BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Mikriukų karai: aš prieš

Kiek teko skaityti, nuo liepos pradžios Vilniuje nebeliks keleivinių maršrutinių mikroautobusų. O girdėti tenka įvairių nuomonių dėl to, pablogės sąlygos žmonėms ar ne. Man mikriukų negaila. Ir ne dėl to, kad mažai jais važinėju. Labiau - dėl to, kad kartais tenka jais pavažiuoti.

Pradžiai - dėl ko žmonės renkasi šią visuomeninio transporto priemonę? Atsakymas turbūt vienas, - dėl greičio. Mat mikriukų vairuotojai neprivalo stoti kiekvienoje stotelėje, dėl savo dydžio vėlgi gali važiuoti greičiau. Pridėkime dar tai, kad mikroautobusų vairuotojai ne itin linkę paisyti kelių eismo taisyklių. Kam neteko važiuoti jais, turbūt matė gatvėse, kaip šie stoja staiga, nerodydami posūkio, užlenda į priekį sankryžose ir t.t.

Taigi, greitis prieš:

NEPUNKTUALUMĄ: mikroautobusų grafikas jei kažkur ir skelbiamas, laikymasis jo turbūt neprivalomas. Tai, matyt, sudėtinga, nes vienas vairuotojas tame pat maršrute - “ralistas“, kitas - “atsipūtęs”. Prognozuoti atsiradimo darbe laiką, jei viską statai ant mikriuko, yra daugiau nei naivu. Vieną dieną atsidursi per anksti, kitą - vėluosi pusvalandį, nors stotelėje būni tuo pat laiku. Kartais jie važiuoja kas 10 minučių, kartais pralauki ir 20, ir daugiau. Ir sulaukęs dar nebūtinai važiuosi - gali tiesiog netilpti. Taigi, prastovi stotelėje pusvalandį ir sprendi galvosūkį - ar pasiduodi ir lipi į autobusą (kuriuo jau būtum įveikęs du trečdalius kelio), ar bandyti laimę ir laukti dar.

VAIRUOTOJŲ NEMANDAGUMĄ: susidaro toks įspūdis, kad mikroautobusų vairuotojai bent jau didžiąją dalį savo keleivių laiko priešais, kvailiais, nevertais pagarbos. Aprėktas, apibambėtas gali būti bet kokiu pretekstu, nepaisant lyties ar amžiaus. Kliūva viskas: ir kaip žmonės įlipa (”nebraukykit durimis per šaligatvį”, nors pats sustojo kone ant to šaligatvio), ir kaip stovi, ir kada pasako apie sustojimą (nors žmogus aiškiai ir garsiai pasako iš anksto, bet vairuotojas visu garsu klausosi “Lietaus” ar “RR”). Apibaubia susimokėjusį žmogų, kad šis važiuoja zuikiu. Sutinku, būna visokių žmonių, vieni tikrai paskutinę minutę prisimena, kad jiems būtent čia reikia išlipti, kitas tarpduryje centukus skaičiuoja.. Bet visi esame žmonės; keleivis, mokėdamas už bilietą, perka paslaugą, ir vairuotojas tą paslaugą turi atlikti kiek įmanoma mandagiai. Aš bent negirdėjau išimčių, kad mikriukų pilotams būtų suteiktos teisės tukinti keleivius ir rėkti ant jų. Atskiras klausimas apie bilietėlių davimą. Sakykime, man svetima kišenė nerūpi, kita vertus, jei nutiktų koks incidentas, neturėčiau jokio pirktos paslaugos ir mokėtų pinigų įrodymo. Iš čia seka sekantis punktas.

NESAUGUMĄ. Lengvuosiuose automobiliuose keleiviai privalo prisisegti, autobusuose pristatyta atramų ir pakabų, kad visi galėtų įsikibti. Mikriukams šie dalykai negalioja, čia tarsi a priori niekas negali atsitikti. Deja, nuo avarinių situacijų niekas nėra apdraustas, juolab kai ne visada laikomasi eismo taisyklių. Žinoma, kurdami mikriukus, jų gamintojai numatė kažkokias saugumo priemones, tačiau mūsų gatvėmis rieda palaikiai automobiliai, be to, dažnai PERPILDYTI. Vardan to greičio žmonės spraudžiasi kaip išprotėję - stovinčiųjų skaičius dažnai siekia ir viršija sėdimų vietų skaičių. Kadangi šios transporto priemonės nėra pritaikytos vežioti keleivius stačiomis, jose ir nėra pakankamai atramų įsikibimui. Tokiu būdu žmonės važiuoja remdamiesi vienas į kitą, bandydami ranka pasiekti lubas (remtis į jas), langus ir pan. Apie komfortą tokio važiavimo nekalbu - akių lygyje langų nėra, susilenkęs vos sugebi per kitų nugaras įžiūrėti detales pro kur važiuoji. Taip esu ir pravažiavusi savo stotelę, nes iš mikroautobuso galo tiesiog nebuvo galimybių per žmones prasigrūsti iki vairuotojo. O šis nė nemanė sustoti ir leisti išlipti. Maršrutai ilgi, kartais įlipus ties Savanorių pr. žiedu, stovėti tenka iki pat Antakalnio. O kur dar žmonių bagažas… Na, ir dar vienas pastebėjimas saugumo tema - kaip minėjau, teko matyti nemažai piktų, irzlių ir lengvai suerzinamų vairuotojų. Neduok Dieve, tokiam pasirodys, kad kažkas “nemoka važiuoti” ar kažkaip pažeidė jo teises į vietą gatvėje. Vysis su visais keleiviais, tapusiais įniršio įkaitais, kol pavyks “užkišti”, pavijus papypsinti ar kitaip atkeršyti nusižengėliui. Kad vargšė transporto priemonė tuo metu veža kelis šimtus kg gyvo krovinio, tuo metu niekam nerūpi. Patys gi keleiviai bijo kažką pasakyti - gaus atgal taip, kad ilgai nepamirš. Taip ir atvažiuoji numindytomis kojomis, kai kokia tetulė posūkyje neišlaiko pusiausvyros (plius nėra juk kur įsikibti).

NEŠVARĄ. Mikriukais vadinamieji bomžai nevažinėja, tačiau ar dėl nuolatinio mašinų eksploatavimo trasose, ar savininkų požiūrio šios nėra itin švarios ir prižiūrėtos.

Šiam įrašui mintį davė kolegė, pirmą kartą per keletą gyvenimo Vilniuje metų vykusi į darbą mikroautobusu. Įspūdžių užteko ilgam. Nepriklausome politikuojantiems, bet kaip keleiviai apkalbėjome, kad nėra ko gailėti tų mikriukų - nei jie miesto gatves puošia, nei saugu jais važinėti. Mes gi vis tik europiečiai. Va, Panevėžys atsisakė mikroautobusų, ir, sako, niekas jų labai nepasigedo.

Patiko (5)

Rodyk draugams

~ vetytaametyta | 2013-06-06. Temos: ,

Palikti komentarą