BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Laimingų Kalėdų paveikslas ir realybė

Reklama ir žiniasklaida mėgsta vaizduoti Kalėdas kaip džiaugsmingą laiką, kai laiminga šeima susirenka prie gražiai padengto, skaniais valgiais nukrauto stalo. Gražūs modelių išvaizdos madingai apsirengę žmonės meilūs vienas kitam, atrodytų, jie neturi jokių rūpesčių. Dailūs vaikiukai, dažniausiai porelė, berniukas ir mergaitė. Tą nuostabų, geistiną paveikslą sukūrė Holivudo kinematografininkai ir reklamos specialistai. Įtariu, daugybė žmonių norėtų patirti tokią tobulą šventę. Reklamos įpirštas paveikslas verčia galvoti, kad visų Kalėdos turėtų būti būtent tokios.

Deja deja, toli gražu ne visų Kalėdos “holivudinės”. Kažkas yra vienišas, kažkas serga, kažkas nelaimingas, kažkas skiriasi, o kažkieno šeima pykstasi. Ar tėvas girtuoklis, kitos nepriima ir ignoriuoja anyta, kažkas vengia giminių dėl atšalusių santykių ar skirtingų požiūrių į gyvenimo būdą, kartų skirtumų, kažkas negali atleisti senų skriaudų… Pastebiu, nemažai žmonių Kalėdų laukia su nerimu būtent dėl to reklamuojamo laimės jausmo, „tradicinio” laimingos šeimos paveikslo. Pirma niurzgomis vadinau tuos, kas abejingi Kalėdų šurmuliui, ragindavau “be laiko nepasenti”. Tačiau vėliau pamačiau, kad dalis žmonių nelaukia visuotinai priimtų švenčių ne dėl tingulio ar idėjų dovanoms stygiaus, o žinodami, kad neišeis „kaip visiems”. Sako, norisi tiesiog peršokti tas dienas, ignoruoti „visuotinę prekybininkų sugalvotą ir skatinamą dovanų pirkimo psichozę” ir ieškoti pateisinamų priežasčių, kodėl per Kalėdas būsi namuose, neturi planų kažkur važiuoti. Žinoma, ne visi apsimeta, kad Kalėdų nėra ir jos nieko nereiškia, bet negali visi būti vienodai laimingi. Nors rinkodaros specialistai  visais įmanomais kanalais ir stengiasi įpiršti mintį, kad šis metas yra išimtinai džiaugsmingas, pozityvus, nerūpestingas ir pilnas optimizmo, kad nebūna kitokių Kalėdų, kaip tik laimingos linksmos šeimos apsuptyje.

Aš mėgstu šventes ir nesistengiu šiais pamąstymais numušti pasirengimo ūpą arba pasakyti, kad nieko džiaugsmingo tose šventėse nėra. Rašau todėl, kad užsisukę savo rutinoje, atbukę nuo reklaminių labdaros akcijų, ne visada suprantame kitaip galvojantį. Štai aš keletą metų vis bandydavau “užkurti” šventine nuotaika draugę. Šventas bukume, - žinodama jos istoriją ir palaikiusi sunkiausiu metu, pamiršau, kad mergina po keleto metų kartu ir bendros ateities kūrimo be paaiškinimo buvo išvaryta iš bendrų namų paprasčiausiai pakeitus durų spyną ir pašalinus visus įmanomus kontaktus. Visiems išvykus namo, pas artimuosius, draugė naktį bandė aiškintis situaciją, prisiskambinti telefoną išjungusiam mylimajam. Prireikė keleto mėnesių depresijos, savianalizės, saviplakos, gyvenimo prasmės ir naujo kelio paieškų. Prisiminusi tai, suprantu, kad turėtume būti supratingesni aplinkiniams ir girdėti, matyti padėtį ir neaštrinti jos kalbomis, kad jie nenormalūs, nelaukdami Kalėdų. Kai besiskirianti kolegė imasi papildomo darbo vakarais, kad padidintų savo pajamas ir neprarastų vaiko globos, nereikėtų smerkti, kad ji nepalaiko kalėdinės nuotaikos, kad „pati kalta”, kad ateina neišsimiegojusi. Tiesiog nei galime žinoti visko apie žmogaus gyvenimą, nei mūsų prerogatyva yra yra mokyti jį ar dalinti patarimus. Kai žmogus kabinasi į gyvenimą ir ieško “įkandamo” būsto sau su vaikeliu, galvoje sukasi ne mintys ne apie biuro dekoracijas, o paprasčiausiai kaip išlikti. Kartais supratimas yra geriausia dovana, kokią galime tuo metu duoti.

