BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vėtytų mėtytų kampelis

Kuo stipresnis alkoholis, tuo daugiau kalorijų jis turi. Tikriausiai nepatikėsite, bet mažiausia kalorijų yrra aluje, o daugiausia - degtinėje.

1 g alkoholio turi apie 7 kalorijas. 1 g baltymų arba angliavandenių turi po 4 kcal, riebalų - 9 kcal. Dauguma alkoholinių gėrimų, nors ir teikia energijos, neturi nei baltymų, nei riebalų, nei vitaminų ar mineralinių medžiagų.

100 gramų degtinės - net 222 kalorijos.

Vyno taurėje (100 g) -  120 kalorijų. Baltas vynas  - 74 kcal.

Šampanas - 76 kcal.

Airiškas grietinėlės likeris - 350 kcal.

Džinas - 222 kcal.

Saldusis šeris - 136 kcal.

Kiaušinių likeris - 271 kcal.

Romas 54% - 307 kcal.

Vyšnių likeris - 304 kcal.

Šviesus alus -  40.3 kcal.

Tamsus alus - 30 kcal.

Štai keleto populiariausių gėrimų kaloringumas:

Margarita - 740 kcal.

Pina Colada - 644 kcal.

Baltasis rusas - 425 kcal.

Gin/Vodka - 200 kcal.

Cosmopolitan - 150 kcal.

O dabar plačiau:

Baileys, Irish Cream, Original

Kalorijų  100ml :

kalorijų 350.0kcal
angliavandenių 20.0g
baltymų 3.2g
riebalų 15.7g
pluoštas 0.0g
alkoholio 14.1g

kalorijų taurėje Baileys (37ml): 129 kcal

Alus, kartus, skardinė

Kalorijų  100ml :

kalorijų 32.0kcal
angliavandenių 2.3g
baltymų 0.3g
riebalų 0.0g
pluoštas 0.0g
alkoholio 3.1g

Kalorijų bokale (0.5 l): 182kcal

Alus, Guinness, stiprus

Kalorijų  100ml :

kalorijų 30.0kcal
angliavandenių 1.5g
baltymų 0.4g
riebalų 0.0g
pluoštas 0.0g
alkoholio 3.3g

Kalorijų bokale (0.5 l): 170

Šampanas, vidutinio stiprumo

Kalorijų  100ml :

kalorijų 76.0kcal
angliavandenių 1.4g
baltymų 0.3g
riebalų 0.0g
pluoštas 0.0g
alkoholio 9.9g

Kalorijų taurėje (120ml): 89

Džinas, 40% stipr.

Kalorijų  100ml :

kalorijų 222.0kcal
angliavandenių 0.0g
baltymų 0.3g
riebalų 0.0g
pluoštas 0.0g
alkoholio 31.7g

Kalorijų taurelėje (25ml): 56

nestiprus šviesus alus

Kalorijų  100ml :

kalorijų 40.3kcal
angliavandenių 2.9g
baltymų 0.3g
riebalų 0.0g
pluoštas 0.0g
alkoholio 1.5g

Kalorijų bokale (550ml) : 221

Šeris

Kalorijų  100ml :

kalorijų 136.0kcal
angliavandenių 6.9g
baltymų 0.3g
riebalų 0.0g
pluoštas 0.0g
alkoholio 15.6g

Kalorijų taurelėje (50ml) : 68

Vynas, baltas, vid. stiprumo

Kalorijų  100ml :

kalorijų 74.0kcal
angliavandenių 3.0g
baltymų 0.1g
riebalų 0.0g
pluoštas 0.0g
alkoholio 8.9g

Kalorijų taurėje (120ml) : 89

Degtinė, 40% stipr.

Kalorijų  100ml :

kalorijų 222.0kcal
angliavandenių 0.0g
baltymų 0.0g
riebalų 0.0g
pluoštas 0.0g
alkoholio 31.7g

Kalorijų taurelėje (25ml) : 55

 Alkoholis kelia apetitą!

vetyta metyta

Rodyk draugams

Už ką aš nemėgstu ryto - jis visada prasideda, kai aš miegu.

Greitis veža tol, kol neveža greitoji..

Atsargiai, kieme piktas šuo. Prašome nesumindžioti.

