BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vėtytų mėtytų kampelis

Apie priemones nuo uodų ir erkių įkandimų

vetytaametyta ● 2010-05-29

Sveika, veiksminga, natūralu

Atšilus orams taip traukia laisvalaikį praleisti gamtoje, bet su vasaros malonumais ateina ir nepatogumų. Vos ištrūksti iš miesto, nuotaiką ima temdyti iškart užpuolanti nesuskaičiuojami pardavimų spiečiai - įvairūs skaudžiai geliantys kraujasiurbiai. Deja, uodų, mašalų ar kitų vabzdžių atakos - neatskiriama lietuviškos vasaros ir miškų ir drėgnesnių vietų dalis. Negana to, pasitaiko ir baisiau - grįžus aptikti įsisiurbusią erkę.

Pasaulyje žinoma apie 3 000 rūšių uodų, Lietuvoje jų gyvena apie 300. Žmogų puola ne visų rūšių uodai, ne visi uodai yra kraugeriai. Kraują siurbia vadinamieji tikrieji uodai (lot. Culicidae), ir tik patelės. Joms reikia maisto - kraujo, kad galėtų subrandinti kiaušinėlius. Auką uodo patelės gali užuosti per 60-70 m, o suranda pagal skleidžiamą šilumą, išskiriamą anglies dioksidą, prakaito kvapą bei kitas chemines medžiagas. Uodė gali prisisiurbti 4 kartus didesnį kraujo kiekį nei pati sveria.

Uodų įkandimai skausmingi, sukelia niežulį, o alergiškiems žmonėms - įvairius odos patologinius simptomus. Niežėjimas ir raudonos odos dėmės, atsiradusios įkandus uodui - tai alerginė odos reakcija į proteinus, esančius uodo seilėse.

Uodai labiausiai puola vaikus (dėl plonesnės odos) ir smarkiai prakaituojančius suaugusius bei nėščiąsias. Mokslinių tyrimų metu įrodyta, kad nėščiosios išskiria uodams itin patrauklias medžiagas.

Namus nuo šių vabzdžių galima apsaugoti specialiais tinkleliais langams ir durims. Vykstantiems į gamtą apsisaugojimui nuo uodų įkandimų patartina naudoti repelentus (kraujasiurbius nariuotakojus atbaidančias medžiagas). Jų efektyvumas ir veikimo trukmė priklauso nuo rūšies, naudojimo būdo, aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės, vėjo), vabzdžių jautrumo repelentui. Uodai vengia eterinių aliejų.

Kitų kraujasiurbių - mašalų įkandimai skausmingi, sukelia stiprų niežulį, odos patinimą ir uždegimą įkandimo vietoje. Odos pokyčiai gali išsilaikyti ilgą laiką. Daugybiniai įkandimai sukelia simuliotoksikozę, kuri gali pasireikšti bendrais organizmo negalavimais: galvos skausmu, svaigimu, kraujospūdžio sutrikimais, silpnumu, kvėpavimo sutrikimu ir pan.

Su erkėmis susitinkame visur ir jų maitinimosi laikas ilgesnis nei uodų. Priešingai nei pastarųjų atveju, erkių populiacijos didumui vasaros drėgnumas įtakos neturi. Europinė miško erkė Ixodes ricinus - pagrindinis erkių platinamų ligų - Laimo ligos ir encefalito - platintojas Europoje ir Lietuvoje. Ši erkė paplitusi visuose šalies miškuose ir miestų parkuose, o aktyvusis periodas trunka nuo kovo iki lapkričio mėn. Iksodinėms erkėms labiausiai tinkama aplinka - lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Pušynuose šios erkės taip pat randamos, bet čia jų gausa mažesnė. Labiausiai išalkusios erkės visada būna pavasarį. Joms išgyventi būtinas kraujas - tam, kad išsivystytų į kitą stadiją arba, jei tai jau subrendusi patelė, subrandintų kiaušinius ir juos sudėtų. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 m.) laukdama tinkamos aukos.  Erkė dažniausiai įsisiurbia į tas kūno vietas, kur oda ploniausia - kaklą, paausius, kirkšnį, pažastį, kojų ar rankų lenkimo srityje. Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus infekuotai erkei. Net ir pasiskiepijus nuo erkinio encefalito, būtina saugotis erkių, nes jos perneša boreliozės, dar vadinamos Laimo liga, sukėlėją. Skiepų nuo šios ligos nėra, o sukėlėju Lietuvoje užsikrėtusios vidutiniškai apie 15 procentų erkių. Erkinio encefalito virusu - mažiau.

Patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas - tinkami drabužiai ir repelentai (apsaugines priemones). Žinoma, vasarą aklini apdarai poilsiui gamtoje netinka,  tad tenka gintis kitokiomis priemonėmis. Kol erkė suranda kur įsisiurbti, praeina maždaug valanda. Nėra tokių stebuklų, kad suleidus vakciną iškart atsirastų imunitetas nuo erkinio encefalito. Specialistai sutaria, kad veiksmingiausia gynyba nuo ligos - jos prevencija. Svarbu tinkamai pasirinkti repelentus, nes ne visi yra išties veiksmingi. Kokybiški repelentai, apsaugantys nuo erkių, uodų, sparvų, mašalų ar muselių, turi turėti kuo mažesnį pašalinį poveikį žmogui ir kuo ilgesnį veikimo laiką. Svarbu, kokia yra pagrindinė veiklioji medžiaga - preparatas neturi kenkti ir pačiam žmogui. Pavyzdžiui, žmogaus sveikatai pavojingi organiniai chloro, fosforo junginiai bei karbamatai, kenksmingos ir didelės dietiltuloamido ir dimetilftalato dozės.

Vaikams preparatus geriausia rinktis be dimetilftalato, o dietiltuolamido kiekis juose neturi viršyti 5-7,5 proc. Saugiau naudoti ne aerozolius, bet kremus, losjonus ir emulsijas, nes jie lėčiau įsigeria į odą, nepatenka į kvėpavimo takus ir akis. Apskritai vaikai yra jautresni tokiems dalykams, tad derėtų paieškoti specialiai jiems skirtų priemonių.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (3) : "Apie priemones nuo uodų ir erkių įkandimų"

1 | Maistas iškylai ir būtiniausi daiktai

2010-06-14 ● 08:16

[...] Vaistinėlės ir priemonių nuo uodų. [...]

2 | Andrius

2011-04-30 ● 00:53

Labai teisinga ir reikalinga informacija. Daugmaž žinosiu kokias priemones rinktis.

3 | Magnolija

2015-06-16 ● 15:02

Tinklelis nuo vabzdžių pas mus pati pirma priemonė apsisaugoti nuo įkandimų namuose. Purškalus naudojame tik gamtoje :)

Rašyti komentarą

Draugai

Norintiems išmokti vairuoti

Žvejams

...

free counters

Jei reikia padangų

 

Birželis 2018
P A T K P Š S
« Rgs    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930