BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Nelieka vyrų užuovėjos - žvejybos?

Neseniai važiuojant pas gimines, teko pavežti vyrus pažvejoti į specialiai tam skirtus tvenkinius netoli Vilniaus. Puikus laisvalaikis tiems, kas nenori bandyti laimės ežeruose ar upėse - praktiškai garantuotas laimikis,  susimoki už ten praleidžiamą laiką ir sugautą žuvį. Lankiausi ten prieš kokius trejus metu vienai kompanijai vietoje įprastinio vakarėlio surengus žvejybos varžybas. Pamenu, suvažiavome draugės ir žmonos “susirinkti” laimingų vyrų. Nuo to laiko čia daug kas pasikeitė, ir tie pasikeitimai ne tik nustebino, bet ir privertė susimąstyti.

Pradėsiu nuo to, kad man žvejyba, kaip ir medžioklė, visada asociavosi su vyrų teritorija, jų laisvalaikiu. Žvejojo mano senelis, kuris vesdavo savotišką dienoraštį - kur, kokiu oru, su kokiu masalu, kokią žuvį sugavo. Žvejoja mano tėtis, užkrėtė šiuo hobiu ir brolį. Kiek save pamenu, savaitgaliais mūsų vyrija ruošdavosi įrankius, keldavosi paryčiais ir traukdavo prie ežero. Žiemą - stintų žvejyba. Ir tai buvo išskirtinai vyrų reikalas, močiutė ir mama nebent žuvį nuvalydavo. Nuo seno vyrai turėjo savo reikalus, moterys - savo. Namuose išmokau, kad reikia duoti erdvės vienas kitam ir hobiams. Mama turi savo pasisėdėjimus su draugėmis, parduotuves, kirpyklą, manikiūrą, gėlynus, tėtis - šeimos automobilių “parką” ir garažą, žvejybą. Tikriausiai daugelis supranta panašiai: štai mano brolio žmona, išleidusi brolį žvejoti, imasi savo hobio - rankradrbių, ir per savaitgalį dekupažo technika dekoruoja seną skrynią, vaiko lovytę ar tiesiog perskaito įdomią knygą, aplanko tėvus, drauges ir t.t. Tas pats ir mano namuose - duodu vyrui galimybę pabūti su draugais, atsipūsti nuo darbo ir namų rūpesčių, ir pati turiu laiko SAU, kurį galiu naudoti kaip tinkama.

Po šios įžangos tikriausiai suprasite mano nustebimą, kai atvažiavus šiemet, prie tvenkinių pamačiau vos keletą vyriškų kompanijų. Didžioji dauguma - porelės ir šeimos. Rašydama “šeimos”, turiu galvoje ne tėvą ir sūnų/ sūnus, bet žmoną su vaikais ir net kūdikiais ant rankų, įvairaus dydžio šunimis. Bent mano apsilankymo metu akiratyje šmėžavo palaidas nuolat kviečiamas šauksmais biglis ir panelė su jorkšyro terjeru, prižiūrinti dar ir kokių poros metų pyplį. Aplink meškeres į vandenį sumerkusius vyrus zuja mažyliai, mamos, pasiklojusios pledus, rengia piknikus. Viskas kaip ir puiku, bet pasigedau tradicinės žvejybos atmosferos - ramybės. Tvenkiniai virto šeimų laisvalaikio praleidimo vieta, prižiūrėtojai net pradėjo imti mokestį už kiekvieną poilsiautojo galvą. Žvejui - 5 Lt valanda, poilsiautojui - litas. Taip bandoma gintis nuo triukšmingų kompanijų, kurios atima visą malonumą atvykstantiems iš tikrųjų pažvejoti.

O labiausiai man gaila vyrų - matyt, juos į žvejybą dabar išleidžia tik su sąlyga, kad pasiims kartu visą šeimą. Be žmonos ir priežiūros - nė žingsnio. Betrūksta tik uošvės, nors girdėjom juokaujant, kad atvyksta ir jos. Stovi vargšai vyrai sumerkę meškeres per metrą nuo šeimynos - erdvės ten nėra tiek, kad namiškiai įsikurtų netrukdydami žvejui ir nebaidydami žuvies. Ir juokas kartu ima - negi moterys tiek bijo paleisti vyrą nuo pavadėlio ir nemoka pailsėti vienos? Negi ir į upes ir ežerus, valtis pas kabliukus ir sliekus irgi braunasi visa šeima? Matyt, braunasi, nes neseniai buvome priversti klausytis kolegės ginčų su vyru: šis keletą atostogų dienų planavo praleisti su draugu žvejyboje, aplankyti ir patikrinti kaip kimba senose “jų” vietose. Tačiau vietoje to vyko derybos apie būtinybę laiką leisti kartu ir planus keisti taip, kad į juos “įsipaišytų” ir žmonos, nors joms buvo skirta likusi atostogų dalis. Kiek žinau, principingas vyras žvejybai skirtas dienas ir gerą orą iškeitė į gulėjimą prie TV, bet nenusileido.

Aišku, požiūris į žvejybą nevienodas - vienam tai rimtas hobis, kitam tik išvyka į gamtą, ir jam net smagu, kad artimieji šalia. Bet kai prie vieno tvenkinio šalia įsikuria abiejų požiūrių šalininkai, matosi ir nepasitenkinimo: žmogus vyko ramiai susižvejoti karpį, o yra priverstas kelis kartus keisti vietą, nes šalia su kamuoliu duodasi vaikai, amsi šuo, virkauja kūdikis, plepa moterys - kaip tokioje aplinkoje sugauti baikščią žuvį? Tai ir eina vargšai susirinkę mantą į pačias tolimiausias vietas, kad tik toliau nuo triukšmo. Juk atvažiavo nemenką kelią, moka už išbūtą laiką, nori grįžti su laimikiu.

Pabaigai trumpas pamąstymas: ar ne įdomiau vaikams ir pačioms mamoms su draugėmis būtų tą laiką, kai išleidžia vyrą pažvejoti, praleisti Vingio parke, kur pilna vietos ir pledui pasitiesti, ir pramogų vaikams, ir galimybė nusipirkti ledų ar kavos? Arba prie Baltojo tilto? Belmonte? Kam brautis į vyrų teritoriją ir iš žvejybos padaryti cirką su šunimis ir uošvienėmis?

(Nuotrauka asociatyvi, vietoje kažkaip nedrįsau įamžinti savo įspūdžių, nors gal ir vertėjo)…

Patiko (1)

Rodyk draugams

~ vetytaametyta | 2013-08-25. Temos: ,

Palikti komentarą