-kiek tau metų
-greitai aštuoni, bet kol kas dar penki…

Blaivus santechnikas - pasakų personažas.

Kovai su miškų gaisrais bus surengtas alaus festivalis.

Panele, jūs taip skaniai kvepiate. Ką gėrėte?

Sėdi du žvejai ant ledo. Ir pagavo mažą slieką.

Ar pastebėjai, kad žmonės, kurie vėluoja, būna daug linksmesni už tuos, kurie jų laukia?

Iki skausmo pažįstamas chirurgas.

Alkoholis naudingas sveikatai. Milijonai vyrų juk negali klysti…

Pragersiu butą, masiną, vasarnamį. Pigiai

Vartodami alkoholinius gėrimus gerai žinokite savo normą, nes priešingu atveju galite išgerti per mažai.

Skrenda dvi varnos. Viena ypač.

Moterys myli ausimis. Vadinasi, labiausiai mylinti moteris - tai Kūlverstukas.

Lentelė ant stomatologo durų: “Nusišypsokite. Galbūt jūs tai darote paskutinį kartą!”.

Daug žinosi - nespėsi pasent.

Užrašas WC: “Bombordavimo atveju slėpkitės po šiuo pisuaru - į jį dar niekas niekada nėra pataikęs”.

Kūdikis - tai meilė, tapusi matoma.

Naudingi telefonai:
dega stogas - 01
dingo stogas - 02
važiuoja stogas - 03

Automobilio savininkas į saloną pasodino šunį - mašinai saugoti. Ryte ateina - ratų nėra. Ant stiklo - raštelis - “Šuns nebarkite. Jis lojo”.

Jeigu žmogus gali gulėti ant grindų nesilaikydamas už ko nors, jis dar negirtas.

Raudonos žuvies turite?
- Taip, šprotai tomatuose…
        

Pasipiktinęs restorano klientas padavėjui:
- Po galais, kas per maži gyvūnėliai plaukioja mano sriuboje?
- Argi jums niekada neteko girdėti apie vitaminus.

Neužtenka žinoti savo kainą - reikia dar ir turėti paklausą.

Itin gerai supranti, kokia svarbi žodžio laisvė, kai kaldamas vinį, netyčia užtvoji sau per pirštus.

Gyvenimas nuostabus, jeigu teisingai pasirinksi antidepresantus.

Kad ir kiek svečią maitintum, jis vis vien nusigers.

Rodyk draugams

Jei manote, kad Šventųjų Kalėdų stalui pagaminti tokią gražuolę lašišą yra sudėtingą, tai labai apsirinkate, nes tai yra paprasčiausias receptas ir šitaip paruošti žuvį gali net niekada nieko negaminusi panelė ar mėgstantis šeimininkauti vyriškis.

Orkaitėje kepta lašiša

Orkaitėje kepta lašiša

Pirmiausiai veterinarinėje vaistinėje nusipirkite veterinarinį švirkštą su storesne adata.

Paskui parduotuvėje nusipirkite šviežią lašišą.

Namuose ją nuskuskite, gerai nuplaukite, dar geriau nusausinkite ir dėkite skardon ant skardoje saulėgrąžų aliejumi patepto kepimo popieriaus arba folijos.

Paruoškite tirpalą, kuriuo prišvirkšite žuvį: paprastą vandenį pagardinkite jūros druska, galite šaukšteliu medaus, citrinos sultimis, jei turite, - krapų arba peletrūnų esencijos lašeliu.

Švirkštu šiuo tirpalu keliose vietose prišvirkškite lašišą ir kepkite orkaitėje 150 laipsnių temperatūroje apie valandą. Žuvį išimkite, padėkite ant padėklo, leiskite kiek atvėsti, aštriu peiliu įpjaukite dalį odos ir ją atknokite. Likusią odą aptepkite saulėgrąžų aliejumi, kad gražiai blizgėtų.

Ir viskas.

Tolesnis dar skanesnis vaizdas jau priklauso nuo Jūsų fantazijos, nes už lietuvaitę pasaulyje niekas nemoka gražiau papuošti savo gaminto valgio…

Taip keptą lašišą galima patiekti ir karštą, ir šaltą.

Rodyk draugams

Spanguolių sultyse yra proantocianidas, neleidžiantis susidaryti dantų akmenims, todėl šiandien jau kuriamos dantų priežiūros priemonės, galėsiančios apsaugoti nuo paradantozės.