Kai žmogus yra skyrybų procese arba neseniai išsiskyrė, artėjančios šventės gali būti dar vienos sudužusios svajonės priminimas. Kitas bijosi susitikimų su gimine, nes tarp „gerai ištekėjusių” seserų ar puikią karjerą padariusio brolio ir pasipūtusios jo žmonos jaučiasi vargšas ir nevykęs. Kad nesijaustumėte vienintelis „kitoks”, „netelpantis į kontekstą”, užduosiu keletą klausimų:

1. Kiek Jūsų praeities šventės iš tikrųjų primena žiniasklaidoje vaizduojamą viziją?
2. Kiek pažįstate tų, kieno šventės atitinka “tikrai tobulos šeimos ” viziją?
3. Kiek iš jūsų draugų, pažįstamų ar kolegų yra užsiminę apie kokius nors nesklandumus, įtampą arba santykių su šeima ar giminėms problemas? Pavyzdžiui, turi šeimą, kurioje šventės kelia ne džiaugsmą, o stresą dėl priklausomybės problemų, asmeninių nesutarimų, depresijos, kartų konfliktų, skirtingų šeimyninių tradicijų, auklėjimo stilių, ginčų dėl kontrolės, per didelių išlaidų, neišsipildžiusių tėvų vilčių ir t.t.
4. Kiek pažįstate tokių, kas bijosi šeimos švenčių? Užsideda “laimingo veido” kaukę ir stengiasi “išgyventi”, užuot mėgavęsi? Galbūt jie bijosi netaktiškų klausimų („tai kodėl jūs vis dėlto išsiskyrėte?”, „o jis tikrai neteko darbo dėl…?”, „kaip ketini gyventi likusi su dviem vaikais?”, „tai po skyrybų vis dar esi vienas/-a.. ” - tokio tipo klausimai ir pamokymai sukuria tokią „šventinę nuotaiką”, kad nors skradžiai žemę prasmek).
5. Galbūt jūs ar kas iš jūsų artimųjų yra iš išsiskyrusios šeimos ir turi dalyvauti keliose šeimos šventėse? Bandymas visiems įtikti ir organizuotis kelionės tvarkaraštį, padalinti dėmesį, dovanas gali būti sudėtingas ir įtemptas. Kitos šeimos ignoravimas, pyktis, kad kiti irgi svarbūs, labai apsunkina. Labai labai nemaža dalis mano draugų ir pažįstamų yra išsiskyrę, gyvena su antra šeima. Matau, kiek derinimosi tos šventės atneša: reikia dėmesio ir naujai šeimai, ir tėvams, ir vaikams iš pirmosios šeimos, jei tokių yra. Dažnai nauja šeima šventes sutinka atskirai - abu su savo tėvų šeimomis ir vaikais. Dažnai tokiu atveju šventės tiesiog „atbūnamos”, bet tokia jau gyvenimo proza.

Kita vertus, turintis savą švenčių supratimą neturėtų jaustis kaltu, kad nepataiko koja į koją su reklamos paveikslėliais. Gyvenimas toli gražu ne visada toks, kaip kalėdiniuose filmuose, nepaisant to, kad žmonės stengiasi to viešai nerodyti. Kai vieniems rūpi tik dovanos, kažkas yra pokyčių-kliūčių ruože, galbūt liūdnas, vienišas, skiriasi, išgyvena netektį, skausmą, nusivylimą, nostalgiją laimingai praeičiai - jo išgyvenamos emocijos gali būti toli nuo to, ką vadiname smagiu laukimu. Kažkam tai eilinės kalendoriaus dienos ir jokio stebuklo. Aišku, kitos Kalėdos gal jau bus kitokios, laukiamos…

Kai atrodo, kad visi kiti aplink yra laimingi, išskyrus jus, atsakykite sau į anksčiau mano pateiktus klausimus. Galbūt dar kažkas iš jūsų pažįstamų išgyvena sudėtingą situaciją? Visiems pažįstamas jausmas, kai atrodo, kad sekasi visiems kitiems, kad kai pykstatės su išrinktuoju, aplink, kaip tyčia, vien laimingos poros. Kai išgyvenate skyrybų procesą, gali atrodyti, kad visi kiti laimingai vedę, nepasisekė tik jums. Nepalieka jausmas, kad jūs vienintelis šiuo metu vienišas. Uždavus sau mano anksčiau užduotus klausimus, suprasite, kad tai nėra tiesa. Tiesiog mus supanti reklama, jos primetami vaizdiniai nėra tikslus gyvenimo atspindys, ir mintys, kad neatitikdamas tų vizijų esate prastesnis, blogesnis neturėtų apsunkinti galvos. Įvykiai, dėl kurių nerimaujame, vis tiek ateina ir galop pareina, tad reikėtų fokusuotis ne į baimes, o teigiamus, šiuo metu džiaugsmą atnešančius dalykus. Ir mažiau nerimauti, kaip atrodome kitiems.

Patiko (1)

Rodyk draugams

~ vetytaametyta | 2012-12-08. Temos:

2 komentarai įrašui “Laimingų Kalėdų paveikslas ir realybė”

  1. jau kaip negaliu pakęst kai žmonės parašo pavadinime žodį “paveikslas”, o paskui perskaičius straipsnį paaiškėja, kad jokio paveikslo aš nepamatysiu! :(

  2. Pirma, aciu, kad skyrete savo laiko mano irasui. Antra, tikriausiai perzvelgete ne itin demesingai :)

Palikti komentarą