veidas - “a, jūs su šuneliu? Tai už šunelį reikės mokėti papildomai”… Suma ne tokia, kaip aukščiau paminėtu draugų atveju, tad sumoki, bet nuosėda lieka. Kodėl atskiros kainos neminėjo dar teiraujantis telefonu? Nes svarbu prisitraukti klientą, o jau su papildomais mokesčiais supažindinsime atvykus. Tad klauskite iš karto. Viešbučiuose normalu imti mokestį už augintinį, sodyboje tai irgi suprantama, bet sakykite iš karto. Kai slepia, lieka apgavystės jausmas :)

Na, lyg ir viską paminėjau. Jauskitės laisvai komentaruose aprašydami savo patirtį.

Tik neužsiimkite reklama, trinsiu :)

Patiko (1)

Rodyk draugams

~ vetytaametyta | 2015-08-07. Temos: , ,

Palikti komentarą