Tyrimai taip pat rodo, kad kasdieninė spanguolių dozė mažina kraujyje mažo tankio „blogąjį cholesteriną” ir didiną „gerąjį”. Be to, spanguolių sultys užkerta kelią pūslės infekcijoms, neleidžia joms nusėsti ant pūslės sienelių. O reguliarus spanguolių vartojimas naikina virškinamojo trakto Helikobakter pylori bakterijas, kurios gali sukelti skrandžio opą arba net skrandžio vėžį.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad spanguolės stabdo arba net neleidžia vystytis vėžio augliams. Nėra ko stebėtis, kad mūsų bočiai, reguliariai vartodami spanguoles savo mityboje, mažiau sirgdavo ir nežinojo vėžinių susirgimų.

Suprantama, pripratus prie saldžiųjų nuodingais saldikliais pasaldintų limonadų, erzacgirų, pavojingų gyvybei cocacolupepsifantuspraitų, neįprasta bus gerti gerą girą, kuri yra žymiai rūgštesnė, tačiau pabandyti verta ir naudinga. Tam imkime:

  • 5 litrus vandens,
  • 1kg spanguolių,
  • 0,5kg cukraus,
  • 20g alaus mielių (galima ir paprastų),
  • 50 razinų (jų negalima plauti, nes ant razinų yra rūgimui reikalingos bakterijos).

Perrinktas, gerai nuplautas spanguoles sumeskime 2-3 minutėms į verdantį vandenį,   išgriebkime, ištrinkime per sietą. Gautas sultis atidėkime, o tirščius supilkime atgal į vandenį ir dar 5-10 min pavirinkime. Paskui iškoškime per dvigubą marlę, supilkime išspaustas spanguolių sultis, cukrų, išmaišykime ir ataušinkime iki kambario temperatūros.

Po to sudėkime kildytas mieles ir pastatykime, kad parūgtų. Kitą dieną nugraibykime putas, suberkime razinas ir, sandariai uždarius indą, palaikykime 2-3 dienas. Nenustebkite,kad gira bus rūgštoko skonio, - būtent tokia turi būti gira, tokią gerdavo lietuviai kelis tūkstančius metų ir mažiau sirgdavo.

Rodyk draugams

Spanguolių sultys gali pakeisti antibiotikus, skirtus kovai prieš gausybę skirtingų rūšių bakterijų, su kuriomis kovoja daugelis šiuolaikinių medicininių preparatų. Tai įrodo tyrimo rezultatai, pristatyti kasmetiniame Amerikos chemikų draugijos posėdyje San Franciske.

Mokslininkai spanguolių sultyse rado augalinės kilmės taninų - fenolinių junginių, kurie stabdo organizmo ligas sukeliančių bakterijų dauginimąsi.

2003 metais žurnale „Science News” buvo publikuojami tyrimo rezultatai, įrodę, kad spanguolių sultys labai naudingos širdžiai.

200g perrinktas, gerai nuplautas spanguoles sumeskime 2-3 minutėms į verdantį vandenį,   išgriebkime, ištrinkime per sietą. Gautas sultis atidėkime, o tirščius supilkime atgal į vandenį ir dar 5-10 min. pavirinkime. Paskui iškoškime per dvigubą marlę, supilkime išspaustas spanguolių sultis ir pagal skonį pasaldinkime medumi arba cukrumi.

Rodyk draugams

Tam reikės:

  • 200g spanguolių,
  • 120g cukraus (cukrų dėkime tam, kad atpiginti savikainą),
  • 60g medaus,
  • 60g manų kruopų,
  • 450ml vandens

Perrinktas, gerai nuplautas ir nusausintas spanguoles sumalkime, išspauskime sultis ir padėkime šaltai. Likusius uogų tirščius užpilkime verdančiu vandeniu, dėkime ant ugnies, užvirinkime, sumažinkime ugnį ir virkime 5 minutes.

Nuovirą perkoškime per marlę, įdėkime medų ir jį išmaišykime, kad ištirptų. Po to suberkime cukrų ir dar pavirkime, kad gautume sirupą. Sirupui užvirus, plona srovele, visą laiką maišant, supilkime manų kruopas. Visą laiką reikia maišyti, kad nesusidarytų gumulai. Ugnį sumažinkime ir dar virkime apie 12 minučių.

Dabar nuimkime puodą nuo ugnies, įpilkime spanguolių sultis ir plakime mikseriu tol, kol susidarys šviesiai rausvi putėsiai. Putėsius sudėkime į vazeles arba dubenėlius ir dėkime į šaldytuvą, kad sustingtų.                         

Spanguolių putėsiai senovėje būdavo patiekiami su saldžia grietinėle. Suprantama, Advento metu taip putėsius duoti nederėtų, bet per Šventąsias Kalėdas gal būt ji ir tiktų. Išradinga šeimininkė savo svečius galėtų nustebinti ir netikėtu spanguolių putėsio patiekimu, - tam pagaminusi raudonos karamelės „siūlų” rutuliukus.

Rodyk draugams

Senovėje netrūkdavo šviežios žuvies, ypač gėlavandenės, nes Nemune, Neryje, kitose upėse, ežeruose ir net aplinkiniuose vandens telkiniuose žuvies buvo apsčiai. Kita vertus, didikų ir bajorų bei vienuolynų dvarų tvenkiniuose būdavo auginama daug tvenkininių žuvų. Daug kam atrodys netikėta, bet dar prieš šimtą metų Nemune būdavo pagaunami eršketai, sterlės, trimetriniai šamai. O kitose upėse gaudydavo lašišas, šlakius, upėtakius, kiršlius, šapalus.

Ir nors ant turtingųjų miestiečių stalo netrūkdavo juodųjų eršketų (eršketus gaudydavo Nemune), raudonųjų lašišų ikrų, tačiau paprasti miestiečiai labiausiai vertino lydekų ikrus, kurių kiekviena šeima galėdavo pavasarį pasigaminti atsargoms. Yra aprašyta, kaip dviems vyrams įnešus į Radvilų rūmų virtuvę lydeką ir neatsargiai perpjovus jos pilvą, ikrai pasklido  virtuvės grindimis, o susėmus, ikrų buvo pusantro kibiro…

Šviežius lydekų ikrus dėdavo ant drobelės, nuplikydavo verdančiu vandeniu, atidžiai nurinkdavo plėveles, išmaišydavo su smulkiai kapotais svogūnais. Svogūnus rinkdavosi ne aitrius, o saldesnius ir jų dėdavo pusę tiek, kiek ikrų, išmaišydavo su penkis kartus mažesniu kiekiu saulėgrąžų aliejaus, pagardindavo actu, druska ir maltais juodaisiais pipirais.

Pavyzdžiui, Kauno Šančių žvejai nuo lydekų ikrų nurinkdavo plėves, sudėdavo į litrinį stiklainį, ir užpildavo šaukštą druskos, kai susidarydavo sūrymas (rasalas), jį nupildavo. Taip darydavo kelis kartus, po to ikrus atsargiai suspausdavo, užpildavo saulėgrąžų aliejumi taip, kad apsemtų. Šitaip paruoštus ikrus pirkdavo žydai, nes šie tikdavo jų košeriniam maistui. Be to, taip paruošti ikrai vėsesnėje vietoje išsilaikydavo iki keturių mėnesių.

Rodyk draugams

Bukeriai - totoriškos sluoksniuotos tešlos bandelės su žuvimi

Lietuvos totorių šimtalapis jau nuo Vytauto laikų stebindavo atvykusius svečius. Iš totorių gana greitai išmoko gaminti sluoksniuotą tešlą ir lietuviai. Iš jos miestiečiai kepdavo skanius įvairiausiais įdarais įdarytus ir saldžius pyragus, bandeles, pyragaičius ir tortus.

Totorių tarpe labiausiai populiarūs buvo bukeriai - įdarytos sluoksniuotos tešlos bandelės. Kai kas žodį „bukeris” kildina iš vokiečių kalbos, tačiau Krymo

totorių kalba „buker” ir yra „bandelė”. Pavolgio totoriai ir šiandien šias bandeles vieni vadina „buker”, kiti - „beken”.

Šešioms porcijoms reikia:

  • 400g lašišos arba bet kokios raudonos žuvies filė be kaulų ir odos,
  • 400g sluoksniuotos tešlos (dabar galima pirkti šaldytą),
  • 20g krapų,
  • 2 kiaušinių,
  • druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį

Pirmiausia reikia atskirti kiaušinių baltymus ir trynius. Trynius kiek paplakti, išmaišyti su smulkiais kubeliais supjaustyta lašiša, smulkiai kapotais krapais, pagardinti druska ir maltais juodaisiais pipirais. Tešlą iškočioti ir supjaustyti 10×10 cm kvadratais. Kraštus aptepti paplaktu baltymu. Ant vieno tešlos kvadrato trikampio dėti įdarą, tešlą užlenkti taip, kad apgaubtų įdarą ir gautųsi trikampis, gerai suspausti, (galima kraštus apipjauti rantuotu riedančiu peiliu), viršų aptepti baltymu, galima apibarstyti kmynais, krapais arba pankolio sėklomis. Bandeles dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti 180 laipsnių karščio orkaitėje 15 minučių.

Lietuvos totoriai šias bandeles taip pat įdarydavo ožkų arba avių sūriu. Tiesa, anais laikais avių ir ožkų sūriu mito visa Lietuva ir tai nebuvo jokia egzotika, o tiesiog kasdienis maistas. Netgi tarpukario metais vienas statistinis lietuvis suvalgydavo vieną statistinę avį ir keturis ėriukus. Šiandien, deja, statistiniam valgytojui tenka tik 40g pašėlusiai pabrangusios šaldytos avienos…

Rodyk draugams

Turtingesni miestiečiai  XVIII -XIX  amžiuje per Šventąsias Kalėdas vakarienę ant stalo būtinai dėdavo dviejų žuvų pyragą. Sakoma, kad ši mada buvo perimta iš žydų litvakų, kurie gerai žinojo, kaip gardžiai paruošti žuvį. Tai nieko stebėtino, nes Lietuvos miestiečių sudėtis buvo internacionalinė: miestuose gyveno lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, rusai, žydai, totoriai, karaimai, vokiečiai, anglai.

Nacionalinės nesantaikos tarp įvairių tautų nebuvo, atvirkščiai vyravo draugiški, dalykiniai santykiai, įvairių kultūrų, tradicijų ir papročių, netgi virtuvių sąveika, įtakojimas vieni kitiems. Ir tik 1940 m. birželio 15 dienos sovietinės Rusijos okupacija atnešė į Lietuvą rasinę ir socialinę neapykantą. Bet pamirškime negeroves ir prisiminkime, kaip Lietuvos miestiečiai kepdavo šį pyragą:

 šešioms porcijoms imdavo:

  • 500g menkės arba bet kokios baltos žuvies filė be kaulų ir odos,
  • 500g lašišos arba bet kokios raudonos žuvies filė be kaulų ir odos,
  • 500g sluoksniuotos tešlos (dabar galima pirkti šaldytą),
  • 500g svogūnų,
  • 30g sviesto,
  • po vieną pundelį krapų ir petražolių (viso - 80g),
  • 1 kiaušinio,
  • druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį.

         Nulupdavo svogūnus ir pakepindavo šaukšte sviesto, pagardindavo druska, maltais juodaisiais pipirais ir išmaišydavo su smulkintais krapais ir petražolėmis. Žuvis nuplaudavo ir gerai servetėle nusausindavo. Iš sluoksniuotos tešlos iškočiodavo du pailgus lakštus. Vieną lakštą dėdavo ant pergamentu išklotos skardos, ant tešlos dėdavo lašišos filė, suteikiant jai žuvies formą, pagardindavo druska ir maltais juodaisiais pipirais, ant žuvies sudėdavo pakepintus svogūnus (kai kas dar sumaišydavo per pusę su pakepintomis morkomis), ant jų dėdavo menkės filė ir ją taip pat pagardindavo druska bei maltais juodaisiais pipirais. Ant viršaus dėdavo antrąjį tešlos lakštą, užlenkdavo, pakišant po apatiniu lakštu. Iš tešlos likučių padarydavo „žvynus, galvą su akimis, uodegą ir pelekus”. Taip paruoštą pyragą aptepdavo kiaušinio plakiniu ir kepdavo 180 laipsnių karštumo orkaitėje pusvalandį.

Tokį iškeptą  „pyragą žuvį” stalan patiekdavo ant gražaus padėklo nepjaustytą, gražiai papuoštą.

Rodyk draugams

Lietuvos kulinarinis paveldas

2010 - Tigro metai

2010 - Tigro metai

  

LIETUVIŠKI MIESTIEČIŲ ADVENTO, ŠVENTŲJŲ KŪČIŲ IR KALĖDŲ VALGIAI IR GĖRIMAI

Kūčių - virsmo stalas - senas apeiginių sakralinių valgių stalas. Autentiški valgiai turi būti iš tų maisto produktų, kurie buvo iki žydiškos krikščionybės Lietuvoje priėmimo. Todėl negali būti valgių iš mėsos, paukštienos, kiaušinių, o jei laikytis senovės nuostatų, net ir žuvies, sviesto, jokių pyragų, bandų, bandelių, saldžių kepinių.

Virsmo stalo apeiginiai valgiai būdavo, yra ir turėtų būti gaminami iš daržovių, grūdų, sėklų, riešutų, vaisių, uogų, grybų, kitų miško gėrybių su kanapių arba sėmenų aliejumi. Ant stalo dėdavo įvairias giras, saldes, standžius avižų kisielius. Vėlesniais laikais (apie XVI amžių) atsirado aguonų pienas su kūčiukais, auselės arba virtinukai su baravykų įdaru, saulėgrąžų aliejus.

Žuvis, silkė, - tai greičiau žydiškai krikščioniškos virtuvės įtaka.

Suprantama, ant Kūčių stalo neturėtų būti valgių iš bulvių, valgių su majonezu, kečupu, pomidorų padažu. Jokių blynų, blynelių ir sklindžių.

Kalėdos - jau kita šventė. Galima dėti keptą žąsį, įdarytą obuoliais (antį, kalakutą, vištą, povą, gulbę ar šiaip kokią jerubę). Galima pasigaminti patiekalų iš bulvių. Keičiasi laikai, keičiasi papročiai, keičiasi ir valgiai…

 

Tradicinė lietuviška „Kūčia”

Nuo senų senovės ant kūčių stalo pagrindinis valgis buvo kūčia (kutia, kutinys, kūtelė), gaminamas iš kviečių grūdų, kai kuriose Lietuvos vietose iš grucės (perlinių kruopų), dar anksčiau iš kviečių, pupų, žirnių ar miežių, aguonų, pasaldintų medumi ir skirtas pavaišinti į puotą pakviestoms protėvių vėlėms. Tai aukos patiekalas, dažniausiai valgomas pačių aukotojų. Ankstyviausias šaltinis, kuriame buvo paminėtos lietuvių švenčiamos Kūčios, tai Volfenbiutelio Postilė - prie 1573 m. sudarytas lietuviškų pamokslų rinkinys, XIX a. pabaigoje surastas Vokietijoje, Volfenbiutelio miesto bibliotekoje. Šaltinyje kalbama apie tai, kad lietuviai buria “su kūčiomis, su žirniais, kviečiais, maišytais su medumi, norėdami apsiginti nuo velnių ir perkūno”. Tai paliudija ir M. Pretorijus, sakydamas: “Kūčių vakarą lietuviai visų gyvulių tvartuose barsto žirnių ir kviečių, kad gerai sektųsi gyvuliai. Kalėdų dieną, eidami į bažnyčią, pasiima žirnių ir kviečių, o, grįžę namo, atiduoda žąsims ir vištoms”. Kviečiai ir žirniai - labai svarbi Kūčios sudėtinė dalis. Kalėdos - tai bažnytinė šventė, o Kūčios - namų šventė, tiksliau net ne šventė, o pasiruošimas šventam vakarui, ritualinei vakarienei, kurios svarbiausias patiekalas yra “kūčia”.

Daugiau skaityti: http://www.vydija.lt/kalendorius/gruodis/Kucios_Zarskaus.htm

Aguonų pienas

Stiklinę kviečių grūdų nuplaukite ir pamerkite nakčiai. Kitą dieną išvirkite, kol suminkštės, kelis kartus keičiant vandenį. Grūdus nukoškite ir ataušinkite. 100g aguonų nuplaukite, nuplikykite, 2 kartus permalkite mėsmale. Aguonų masę išmaišykite su 100g medaus, 50g kapotų riešutų, 50g kapotų migdolų. Ant virtų kviečių aguonų masę užpilkite tik prieš pat valgant, nes ilgiau pastovėjus grūdai sukietėja ir tampa neskaniais. 

Purus Bernardinų žuvies pyragas

Advento metu sekmadieniais daugelis miestiečių Lietuvoje kepdavo purų žuvies pyragą - apkepą, ant jų stalų patekusį iš bernardinų vienuolynų. Tiesa, vienuoliai į šį pyragą būtinai dar dėdavo peletrūnų, todėl žuvies pyragas pasižymėjo savo išskirtiniu skoniu ir aromatu.

Pajamomis ir įrangos turtingumu Kretingos vienuolynas mažai atsiliko nuo geriausiai Lietuvoje aprūpinto Kauno bernardinų ir Vilniaus bernardinių vienuolyno. XVII-XVIII amžiais Vilniaus vienuolyne nuolatos gyveno apie 20 seserų. Gera materialinė vienuolyno padėtis leido seserims turėti nemažai asmeninių tarnaičių (XVIII a. viduryje Vilniaus vyskupo nurodymu leista palikti tik bendrus vienuolyno tarnus). Vienuolės siuvo liturginius drabužius, kuriuos puošė menišku siuvinėjimu. Jos taip pat lavino ir auklėjo miestiečių bei bajorų dukras, mokė jas katekizmo, skaitymo, rašymo, siuvinėjimo, muzikos ir dainavimo.

Bernardinai garsėjo savo vaišingumu, turėjo ne tik dvarus, bet ir 4 spirito varyklas ir net penkias dideles smukles sostinėje. Jose mėgdavo lankytis Adomas Mickevičius, filomatai ir filaretai.

Iš šių smuklių ir paplito bernardinų žuvies pyragas.

 

  • 500g žuvies filė, supjaustytos mažais gabaliukais (gali būti ir atlaidinta šaldyta),
  • 70g tarkuoto fermentinio sūrio (geriausiai nesūraus ir neriebaus, mūsų dienomis tiktų mazarelos arba picarelos sūris),
  • 60g pomidorų pastos (mūsų dienomis tiktų paprastas pomidorų padažas),
  • 80g neriebaus sviesto (dabar tiks neriebus margarinas arba neriebus tepus
  • mišinys, vadinamas „sviestu”),
  • 50g kvietinių miltų,
  • 250ml pieno,
  • 2 kiaušinių,
  • 5g druskos,
  • 1g maltų juodųjų pipirų,
  • 30g saulėgrąžų aliejaus.

Pyrago užpilui svieste apkepindavo miltus ir juos atskiesdavo pienu. Paskui sudėdavo pomidorų pastos, tarkuoto sūrio, suplaktų kiaušinių trynius, pagardindavo druska ir pipirais ir gerai sumaišydavo.

Žuvį, supjaustytą smulkiais gabaliukais, apkepindavo saulėgrąžų aliejuje ir užpildavo užpilu, po to kietai suplaktus kiaušinių baltymus sudėdavo į žuvies ir padažo mišinį, atsargiai sumaišydavo, sukraudavo į sviestu išteptą ir džiūvėsėliais išbarstytą apkepo formą ir kepdavo 180 laipsnių karštumo orkaitėje, kol gražiai parusdavo.

Patiekdavo su ragaišiu.

Dabar įvairumo dėlei galima duoti ir pakepintų storesnių citrinos griežinėlių.

Tarp kitko, ne Advento ar Gavėnios dienomis prie bernardinų žuvies pyrago galite pasidaryti tokį greitą riešutų padažą:

Riešutų su majonezu ir būtinai konjaku padažas. 200g majonezo išmaišykite su 40g kepintų, nuplikytų, nuvalytų nuo plėvelių ir smulkiai kapotų graikinių riešutų, 3g smulkiai kapotų petražolių, 3g smulkiai kapotų krapų, 10g konjako (šiais laikais galima ir brendžio), pagardinkite druska, žiupsneliu cukraus ir maltais baltaisiais pipirais.

bus daugiau

Rodyk draugams

Draugai

Norintiems išmokti vairuoti

Žvejams

...

free counters

Jei reikia padangų

 

Gruodis 2009
P A T K P Š S
« Lap   Sau »
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031